Tomas Vaiseta (nuotrauka iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto internetinio puslapio) www.voruta.lt Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio...
Istorija
Netikėta dovana iš praeities. Povilas Dogelis. Kas pergyventa. 1930–1949 metų dienoraštis
Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Povilas Dogelis. Kas pergyventa. 1930–1949 metų dienoraštis. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. 2017, p. 714. Parengė Regina Laukaitytė. Beveik stebuklas, kad turime šią Lietuvos istorijos instituto specialistų parengtą ir išleistą knygą. Ilgus dešimtmečius apie Kauno arkivyskupijos kurijos kanauninko, bazilikos klebono Povilo Dogelio užrašus, jų buvimo vietą nieko nebuvo žinoma ne tik istorikams,...
Prieš dvidešimtąjį gimtadienį savanoriu išėjęs Feliksas Venskūnas
Feliksas Venskūnas apie 1935 m. Onos Striškienės asmeninio archyvo nuotr. Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Felikso ir Bronės Venskūnų graži sodyba yra pietinėje Įstricos kaimo dalyje. Prie didelės gyvenamosios trobos auga gražuolis ąžuolas. Kas jį pasodino jau niekas nepapasakos. Sodyba yra šalia kelio vedančio į Panevėžį pro Paliūniškį. Sodyboje senų obelų sodas. Dar didesnis sodas yra Felikso...
Vytautas Valentinas Česnulis. Laikraščio „Vilniaus aidas“ areštai
Vytautas Valentinas ČESNULIS, www.voruta.lt „Vilniaus aidas“ – triskart per savaitę 1924-1928 m. ėjęs politikos ir visuomenės gyvenimo laikraštis. Rašė jis apie Vilniaus krašto lietuvių problemas, svarstė politikos, ekonomikos, kultūros, švietimo reikalus, informavo apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir užsienio įvykius. Laikraščio faktiškasis redaktorius buvo žinomas visuomenės veikėjas Povilas Karazija, nors leidėjais ir redaktoriais pasirašinėjo kiti asmenys....
Saksų savanoriai – pamiršti Lietuvos gelbėtojai
Saksų kariai Lietuvoje 1919 metais. Nuotrauka iš leidinio „Die Kämpfe im Baltikum nach der zweiten Einnahme von Riga” (1938 metai) Aidanas PRALEIKA, www.lzinios.lt Į Lietuvą įsiveržus bolševikams, 1919 metais kraštas atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Aukščiausi šalies vadovai pasitraukė į užsienį, o prieš grobikus stojo neskaitlinga, neapmokyta ir blogai aprūpinta savanorių kariuomenė. Lemtingą vaidmenį tuo kritiniu Lietuvos...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Sentikių raštų leidyba ir platinimas XVIII a. antros pusės Gardine
Книга о вере, Гродно: в типографии Гроденской, 1785 (НББ, ОФХ-12РК28714К). Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt XVIII a. antroje pusėje išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų miesto Gardino gyventojų dalį sudarė iš Rusijos dėl religinių persekiojimų ir socialinės priespaudos pabėgę sentikiai. Jų emigracija į LDK žemes prasidėjo dar XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, po to, kai patriarchas Nikonas (1605-1685) ir...
Apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir signatarą Donatą Malinauską
Jankovicų dvaro kupliųjų liepų alėja. Autoriaus nuotr. Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Čekai rodė kelią 1906 m. pabaigoje Donatas Malinauskas su Vladu Mironu ir Antanu Smetona paskelbė straipsnį „Šelpkime talentus“, kuriame nurodė meno svarbą atgimstant tautai. Publikacijoje pažymėta meno reikšmė čekų nacionaliniam atgimimui, atkreiptas išskirtinis dėmesys į kompozitorių Bedržichą Smetaną ir jo operą „Zaprodana Nevesta“. Pabrėžta,...
Darius Vilimas. Nutylima problema. Arba kaip ir kodėl baltarusiai bando uzurpuoti LDK istoriją
Darius VILIMAS, Lietuvos istorijos institutas, www.lzinios.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A.Dubonis ir Z.Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...
Pergamentas su trijų Radvilų parašais
www.voruta.lt Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas unikalus dokumentas – pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus. Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m. vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios...
Po Vilnių važinėja Donatas Malinauskas
www.traku-zeme.lt Vilniaus miesto viešajame transporte autobusas Nr. 52 (Centras–Ukmergės g.–Tarandė) pažymėtas Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko nuotrauka ir įrašu „Donatas Malinauskas 1869–1942 Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, agronomas, diplomatas“. Kaip „Trakų žemei“ sakė signataro giminaitis gydytojas Viktoras Jencius-Butautas, tai geras ženklas, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtosioms metinėms signatarai sulaukia reikiamo dėmesio. Vilniuje, Naujosios...
Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės 304-asis batalionas
Buvusio LVR kareivio Juozo Dobilo kareivio knygelė (Soldbuch). www.genocid.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Lietuvos vietinės rinktinės vado 1944 m. kovo 30 d. įsakymu 304-ojo bataliono vadu nuo 1944 m. vasario 28 d. buvo paskirtas majoras Kostas Liaudanskis. Tuo pačiu įsakymu batalionui nuo kovo 10 d. buvo priskirtas vokiečių...
Lietuvos partizano Stasio Lukšos žūties vietos paieška
Raimundas KAMINSKAS, visuomenininkas, www.voruta.lt 2018 m. sausio 18 d. Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, miškuose vyko Lietuvos partizano Stasio Lukšos (1925-1947) žūties vietos paieška, kurioje dalyvavo LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Zapiškio būrio garbės šaulys Adolfas Jurgis Bartkus, Lietuvos partizano Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, LK sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro vrš. Gintautas Mauricas ir...
Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui. Kun. Juozas Zdebskis – kovotojas už religijos laisvę
Kun. Juozas Zdebskis www.punskas.pl Minėdami Lietuvos nepriklausomybės 100-metį privalome prisiminti svarbias mūsų tautai datas, įvykius ir žmones, pasisemti iš jų gyvenimo drąsos, ryžto, meilės žmonėms ir Tėvynei. Vienas šviesiausių ir tauriausių XX a. lietuvių buvo kunigas Juozas Zdebskis – iškilus Katalikų bažnyčios kunigas, pogrindinės spaudos leidėjas, kovotojas už religijos laisvę, uolus misionierius, mąstytojas. Jis gimė,...
Prof. Antanas Tyla. Dr. Jonas Basanavičius Anykščiuose ir Anykščių krašte
Prof. Antanas TYLA, www.voruta.lt Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, verta prisiminti to kilnaus darbo, valstybės atkūrimo statytojus, kūrėjus, jų sąsajas su vienu ar kitu Lietuvos kraštu. Šį kartu noriu priminti dr. Jono Basanavičiaus ryškius pėdsakus Anykščiuose ir Anykščių krašte dar iki pirmojo pasaulinio karo. Dr. Jonas Basanavičius, kaupdamas archeologinę, antropologinę, istorinę ir kultūrinę medžiagą,...
Šiandien sukanka lygiai 100 metų nuo žymiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio mirties
Knygnešių koplyčia ir Bielinio kryžius. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr. www.voruta.lt „Šimtas metų man iki to Bielinio”, – galėtų pasakyti istorijos pernelyg nemėgstantis žmogus. Ir jei tai ištartų šiandien, sausio 17 dieną, būtų visiškai tikslus. Nes kaip tik šiandien sukanka lygiai 100 metų nuo žymiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio mirties. Ji šeštadienį bus paminėta Bistrampolio dvare, kur...
Leidykla „Briedis“ pristato Beno Macintyre’o tarptautinį bestselerį „Dvigubas kryžius. Tikroji D dienos šnipų istorija“
Ben Macintyre. Dvigubas kryžius. Tikroji D dienos šnipų istorija. Iš anglų kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2018]. – 360 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – Beno Macintyre’o tarptautinį bestselerį „Dvigubas kryžius. Tikroji D dienos šnipų istorija“. Meistriškai parašytoje knygoje autorius pasakoja apie didžiausią ir sudėtingiausią istorijoje...
A. Anušauskas. Graužianti praeitis, kurios nenorime girdėti
www.voruta.lt Kai paskelbus KGB sudarytą sąrašą kilo nuomonių banga dėl Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio, buvo galima pamatyti, kad daliai visuomenės visai netolimos praeities pažinimas sukelia kažką panašaus į skausmą. Panašu, kad norima net ir sovietmetį matyti gražiose jaunystės lankose, kuriuose žydi gėlės ir niekas nepatyrė jokių netekčių, spaudimo ir ten nereikėjo daryti sunkių pasirinkimų....
Kard. V. Sladkevičius ir KGB archyvai
Iš tremties grįžęs vysk. Vincentas Sladkevičius meldžiasi prie Dievo tarno ark. J. Matulaičio sarkofago. Marijampolė,1982 m. Arkiv. Sigitas Tamkevičius SJ Kardinolo Vincento Sladkevičiaus negalima traktuoti kaip KGB agento, nors 1958 m. balandžio 16 d. LTSR KGB 4 valdybos, 1 poskyrio viršininko pavaduotojas kapitonas Domarkas jį įvardija kaip KGB agentą (LYA,ap.45,b.98,1.10-13. Vysk. T. Matulionio sekimo byla)....
Išleista knyga apie Daunoravos dvarus
www.voruta.lt 2017 m., pažymint Reformacijos 500 metų jubiliejų, Joniškio r. savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka parengė ir įvykdė leidybinį projektą. Lietuvių ir vokiečių kalbomis išleistos knygos Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai autorius – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas. Mokslininkas, pasitelkęs iki...
Dėl 2007 m. ,,Poezijos pavasario“ laureato, poeto, publicisto, žurnalisto, literatūros kritiko, visuomenės veikėjo Vytauto Rubavičiaus bauginimo ir persekiojimo
Vytautas Rubavičius. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. www.voruta.lt K R E I P I M A S I S Dėl 2007 m. ,,Poezijos pavasario“ laureato, poeto, publicisto, žurnalisto, literatūros kritiko, visuomenės veikėjo Vytauto Rubavičiaus bauginimo ir persekiojimo ...
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklų knyga – pasiekiama visiems
300-us metų Kazokiškių bažnyčioje saugotas rankraštis išvydo dienos šviesą Baigiantis 2017-iems metams viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas išleido Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos stebuklų knygą[1], kurios rankraštis 300 metų saugotas Elektrėnų savivaldybėje (5 km į šiaurę nuo Vievio) esančioje Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje. Daugiau nei dešimtmetį Vievio Šv. Onos bažnyčios klebono ir Kazokiškių Švč....
Prof. Alvydas Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas
Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Prof. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai...
Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?
Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? Alkas.lt koliažas Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.alkas.lt Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos...
Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai
Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“ ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi...
J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas Archyvinė nuotr. Dr. Algimantas LIEKIS, www.alkas.lt Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų...
Masinės romų žudynės mokslininkų akimis
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Š. m. lapkričio 28 d. susirinkusius į Mokslinę tarptautinę konferenciją „Europos romų genocidas 1939-1945 metais“ (organizatorius Lietuvos genocido ir rezidencijos tyrimo centras) Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pasitiko kilnojamoji paroda su informatyviais stendais bendru pavadinimu „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais 1941-1944 metais“, kurį parengė Genocido aukų...
Paviešintas Pauliaus Širvio laiškas A. Sniečkui
Nuotrauka iš knygos „Metai su Pauliumi“ 1956 m. rugpjūčio 26 d. poetas Paulius Širvys parašė Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui adresuotą laišką, kuriame piktinosi lietuvių kalbos nemokėjusiais, su klientais tik rusiškai bendravusiais Lietuvos SSR ryšių ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojais. „Kalbu apie didžiarusiškąjį nacionalizmą, ‒ rašė poetas savo laiške, ‒...
Kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius?
Neries RPD nuotr. www.voruta.lt Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai… Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir...
Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai
www.voruta.lt 2017 m. lapkričio 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei analizuojama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui....
Ignas Meškauskas. Kodėl plyšo obelis?
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt Ne vienas atsitiktinis keleivis, medžiotojas ar grybautojas, radęs Kėdainių rajone, Josvainių apylinkės Ruseinių kaimo miško pakraštyje tarp medžių medinį kryžių, kapo kauburėlį, po juo stabteli ir susimąsto apie jo atsiradimo priežastis: ar tai nėra užslėpti kovos ženklai su atėjusiais. Kiekvienam aišku, kad kryžius, kaip kančios simbolis, atsirado ne iš gero gyvenimo....






