Kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra su būsima žmona Antanina Karpavičiūte | LGGRTC nuotr. Aras LUKŠAS, www.propatria.lt Rugsėjo 10 d. įtakingas JAV dienraštis bei interneto portalas „The New York Times“ paskelbė Andrew Higginso straipsnį „Nacių kolaborantas ar tautos didvyris? Testas Lietuvai“. Šiame rašinyje mėginama dar kartą mesti šešėlį ant antinacinio ir antisovietinio pogrindžio veikėjo Jono Noreikos, kuris...
Vyriausybė patvirtino Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą. Kitąmet sukanka 100 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu. Seimo nutarimu 2019 metai paskelbti Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Įamžinant Prezidento institucijos įkūrimą ir A. Smetonos atminimą, numatyta įgyvendinti įvairius...
Vyskupai diskutuoja su popiežiumi Konstanco susirinkime Dr. Virginija BORTKEVIČIENĖ, gyd. dr. Juozas PRASAUSKAS XIII amžius Lietuvai dovanojo kelis milžinus – didžiuosius kunigaikščius, kurie padarė didelę įtaką Lietuvos valstybingumo ir krikščionybės raidai. Žymiausias iš jų buvo kunigaikštis Mindaugas, kuris padėjo pamatus Lietuvos valstybei ir pirmą kartą Lietuvoje 1251 m. su savo šeima ir dvaru...
www.respublika.lt Proga dar kartą su gimtadieniu pasveikinti kovotoją už Lietuvos laisvę, disidentę Nijolę Sadūnaitę, liepą šventusią savo 80-ąjį jubiliejų, buvo italų režisieriaus Rikardo Denaro (Riccardo Denaro) dokumentinio-vaidybinio filmo „Dangus lageryje“ pristatymas Vilniuje. Italus sužavėjo lietuvės vienuolės, ištvėrusios KGB rūmų pragarą, kalėjimą, tremtį ir neišdavusios nei bendražygių, nei savo idealų, gyvenimo istorija, jos elgesys, kurį...
Kryželis, rastas palaikų ekshumacijos metu. Asmeninio autoriaus archyvo nuotraukos. Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Žemaičių partizanų apygardos Alkos rinktinė veikė Mažeikių apskrities ribose. Rinktinė, vadovaujama Stasio Badaukio (žuvo 1952 m.), pradėjo kurtis 1945 metais. Nuo tų metų spalio 18 d. rinktinei vadovavo Žemaičių apygardos vadas Juozas Vygandas – Ivanauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1940 m. pasitraukęs į...
Andrius Sniadeckis Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, iš Jodkovskių, www.voruta.lt Straipsnio autorės protėvis Jurgis Leonas Jodkovskis (gim. 1810 m. Onuškyje – mir. 1882 m. Vilniuje) baigęs Vilniaus gimnaziją, buvo įstojęs ir mokėsi Vilniaus imperatoriškajame universitete, kurį caras uždarė 1832 metais po įvykusio 1831 metų sukilimo. Tai paskatino pažvelgti į to meto akademinę visuomenę šiek tiek atidžiau. Adomas...
Mindaugas Lukošaitis. Lietuvos partizanai ir jų archyvas. Iš piešinių ciklo „Rezistencija“. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Mikliai bėgioja gitaros stygomis ploni Julės pirštai, o pro pravertą gryčios langą dainelė aidi vėjuje, pokario, kupini skausmo dainos žodžiai. „ Lietuvos lygumos žaliuoja, rugiai palinkę verkdami, o broliai lietuviai dejuoja vergovės pančius vilkdami“ Tėvas Julę įspėjo kad taip nedainuotų,...
A. Liekio knygos apie A. Smetoną viršelis | Autoriaus nuotr. Algimantas LIEKIS, www.alkas.lt Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II...
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr. www.propatria.lt Lietuvos valstybės, o tiksliau – valstybingumo likučių naikinimas žengia į baigiamąją fazę, virsdamas beveik visuotiniu, nuolatiniu, o svarbiausia – jau net nesąmoningu ir todėl nesuvokiamu jos griovimu. Ir ją pirmiausia naikina ne tiek gero nelinkintys išorės priešai, bet LKP/TSKP „platformininkų“ – M. Burokevičiaus jedinstveninkų ir atonomininkų – ideologija besivadovaujantys...
Juozas Karvelis Vytautas Pupšys, www.voruta.lt Garbaus amžiaus senjorų ekipažas, savaitgaliais mėgo keliauti po Lietuvą. Juos buvo galima sutikti pačiuose netikėčiausiuose krašto kampeliuose. Vienąkart Rokiškio Panemunėlyje domintis kunigo J. Katelės veikla. Jo parapijoje absoliuti dauguma valstiečių buvo raštingi, nes Šv. Komunijos sakramentą gaudavo tik mokantys skaityti ir rašyti. Kitąkart trijulė keliavo sukilėlės kapitonės Emilijos...
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus...
Tremtinių kaimas Sibire. www.partizanai.org nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt 1951 metų spalio antroji diena. Neverdauskų kieme vestuvinis šurmulys : nuo pat ryto atėjo palydėti į naują gyvenimą kaimynai, suvažiavo giminės, pajauniai. Jaunųjų akyse – nerūpestingų dienų gailesčio, kartu džiaugsmo ir, žinoma, nerimo ašaros… Po sumainymo žiedų, grįžus iš bažnyčios vestuviniai ritualai, užstalės kalbos, linkėjimai ilgo ir...
Golubcevo I. žemėlapio fragmentas iš Pašuto V. knygos14 su nurodyta Vorutos piliakalnio vieta. Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, www.voruta.lt Keistai susiklostė situacija – oficialioji mūsų senųjų laikų istorija kelia nemažai abejonių. Norom nenorom tenka jų tyrinėjimu užsiimti ir istorijos mėgėjams. Pernai su grupele entuziastų spėjame aptikę Saulės mūšio vietą, kuri atrodo patikimesnė už senokai istorikų peršamą...
Šiais metai toliau tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai, kurių metu atrandama dar daugiau radinių, atskleidžiama daugiau pastato konstrukcinių elementų ir tikslinamas pastato sienų ir patalpų išdėstymas. Š. m. liepos 18 d. Kultūros paveldo departamento atstovus su šių metų atradimais ir numatomais artimiausiais darbais supažindino archeologas Richardas Freundas, vadovaujantis tarptautinei jau kelias vasaras Vilniuje dirbančiai...
1918-ųjųLietuvos Valstybės Tarybos nutarimo dėl monarchijos įvedimo sukakties minėjimo dalyviai Trakų Salos pilies Didžiojoje salėje. Centre – princas Inigo von Urachas ir princesė Danielle von Urach Lietuvos istorija ilga ir sudėtinga, tačiau šiais metais minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tad ne nuostabu, kad labai svarbu prisiminti viską, kas mūsų šalyje vyko 1918-aisiais. Liepos 11 d. ...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Ėjo 1954 metai. Dešimtmetį trukęs partizaninis pasipriešinimas palaužtas. Partizanai žuvę kovose, užkasti žvyrduobėse, pelkėse arba paimti į nelaisvę ir uždaryti į sovietinius lagerius Rusijos šiaurėje ar Tolimosiose Rytuose. Mažeikių rajone buvo likę tik partizano Leonardo Bieliausko-Jūros-Stumbro būrio likučiai. Sovietinis saugumas jiems sekti dar 1951 m. užverbavo agentą ,,Ūdrą“....
Darius KUOLYS, www.lietuvossarasas.lt Namai, kuriuos šiandien vadintume Signatarų namais, jei 1918-ųjų vasarį Jonui Basanavičiui nebūtų pritrūkę malkų. Išstudijavęs Lietuvos Tarybos protokolus ir senuosius vadovus po Vilnių, dar pasikonsultavęs su kolegomis istorikais Antanu Tyla, Vykintu Vaitkevičium, Vytautu Jogėla, Aleksiejumi Luchtanu, sostinės gatvių ekspertu Gyčiu Ladyga pagaliau atradau visas vietas, kuriose Lietuvos Tarybos 1917-1918 metais posėdžiauta. Pagrindines jų...
K. Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae” originalo faksimilės iš VU Retų spaudinių skyriaus Liepos 5 d., 13.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune bus pristatytas pirmasis vieno garsiausių lietuvių mokslininkų Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae” vertimas į lietuvių kalbą. Apie 700 puslapių darbas gimtąją kalba išleistas praėjus pusketvirto šimto metų nuo originalo...
„Lietuvos” antraštė („Lietuva” ėjo 1892-1920). LEU profesorius Juozas SKIRIUS. www.voruta.lt Lietuvos šimtmečio proga tikslinga žvilgterėti ir į mūsų emigraciją – užsienio lietuvių veiklą, rūpestį dėl savo Tėvynės likimo. Prieškaryje pati gausiausia lietuvių diaspora buvo įsikūrusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo manoma, kad ten lietuvių ir lietuvių kilmės amerikiečių gali būti arti milijono. Tai pakankami gerai...
Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Šie metai mūsų valstybei yra jubiliejiniai – švenčiame atkurtos Lietuvos šimtmetį, prisimename tuos iškilius žmones, kurie 1918 m. vasario 16 d. savo parašais po Lietuvos Nepriklausomybės Aktu patvirtino, kad „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo m....
Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Šiemet sukanka 70 metų, kai 1948 metais birželio 3 d. Mažeikių rajono Sedos girios 27 kvartale mūšyje su NKVD kariuomene ir stribais žuvo Žemaičių apygardos Alkos rinktinės, Tirkšlių kuopos trys kovotojai: Vaclovas Bytautas – ,,Švogeris“, gimęs 1924 m., Bronislava Kazickaitė – Bytautienė – ,,Vaidilutė“, gimusi 1925 m., ir Vytautas Momgaudis –...
Onutės Navickaitės piešinys „Lietuvaitės skausmas prie kryžiaus”. Piešta 1947 m. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Artėjant prie iš tolo ant kalniuko tamsėjančio eglių guoto – Onos Valytės tėviškės, vėl ir vėl kyla tos pačios, tartum neradusios niekur ramybės uosto, mintys: kodėl vieni palikę savas sodybas, šiltas gryčias su ginklu ėjo į mišką, į žiemos šaltį, žinodami, kad...
Knygos viršelis www.voruta.lt Lietuvos dailės muziejus ir „Draugo“ fondas (JAV) Vilniaus paveikslų galerijoje surengė „Draugo“ fondo (JAV) išleistos Juozo Skiriaus knygos „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ pristatymo vakarą. Jame dalyvavo „Draugo“ fondo pirmininkė, leidinio iniciatorė ir leidybos vadovė Marija Remienė (JAV), knygos autorius prof. dr. Juozas Skirius, redaktorė Audronė Škiudaitė-Girininkienė, Seimo narys, solistas, prof....
Mgr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, Trakai 2016 m. pasirodė Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininko dr. Aleksandro Adamkavičiaus (Аляксандр Адамковіч), ilgą laiką šalyje gyvenančio baltarusių tautybės atstovo, trilogijos apie Lietuvoje gyvenančius baltarusius trečioji dalis „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Knyga III. Vilniaus baltarusių istorija asmenyse“ (Беларусы ў Лiтве: учора i сëння. Кніга III –Віленская беларуская гісторыя ў асоба)....
www.propatria.lt PAREIŠKIMAS Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio antisąjūdinio pasisakymo žiniasklaidoje 2018 m. birželio 13 d. Vilnius Š. m. birželio 6 d. LR Seimo pirmininkas p. Viktoras Pranckietis, „Žinių radijo“ laidoje vertindamas birželio 4 d. Seime vykusiame Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjime pasakytas Iniciatyvinės grupės narių R. Pakalnio, A. Juozaičio ir V. Radžvilo kalbas, jas apibūdino...
Jonas Staugaitis. KTU bibliotekos nuotr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 2018 m. gegužės 16 d. apskritojo stalo diskusijoje „Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150: varpininko, mediko, politiko kelias“, LRS Konstitucijos salėje. Kalbant apie asmenį istorijoje, aiškinantis jo veiklos ir tos veiklos rezultatų prasmes neužtenka išvardinti tokio asmens gyvenimo ir veiklos faktus, bet...
www.voruta.lt Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-mečio minėjime 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seime, Kovo 11-osios Akto salėje sakyta kalba. Gerbiami minėjimo dalyviai, brangūs Lietuvos žmonės, Esu be galo laimingas šiandien galėdamas kreiptis iš šios tribūnos. Man sunku išsakyti savo dėkingumą Sąjūdžio didžiūnams už nuveiktus darbus, kurių vaisiais mintame kiekvieną dieną. Tačiau dar sunkiau apsakyti...
Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr. www.alkas.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos...
Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr. www.voruta.lt Birželio 4 d., minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir...
Žvėryne iškilmingai atidengta „Sąjūdžio žinioms“ skirta atminimo lenta | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Jonas Vaiškūnas, Daiva Vaiškūnienė, www.alkas.lt Birželio 3 d., minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, atvedusio Lietuvą į nepriklausomybę nuo okupacinio Sovietų sąjungos režimo, 30-tąsias metines Vilniuje, Žvėryne (Lenktoji g. 69), ant namo, kuriame buvo leidžiamas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) laikraštis „Sąjūdžio žinios“ sąjūdininkų pastangomis...