Kęstutis BALČIŪNAS Tikrais įvykiais pagrįsti Kęstučio Balčiūno (jaunesniojo) literatūriniai pasakojimai. Kada prisimenu savo ankstyvąją vaikystę, prieš akis atsiveria pavieniai, lyg fotonuotraukose, atmintyje įsiamžinę didelio Sibiro miesto, tolimojo Krasnojarsko vaizdai. Plati vandeninga Jenisiejaus upė, su be galo ilgu ir nežinia kur nutįsusiu tiltu. Įspūdinga prieplauka, su joje stovinčiais baltais laivais ir iš jų sklindančia trankia muzika....
Istorija
Įrašas
Kaip radosi Žemaitija arba naujai apie gamtos ir istorijos sąveiką
Algirdas PATACKAS, Kaunas Žemaitija – vienas iš slėpiningiausių Lietuvos kraštų. Nelygstamas yra Žemaitijos įnašas į Lietuvos istoriją, tačiau jos pačios istorijoje yra dar daug nežinomybės. Apie žemaičius, jų radimąsi rašyta yra daug, bet būta „perdaug rašto, permažai krašto“, t. y. perdaug dėmesio skirta istoriniams šaltiniams ir per mažai pačiai žemaičių oikumenai, būtovei, jos kraštovaizdžiui. Bandysime...
Įrašas
Kreipimasis dėl tinkamo aktyvaus Lietuvos Sąjūdžio dalyvio poeto S. Gedos atminimo įamžinimo
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui Lietuvos Respublikos Kultūros Ministrui Arūnui Gelūnui Vilniaus m. Merui Artūrui Zuokui Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybų susirinkimo, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos K R E I P I M A S I S...
Įrašas
Pareiškimas dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo
Gerb. Andriui Kubiliui – TS-LKD pirmininkui, LR Ministrui Pirmininkui. Gerb. Irenai Degutienei – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio respublikinio suvažiavimo P A R E I Š K I M A S Dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo Kaunas 2011-04-16 Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai yra susirūpinę...
Įrašas
Lietuva gegužės 7 dieną eilinį kartą pašlovins Rusijos carą ir jo imperinės politikos tęsėjus
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Pasąmonė Kokį paveikslą artimiausiu laiku nutapys Šarūnas Sauka, niekas nežino. Pasąmonė – tai labirintų visuma, o baimė joje paslėpta giliai. Štai kodėl iki šiol šloviname carą ir imperinės politikos tęsėjus, netapome ir nedovanojame diktatoriams jų tikrųjų atvaizdų. Bijome? Šaipomės iš patriotizmo. O gal vis dėlto Lietuva jau tapo laisva ir nustos švęsti...
Įrašas
Dokumentas apie 1831 metų sukilimo dalyvius
Vytautas ČESNULIS, Vilnius Vilniaus gubernijos valdyba ir Vilniaus Valstybės turtų rūmai kelerius metus aptarinėjo, kaip atlyginti kai kuriems Vilniaus gubernijos gyventojams už 1815 m. rusų kariuomenei patiektus produktus. Pavyzdžiui, gubernijos valdyba 1847 m. vasario 12 d. apsvarstė Vilniaus karinio gubernatoriaus 1846 m. gruodžio 31 d. pasiūlymą tuo klausimu. Privačių dvarų valdytojams už 1815 m. vasario...
Įrašas
Paminėtas 1831-ųjų metų sukilimo 180-metis
Tatjana SUPRUNOVIČ, Vilnius 2011 m. kovo 25 d. Signatarų namuose įvyko 1831-ųjų metų sukilimo 180-ųjų metinių paminėjimas, kurį inicijavo Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, istorijos mokslų magistras, bajoras Žilvinas Radavičius ir Jungtinių tautų organizacijos Lietuvos asociacijos direktorė, bajoraitė Jūratė Landsbergytė. Renginyje dalyvavo LR Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, aktorius Tomas Vaisieta, Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos...
Įrašas
Apie paveldo euroremontą ir Vincą Grybą
Valdemaras KLUMBYS Šis straipsnis buvo atsakas į Jurbarko laikraščio „Mūsų laikas“ prašymą parašyti komentarą apie Vinco Grybo paminklo perkėlimą. Jį spausdinti laikraštis atsisakė dėl pernelyg didelės apimties. Keista, jog laikraščio nedomina plačiau pagrįsta nuomonė, nerūpi skatinti viešą diskusiją apie savo krašto reikalus. Manau, jog šiame straipsnyje liečiamos problemos svarbios ne tik jurbarkiškiams. Pastaruoju metu Lietuvoje...
Įrašas
Baltiškų asmenvardžių likimas
Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Knygos Lietuvių asmenvardžiai ir Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse man jau yra praeitis. Dėl to tik trumpai apie jas papasakosiu. Didžiąją knygą Lietuvių asmenvardžiai baigiau rašyti ligoninėje. Apėmė baimė, kad jos nebaigsiu. O jai duomenis rinkau vos ne visą savo gyvenimą. Ir jei aš nebaigsiu, tai tikrai...
Įrašas
KGB kraitis Nepriklausomai Lietuvai: priimti ar atsisakyti?
Ingrida VĖGĖLYTĖ „Čia juk ideologijos klausimas. Jūs gi jauna moteris, jūs negyvenote prie tos valdžios ir jums dvidešimt metų buvo kalama, kad čia (KGB – aut. past.) dirbo tiktai nusikaltėliai. O ten dirbo geri ir kvalifikuoti žmonės, jeigu plačiau – tai mažai kas iš tų žmonių, kurie ten dirbo, užsiėmė ideologiniais klausimais. Tai buvo žmonės,...
Įrašas
Juozas Eretas (Joseph Ehret): „skolos“ grąžinimas
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje Šveicarijos ir Lietuvos sūnaus Juozo Ereto (Joseph Ehret) (1896 10 18–1984 03 13) vardas pirmąsyk taip plačiai nuskambėjo 1996 metais – minint jo 100-ąsias gimimo metines: organizuotos mokslinės bei jubiliejinės konferencijos, parodos, susitikimai su profesoriaus vaikais, atvykusiais iš Šveicarijos, publikuoti straipsniai periodiniuose leidiniuose. Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ išspausdinti...
Įrašas
Liuteronas iš Vilniaus – Juzefas Pilsudskis
Gintaras ŠIAUDINIS, Vilnius Didžiajai daliai lietuvių šio politiko pavardė sukelia neigiamų emocijų. Tačiau aš neketinu gilintis ar nagrinėti jo, kaip Lenkijos viršininko (taip oficialiai vadintos jo pareigos), veiksmų ar požiūrio į lietuvybę. Tiesiog apžvelgsiu lenkų liuteronų spaudoje skelbiamą informaciją apie jo tikybą. Aišku, kad Juzefas Pilsudskis gimė (1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių...
Įrašas
Lietuvos krikšto diena
Libertas KLIMKA 1387 metais vasario 22 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila išdavė raštą, liepiantį pavaldiniams krikštytis. Taigi ši data – Lietuvos krikšto diena, pažyminti istorinį valstybės žingsnį Vakarų civilizacijos ir dvasinių Europos vertybių link. Kokios buvo istorinės šio ryžtingo posūkio aplinkybės? XIV amžiui einant į pabaigą, paskutinioji pagonių valstybė stovėjo kryžkelėje: galėjo...
Įrašas
Būti signataru 1918 metais
Vilma BUKAITĖ 1917 m. rugsėjo 25 d. dvidešimt pasipuošusių vos prieš keturias dienas išrinktų Lietuvos Tarybos narių susėdo bendrai nuotraukai. Taigi ne 1918 m. vasario 16 dieną, kaip įprasta manyti, o kiek anksčiau. Panašų Petro Kalpoko paveikslą, kuriame jie nutapyti besiruošiantys pasirašyti bene svarbiausią dvidešimto amžiaus lietuvių politinį aktą, galime išvysti Signatarų namuose. Dvidešimt puošnių...
Įrašas
Prezidento duktė
Ramunė LAPAS Specialiai „Lietuvos žinioms“ iš Čikagos Vasario 16-osios išvakarėse skaitytojams siūlome pasakojimą apie Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtę dukrą Aldoną Stulginskaitę-Juozevičienę ir jos šeimą. Čikagoje veikiantis Lietuvos vaikų globos būrelis „Saulutė“ vasario 5 dieną sukvietė lietuvius į renginį, skirtą Lietuvos prezidento A. Stulginskio gimtadieniui paminėti. Indrės Tijūnėlienės vadovaujamoje „Saulutėje“, kuri daug metų daiktais ir...
Įrašas
Karininkas, tapęs legenda
Aras LUKŠAS Sekmadienį, 2011 m. vasario 13-ąją, sukako 92 metai, kai 1919-ųjų vasario 13 dieną, auštant savo dvidešimt penktojo gimtadienio rytui, mūšyje su bolševikais prie Alytaus žuvo Antanas Juozapavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, kritęs Nepriklausomybės kovose. Prieš prisimindami lemtingąsias Alytaus kautynes, pareikalavusias jauno karininko gyvybės, keliais sakiniais peržvelkime neilgą A. Juozapavičiaus gyvenimo kelią, kuris...
Įrašas
Stanislovas Narutavičius po Nepriklausomybės aktu pasirašė lenkiškomis raidėmis
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Vasario 16-osios akto signatarai Vilniaus konferencija Diplomatiniai žaidimai, kurių esmę sudarė lenkų klausimas, vienai okupacijai keičiant kitą, D. Malinauską nelabai domino. 1915–1917 m. jis dalyvavo „Inteligentų būrio Lietuvos reikalams svarstyti“ ir „Lietuvos diplomatijos“ grupių veikloje, liko ištikimas savo principams: „Duonos biuruose, užrašinėjant tautybę, jau buvo keletas incidentų, tarp kitko su D. Malinausku...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys *„Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį šilutiškiams padėjo išleisti klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis leidinį suredagavo ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido. Leidykla...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Dar kartą apie šv. Brunono 1009 metų misiją į Lietuvos pasienį
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečiui. Pasirodžius straipsniui „Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis“ (Voruta, 2009 m. Nr. 2) gavau nemažai atsiliepimų. Ypač svarbus gerbiamojo Telšių vyskupo dr. Jono Borutos, kuriame atkreipiamas dėmesys į žymaus Lietuvos vienuolynų istoriko Viktoro Vinco Gidžiūno OFM straipsnį „Šv. Benedikto regulos vienuoliai Lietuvoje“, išspausdintą „Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštyje“, t. 6,...
Įrašas
Alfredas Girdziušas – Sausio 13-osios metraštininkas
„Vorutos“ pokalbis su žinomu fotomenininku Alfredu Girdziušu, tikru Sausio 13-osios foto metraštininku, padovanojusiu Seimui …. kadrų iš Sausio -13-osios įvykiu Kaip kilo mintis tapti fotomenininku, arba nuo ko viskas prasidėjo? Vaikystėje norėjau būti geležinkelininku, nes išpat mažens labai norėjau daug keliauti, daug pamatyti bei apsilankytiįvairiose šalyse. Baigęs aštuntą klasę, išvykau į Vilnių pabandyti laimės stoti į...
Įrašas
Ar buvo Vilniaus krašto okupacija?
Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio televizijoje išsakytą teiginį, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto, sunku praleisti pro ausis. Bet iš tikrųjų ministro interviu Lenkijos televizijai buvo skirtas daugiau vokiečių tvirtinimams, esą jie po karo buvo išvyti iš kai kurių dabartinei Lenkijai priklausančių teritorijų ir jiems nenorima gražinti nuosavybės. Vokiečiai jau seniai...
Įrašas
Pirmieji Sąjūdžio žingsniai
Pirmasis „Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės susitikimas su visuomene įvyko 1988 m. birželio 13 d. 18 val. 30 min. Vilniuje, M. Melnikaitės (dabar A. Juozapavičiaus) g. 9a. Susirinko apie 600 žmonių. Dalyvavo partijos CK mokslo skyriaus vedėjas J. Paleckis A. Juozaitis pirmininkaiti pasiūlė akad. A. Buraičui. Salė pritarė. A. Buračas. Iš 36 iniciatyvinės grupės narių...
Įrašas
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Trakų istorinėje žemėje
Prieš 20 metų gimęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įjungė į aktyvią veiklą visos Lietuvos žmones, įžiebdamas jiems viltį kovoti ir siekti Lietuvos nepriklausomybės, sužadino visuomenės susidomėjimą tautos istorine praeitimi. Jau pirmųjų Sąjūdžio mitingų metu pasirodė pirmosios tautinės vėliavos. 1998 m. spalio 7 dieną trispalvė vėliava suplevėsavo Vilniuje, Gedimino kalno bokšte, o spalio 27 d. – Trakų...
Įrašas
Kam priklauso privati žemė Lietuvoje ir Suvalkijoje?
www.voruta.lt Kai kurie konfliktai dėl nacionalinių parkų ribų išplėtimo jau pasiekė teismus. Jei savininko teisės pažeidžiamos, jis privalo kreiptis į teismą. Teismai neįsivaizduoja parko teritorijos plėtimo be žemės savininko sutikimo. O savivaldos struktūrų vaidmuo, plečiant parkus, yra antraeilis. Nėra abejonių, kad bet koks savininko teisių į jo turtą suvaržymas be jo sutikimo yra jo teisių...
Įrašas
Antanas Tyla. Lietuviai prieš Rusijos imperiją (1865-1904)
www.voruta.lt Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko, profesoriaus Antano Tylos kalba, pasakyta sueigoje pas Martyną Jankų 2004 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, minint spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį. Man didelė garbė Martyno Jankaus gimtadienį švęsti šioje vietoje, kurią galima laikyti šventa Lietuvių kultūros vieta. Martynas Jankus ir Spaudos draudimas yra neatsieji Martyno Jankaus vaidmuo spaudos draudimo...
Įrašas
Donatas Malinauskas ir lopatologija
Donatas Malinauskas (Lietuvos nacionalinis muziejus) Viktoras Jencius – Butautas, www.voruta.lt „Kas kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį, o kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį“ (George Orwell) Monografija 1997 metais pasirodžiusi Raimundo Lopatos knyga “Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas” buvo viena iš pirmųjų knygų – monografijų, parašytų apie 1918 metų signatarus postsovietinėje Lietuvoje. Autorius medžiagą apie signataro gyvenimą ir...
Įrašas
„Laisvės kryžkelės“ (II) – Povilas Plechavičius ir Lietuvos vietinė rinktinė
Tęsiame bendrą „Bernardinai.lt“, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir „Žinių radijo“: projektą. Antroji projekto medžiaga pasakoja apie iki šiol daug ginčų keliančią asmenybę – brigados generolą, Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininką, Lietuvos vietinės rinktinės organizatorių ir vadą – Povilą Plechavičių. Generolas gimė 1890 m. vasario 1 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiuje, Bukančių viensėdyje. Mirė 1973...
Įrašas
Per Lietuvą 1988 metais žengė Persitvarkymo Sąjūdis
1988 m. rugpjūčio 23-oji, Sąjūdžio mitingas. Leonardo Skirpsto nuotr. www.voruta.lt TSRS komunistų partijos žlugimo priežastys Šioje publikacijoje, daugiausiai remdamasis archyviniais dokumentais, bus paliesti tik 1988 m. pačius ryškiausi įvykiai, kurie atspindi Lietuvos atgimimui svarbų istorinį periodą, susijusį su viešumo bei Lietuvos gyvenimo destalinizavimo žingsniais. Šį laikotarpį istoriškai įprasmino Sąjūdžio gimimas ir kiti šio laikotarpio įvykiai,...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 66
- 67
- 68
- Kitas