Mikas BALČIUS, Eugenijus IVANAUSKAS Dvigubas kryžius heraldikoje laikomas Jogailos ir Jogailaičių dinastijos herbu, o Vytis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) herbu. Vytis dabartiniu supratimu yra raitas karys, neturįs nė ženklo asmeniškumo. Bet nepamirškime, kad raitelį apibendrintu LDK simboliu galima vadinti nuo to momento, kai jis buvo pakeltas į heraldinės figūros rangą ir įrėmintas...
Istorija
Lietuvos Karalystės Statutas
Nuo seniausių laikų iš Šv. Pranašų bylojimo, Danguje ir Žemėje įspaustų septynių Karalių ženklų, iš Dievo pažado ir patepimo, per tūkstančius metų skriejančio į ateitį, Tiesą, Laisvę ir prisikėlimą, mes, Baltojo Vyčio ainiai, veržiamės iš užmaršties, prakeiksmų tamsos, mirties nasrų, keldami Saulės, baltojo Vyčio – Garbės Karaliaus ir Karalystės Karūną savo Karalystės vaikams susitelkti vienybėn,...
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Netikros tikrovės: ištakos ir pavidalai
Vytautas RADŽVILAS, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Skiriama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečiui Gyvename modernioje valstybėje, kuri apskritai nėra natūralus žmonių kūrinys. Kitaip negu antikos ir viduramžių politijos, moderni valstybė yra ypatingas mechanizmas arba dirbtinė mašina. Ji sukonstruota vadovaujantis principais, kuriuos jau prieš keletą šimtmečių apmąstė ir atskleidė modernioji politinė filosofija. Šie principai buvo sėkmingai įgyvendinti praktiškai ir šiandien...
Prie Kirvakalnio žvangėjo ginklai
2013 m. liepos 20-21 dienomis jau septintą kartą žiūrovus sukvietė Tarptautinė gyvosios archeologijos diena – Varnupių „Kirvakalnio“ festivalis. Prie vieno iš įspūdingiausių Sūduvos – Varnupių – piliakalnio dvi dienas buvo demonstruojami VIII-X amžių amatai, gyvenimo būdas, kulinarinis paveldas, senovės ginklai ir kovos menai. Į „viduramžių“ atmosferą visus sugrąžino eksperimentinės archeologijos, senovės baltų amatų, ginklų ir...
Prūsinukės
Justinas SAJAUSKAS, Marijampolė Esu rašeiva, savo nuobodų gyvenimą paįvairinantis tokiais pat nuobodžiais rašiniais apie išnykusią baltų gentį, apie kaitrią Australijos saulę, kurios kaip gyvas nemačiau, apie kokį ten aptrintą pašto ženklą. Žodžiu apie viską, kas užplauks ant seilės. Imtis plunksnos šį kartą, pati to nenorėdama, mane pastūmėjo bendradarbė, prasitarusi, kad namuose turi seną skarą, suprask:...
Vorutos bylos pabaiga?
Gediminas Lesmaitis Būtent tokį klausimą ar teiginį kelia Vorutos lokalizacijos Šeimyniškėlių piliakalnyje šalininkai1. Šiame straipsnyje nesvarstysiu panašių samprotavimų „moksliškumo“ ar paprasčiausios mokslinės etikos problemos, kuri iškyla ne tik šiuo konkrečiu atveju2. Mano tikslas – pateikti skaitytojams kitą nuomonę, kuri nesutinka su argumentais, kuriais grindžiamas teiginys, kad Šeimyniškėliai yra realiausias pretendentas į Vorutos vietą3. Pačią teritorijos...
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Lietuvos atkūrimo projektas
1948 m. Lietuvių fronto suvažiavimas Vokietijoje Lietuvių fronto suvažiavimo 1948 m. sausio 24–25 d. protokolas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, lrt.lt Skelbiamas Lietuvių Fronto suvažiavimo protokolas yra vienas fundamentaliausių Lietuvos nepriklausomos valstybės projektų. Pasitraukusi iš bolševikų reokupuojamos Lietuvos, tačiau nei karo sumaištyse, nei pokario atskirtyse nepraradusi dvasinių ir idėjinių ryšių, jaunoji lietuvių intelektualų karta, dar iki karo brandinusi...
LDK Kilmingųjų susivienijimo nariai rinkosi Vilniaus universitete
Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų susivienijimas ir Kilmingųjų palikuonių bendrija Vilniaus universitete paminėjo 1863 metų sukilimo prieš carinės Rusijos valdžią 150-tąsias metines. Kilmingųjų palikuoniams buvo įteikti kilmės dokumentai ir giminės herbai. Istorijos šaltiniai mini, kad XIII-to amžiaus Lietuvoje buvo daug kunigaikščių. Šaltiniai mini 75 Lietuvos valdančiąjam elitui priskirtinus asmenis....
Rumšiškių miestelio siuvėjas Jonas Klimas ir jo rinkinys Lietuvos liaudies buities muziejuje
Inga LEVICKAITĖ-VAŠKEVIČIENĖ, Lietuvos liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkė, Rumšiškės Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje, gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno šiemet įrengta nauja siuvyklos ekspozicija. Joje eksponuojama dalis daiktų, priklausiusių garsiam Rumšiškių miestelio siuvėjui Jonui Klimui. Juos padovanojo jau beveik 40 metų čia dirbanti jo dukra, kasininkė Stasė Klimaitė-Lekavičienė. Tai pats didžiausias siuvėjo amatą atspindintis rinkinys...
Žalgirio mūšio pergalės 603-osios metinės paminėtos Žalgirio pergalės parke
Gintautas TAMULAITIS, Kauno teritorinės muitinės inspektorius Š. m. liepos 15 d. popietę Babtų bei aplinkiniai gyventojai, šauliai ir atstovai iš įvairių organizacijų rinkosi į Kauno rajono Babtų seniūnijos valdose esantį Žalgirio pergalės parką prisiminti bei pagerbti šlovingos pergalingos kovos prieš kryžiuočius 603-iąsias metines. Šio mūšio pavadinimas istorijoje vadinamas Žalgirio pergalės mūšiu, kuris įvyko 1410 m....
Abromiškėms – 442
2013. liepos 19–20 d. Liepos 19 d. programa: · 19.30 Dokumentinis filmas „Abromiškės“ · Paskaitos: „Partizaninė kova Trakų apskrityje“ Lektorius – Antanas Lesys (istorikas) „KGB naudotos specialios priemonės“ Lektorė – Jovita Niūniavaitė-Lesienė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė) „1863 m. sukilimas Lietuvoje“ Lektorius – Tomas Baranauskas (istorikas) Liepos 20 d. programa ·...
Kilmingumo ženklai Vilniaus universiteto bibliotekoje
Dalia VALIKONYTĖ, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Paveldo informacijos ir komunikacijos magistro 1 kurso studentė, Vilnius 2013 metų liepos 3 d. Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) Pranciškaus Smuglevičiaus salėje buvo atidaryta paroda Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu. Paroda skirta pirmam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėlapiui, Horodlės unijai, LDK valdovams, didikams, bajorams ir visai Europai. P. Smuglevičiaus...
Kur knygnešės slėpdavo gabenamas lietuviškas knygas?
Giedrė Čiužaitė, LRT radijo laida „Mes, moterys“, LRT.lt Tarp žmonių, kurie, carui uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą gabeno lietuviškas knygas, buvo ir moterų. Taip teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė Žydronė Kolevinskienė. Anot jos, viena vertus, moterims knygnešėms gabenti knygas buvo fiziškai sunkiau nei vyrams, kita vertus, jos lengviau pereidavo...
Susitikimas su generolu
Zigmas TAMAKAUSKAS, LS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys Lietuvos Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, pirmininko pavaduotojai Alvydas Malinauskas, Zigmas Tamakauskas ir etikos komisijos pirmininkė Aldona Grigaitienė apsilankė Viešojo saugumo tarnybos pulke, kuriame turiningai pabendravo su mūsų rimtį saugančiais kariais ir su tarnybos vadu generolu Sergejumi Madalovu....
Dvasinė-kraštotyrinė konferencija „ant ratų“ „1863–1864 m. sukilimo istorinė atmintis“
Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys Pražydo skaisčiais laisvės žiedais Istorijos šaltiniai galėtų daug papasakoti apie 1863 m. sukilimo įvykius Lietuvoje. Ypač vertingi sukilėlių atsiminimai, dokumentai yra saugomi Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje bei Lietuvoje. 1863-iųjų sukilėlių aukos nebuvo beprasmės. Išsipildė tuo metu prieš mirtį pasakyti sukilimo vado, kunigo Antano Mackevičiaus ištarti žodžiai: „Lietuvių tauta – darbšti, sąžininga, religinga,...
Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Jono Stoskeliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimas
Penktadienį, 2013 m. birželio 28 dieną, Kampuočiuose vyko Punsko krašto visuomenės veikėjo, lituanisto, mokytojo ir literato Jono Stoskeliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Prie kelio ties sodyba, kur prieš 100 metų gimė mokytojas ir literatas, buvo atidengtas ir pašventintas jam skirtas koplytstulpis. Renginį pradėjo ir atvykusius svečius pasveikino Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė. Apie...
Viduramžių Lietuvos viešpačiai (I)
Inga BARANAUSKIENĖ, Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Daugirutis – lietuvių kunigaikštis, žuvęs 1213 m., vienas iš įtakingiausių besikuriančios Lietuvos valstybės veikėjų. Kartais jis netgi laikomas Lietuvos valdovu, vis dėlto šaltiniai byloja, kad Lietuvos valdovas tuo metu buvo kitas asmuo. Daugiručio jaunystė, matyt, sutapo su laikotarpiu, kai Lietuva, 1183 m. išsivadavusi iš Polocko priklausomybės, pradėjo kurti savo valstybę....
Žygyje „Pasieniečių keliais“ Medininkuose prisimintas ir Vyties kryžiaus ordininkas Antanas Straukas
Virginijus JOCYS Šilalės kraštiečių draugija Vilniuje, Šilalės rajono Laukuvos šaulių 2-asis atskirasis būrys ir kt. rajono šauliai prisistatė ir šį pėsčiųjų žygį „Pasieniečių keliais“ Medininkuose skyrė savo kraštiečio žemaičio Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvio, Vyties kryžiaus kavalieriaus, pasienio policininko Antano Strauko (1898 06 13–1941 06 23), 1941 m. birželio 23 d. žiauriai nužudyto besitraukiančios Sovietų kariuomenės...
Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?
Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....
Patriotinė-kraštotyrinė ekskursija „1941 m. birželio sukilimas – reikšmingas istorinis įvykis“
Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys Karas sugrąžino nepriklausomybės viltį Antrasis pasaulinis karas Lietuvą pasiekė 1941 m. birželio 22 d., kai Vokietija pradėjo karą prieš SSRS. Į Lietuvą įžengę vokiečiai buvo sutikti kaip gelbėtojai iš sovietų valdžios. Karas sugrąžino ir nepriklausomybės viltį. Todėl jau birželio 23-osios ankstyvą priešaušrį prasidėjo lietuvių sukilimas. O rytą Kauno radijas paskelbė, kad atkuriama...
J. Stoskeliūno pagalba sprendžiant lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje problemą
Marytė MALINAUSKIENĖ Kova dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje buvo unikalus reiškinys. Ji reikalavo didelės drąsos ir ištvermės. Ginant pagrindines žmogaus teises reikėjo susiremti su ateistinę ideologiją diegiančia valdžia ir jos aparatu bei daugiausia su Lomžos vyskupijos ir Seinų parapijos valdytojais. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviškos pamaldos buvo atnašaujamos Punske, Seinuose ir kas antra savaitė Smalėnuose....
Rainių žudynės
2013 m. birželio 25 dieną sukanka 72 metai, kai įvyko Rainių žudynės. Rainių žudynės buvo vienas iš daugelio Raudonosios armijos nusikaltimų Lietuvoje. Jos buvo vykdomos Rainių miškelyje ties Telšiais. 1941 m. birželio 25 naktį rusai nukankino 73 lietuvių intelektualus, teisininkus, politikus ir kitokius „liaudies priešus“. Žudynės pasižymėjo išskirtiniu žiaurumu. Artėjant frontui, birželio 23 d., kalinius...
Edvardas Gudavičius. Liublino unija
PASAKOJA ISTORIJOS MOKSLŲ DAKTARAS EDVARDAS GUDAVIČIUS Kaip dvi valstybės Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir Lenkijos Karalystė priėjo prie Liublino unijos? Kokios priežastys sąlygojo tokios unijos pasirašymą? Prieš tai buvo Krėvos, paskum Horodlės unijos? Šitą klausimą atsakant reikėtų jį suskirstyti į du klausimus: vienas – atsižvelgiant į visą istorinę perspektyvą nuo Krėvos unijos, o antras klausimas, tai...
Kas gi laimėjo Žalgirio mūšį?
Prof. Aldona GAIGALAITĖ, Vilnius Apie Žalgirio mūšį per 6 šimtmečius prikurta tiek daug istorinės, grožinės ir kitos literatūros, pritapyta drobių, pastatyta skulptūrų, įamžinta asmenų, kad atrodo pateikti ką nors naujo nebėra galimybės. Tačiau mūsų trys energingi ir kūrybingi istorikai Dangiras Mačiulis, Rimvydas Petrauskas ir Darius Staliūnas surado nišą, kurios iki šiol nepastebėjo kiti istorikai ir...
Restauruojant Dautarų rūmus pavyko atrasti turtingą sienų dekorą
Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mažeikių rajone baigtas restauruoti XIX amžiuje vokiečių meistrų statytas Dautarų dvaras. Jis dabar traukia ne tik turistus, bet ir klasikinės muzikos gerbėjus. Mažeikių rajono pakraštyje raudonų plytų Dautarų dvaras – prikeltas naujam gyvenimui. Dvaro savininkė sako, kad vien pagrindinį pastatą tvarkė aštuonerius metus. „Pastatas buvo, galima sakyti, beveik...
Juodasis birželis
2013 m. birželio 14 d. sukanka 72 metai, kai pradėtas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą. Sovietams okupavus Lietuvą, pradėta terorizuoti ir naikinti šalies gyventojus. Represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais sovietų politinei santvarkai. Trėmimai apėmė Lietuvos politikus, valstybės tarnautojus, įvairių įstaigų darbuotojus, politinių ir visuomeninių organizacijų narius, karininkus, mokytojus, dvasininkus, ūkininkus,...
Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai
Kęstutis CEMNOLONSKIS Kaulais nuklotos Laptevo jūros pakrantės ir ant Sibiro kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai – tokius vaizdus teigia regėjęs beveik 40 ekspedicijų į Sibirą surengęs žymus keliautojas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna. „Tai, kad lietuvių kapinės Sibire vis dar išlikusios, turime būti „dėkingi“ netvarkai, kuri yra Rusijos kapinėse“, – sako daugelio ekspedicijų į lietuvių...
Vilniuje baigėsi dvi dienas trukusi Pirmajam pasauliniam karui skirta tarptautinė konferencija
Regina RAJECKIENĖ, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Informacijos poskyrio vedėja 2013 m. birželio 10–11 d. Vilniuje, konferencijų centre „Karolina“, įvyko tarptautinė konferencija iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“ tema „Pirmojo pasaulinio karo prielaidos“. Konferenciją organizavo VšĮ Karo paveldo institutas (Vilnius). Moderatorius – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Konferencija buvo skirta...