Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos bunkerio vieta Daumantas LIEKIS Partizanų ryšininkų Sajų sodyboje kasinėjimus vykdantys archeologai mano, kad jų tyrinėjama vieta galėjo būti visų partizanų vadų susirinkimo tašku, kuriame planuota pasirašyti 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) nepriklausomybės deklaraciją. Tyrimus atliekantys archeologai spėja, kad deklaracijos pasirašymo vieta buvo perkelta į netoliese esantį Minaičių kaimą...
Šeštadienį, 2013 m. rugsėjo 14 d., nemažas būrys vilniečių turėjo progos dalyvauti išvykoje į Rūdninkus (kaimą ir girią), dedikuotoje 1863-ųjų m. sukilimo 150-mečiui. Tai žurnalistės Aurelijos Arlauskienės inicijuotas ir vadovautas renginys, įsiterpęs į šiemečių Europos paveldo dienų programą. Rūdninkų kaimo pakrašty, ant Merkio kranto prie 1975 m. pastatyto medinio paminklo, ženklinančio sukilėlių susidūrimą su caro...
Jonas UŽURKA, ats. plk. lt., rašytojas, kūrybinio projekto „Lietuvos istorija romanuose“ autorius Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama...
Dr. Vincas MIKAILA, Vilnius, www.voruta.lt Net ir sunkiais carizmo okupacijos ir spaudos draudimo metais nemažai gabių ir veržlesnių valstiečių vaikų savo jėgomis siekė mokslo. Ne visiems, žinoma, pavyko išvengti anuometinės skaudžios rykštės – plaučių tuberkuliozės. Tačiau nemažai jaunimo įgydavo ne tik vidurinį, bet ir aukštąjį išsilavinimą. Rasdavosi ir laimingųjų, kuriems ištiesdavo pagalbos ranką tautiškai susipratęs...
Skirmantas Valiulis. Vilnius Stanislovas Žvirgždas Artėja Lietuvos fotomenininkų sąjungos 30-metis. Tačiau ne tik iš šios aukštumos ar artėjančios XX a. ribos nujaučiame, kad vargu ar buvo Lietuvos fotografijos 160 metų (kad Lietuvoje fotografuojama nuo 1839 m. nustatė, remdamasis, D. Junevičius) istorijoje kitas toks ženklus fotografijos meno raidos etapas. Koks galingas talentų sprogimas: A. Kunčius, A....
Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, Vilnius Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus ir aneksavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo lietuvių tautos pasipriešinimo sąjūdis už okupacijos pašalinimą, valstybingumo atkūrimą ir tautos apsaugojimą nuo okupantų vykdomo teroro bei represijų. Lietuvių pasipriešinimo judėjimas, keisdamas kovos formas ir būdus, tęsėsi iki...
2013 m. rugsėjo 21 d., šeštadienį, maloniai kviečiame į šventę, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, kunigo Alfonso Petrulio 140-osioms gimimo metinėms, kuri vyks Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje. Pagarbiai Musninkų A. Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius Nuotraukoje: Kun. A. Petrulis
Donatas JANUTA Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (URM) užsakymu išleista „Lietuvos istorija“. Šiais metais, taip pat URM užsakymu ir jai finansuojant, pasirodė tos knygos vertimas į anglų ir penkias kitas užsienio kalbas. Siekiant pristatyti Lietuvą visam pasauliui, šių vertimų egzemplioriai jau išsiųsti Lietuvos ambasadoms ir konsulatams. Taip amerikiečiai, prancūzai, vokiečiai ir kiti, paskaitę...
Alfonsas KAIRYS, Vilnius Vyskupas Kazimieras Paltarokas savo knygoje „Karalaitis šventasis Kazimieras“ rašo: „Medininkai – tai bažnytkaimis, keturios mylios atstu nuo Vilniaus Ašmenos plentu. Jam pradžią padarė pilis ir Jogailos ar Vytauto pastatyta bažnyčia 1391 m. Kalnelyje stūksojo keturkampis 249 x 195 uolekčių plotas, apmūrytas akmens ir plytų stora siena su kampiniu bokštu, kuris turėjo tris...
Jonas BUROKAS, Vilnius Vilniuje prie Žaliojo tilto 2013 m. rugsėjo 1 d. minėtas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dvidešimtmetis. Minėjimą organizavo Vilniaus savivaldybė. Okupacinės kariuomenės išvedimas – didelė atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos diplomatų pergalė, Rusijos prezidento Boriso Jelcino palankumo mūsų Laisvės bylai įrodymas. Jei anuomet Rusijai būtų vadovavęs dabartinis jos prezidentas, turbūt šiuo metu vaikščiotume Dzeržinskio...
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Valdybos pirmininkas Vytas MILIAUSKAS Kiekviena tauta, išgyvenusi savo istoriją, džiaugiasi pasiekimais, reikšmingomis pergalėmis ir pergyvena patyrusi nesėkmes arba pralaimėjimus, ji pagimdo ir išugdo savo krašto patriotus, didvyrius, deja, ir išdavikus…. Tačiau tautos, ypatingai mažos, per šimtus ir tūkstančius metų nuolat priverstos ginti savo kraštą nuo atėjūnų, jos po visa...
Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...
Jurga DIRKSTYTĖ, Vilnius Ką tik sukako 20 metų, kai Lietuva galutinai įtvirtino savo nepriklausomybę – 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutiniai okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai paliko Lietuvos valstybę. Šia proga penktadienį, 2013 m. rugpjūčio 30 d., Seime įvyko forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“. Forumas pradėtas dienraščio „Lietuvos žinios“ fotografo...
2013 m. rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, 14.30 val. ant Žaliojo tilto Vilniuje bus atidengiama atminimo lenta, skirta sovietų okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui. Renginys vyks Laisvės dieną, kai prieš 20 metų – 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Lietuvos Respublikos sieną pervažiavo paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai. Ceremonijoje dalyvaus Vilniaus meras Artūras Zuokas,...
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...
Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...
Mikas BALČIUS, Eugenijus IVANAUSKAS Dvigubas kryžius heraldikoje laikomas Jogailos ir Jogailaičių dinastijos herbu, o Vytis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) herbu. Vytis dabartiniu supratimu yra raitas karys, neturįs nė ženklo asmeniškumo. Bet nepamirškime, kad raitelį apibendrintu LDK simboliu galima vadinti nuo to momento, kai jis buvo pakeltas į heraldinės figūros rangą ir įrėmintas...
Nuo seniausių laikų iš Šv. Pranašų bylojimo, Danguje ir Žemėje įspaustų septynių Karalių ženklų, iš Dievo pažado ir patepimo, per tūkstančius metų skriejančio į ateitį, Tiesą, Laisvę ir prisikėlimą, mes, Baltojo Vyčio ainiai, veržiamės iš užmaršties, prakeiksmų tamsos, mirties nasrų, keldami Saulės, baltojo Vyčio – Garbės Karaliaus ir Karalystės Karūną savo Karalystės vaikams susitelkti vienybėn,...
Vytautas RADŽVILAS, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Skiriama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečiui Gyvename modernioje valstybėje, kuri apskritai nėra natūralus žmonių kūrinys. Kitaip negu antikos ir viduramžių politijos, moderni valstybė yra ypatingas mechanizmas arba dirbtinė mašina. Ji sukonstruota vadovaujantis principais, kuriuos jau prieš keletą šimtmečių apmąstė ir atskleidė modernioji politinė filosofija. Šie principai buvo sėkmingai įgyvendinti praktiškai ir šiandien...
2013 m. liepos 20-21 dienomis jau septintą kartą žiūrovus sukvietė Tarptautinė gyvosios archeologijos diena – Varnupių „Kirvakalnio“ festivalis. Prie vieno iš įspūdingiausių Sūduvos – Varnupių – piliakalnio dvi dienas buvo demonstruojami VIII-X amžių amatai, gyvenimo būdas, kulinarinis paveldas, senovės ginklai ir kovos menai. Į „viduramžių“ atmosferą visus sugrąžino eksperimentinės archeologijos, senovės baltų amatų, ginklų ir...
Justinas SAJAUSKAS, Marijampolė Esu rašeiva, savo nuobodų gyvenimą paįvairinantis tokiais pat nuobodžiais rašiniais apie išnykusią baltų gentį, apie kaitrią Australijos saulę, kurios kaip gyvas nemačiau, apie kokį ten aptrintą pašto ženklą. Žodžiu apie viską, kas užplauks ant seilės. Imtis plunksnos šį kartą, pati to nenorėdama, mane pastūmėjo bendradarbė, prasitarusi, kad namuose turi seną skarą, suprask:...
Gediminas Lesmaitis Būtent tokį klausimą ar teiginį kelia Vorutos lokalizacijos Šeimyniškėlių piliakalnyje šalininkai1. Šiame straipsnyje nesvarstysiu panašių samprotavimų „moksliškumo“ ar paprasčiausios mokslinės etikos problemos, kuri iškyla ne tik šiuo konkrečiu atveju2. Mano tikslas – pateikti skaitytojams kitą nuomonę, kuri nesutinka su argumentais, kuriais grindžiamas teiginys, kad Šeimyniškėliai yra realiausias pretendentas į Vorutos vietą3. Pačią teritorijos...
1948 m. Lietuvių fronto suvažiavimas Vokietijoje Lietuvių fronto suvažiavimo 1948 m. sausio 24–25 d. protokolas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, lrt.lt Skelbiamas Lietuvių Fronto suvažiavimo protokolas yra vienas fundamentaliausių Lietuvos nepriklausomos valstybės projektų. Pasitraukusi iš bolševikų reokupuojamos Lietuvos, tačiau nei karo sumaištyse, nei pokario atskirtyse nepraradusi dvasinių ir idėjinių ryšių, jaunoji lietuvių intelektualų karta, dar iki karo brandinusi...
Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų susivienijimas ir Kilmingųjų palikuonių bendrija Vilniaus universitete paminėjo 1863 metų sukilimo prieš carinės Rusijos valdžią 150-tąsias metines. Kilmingųjų palikuoniams buvo įteikti kilmės dokumentai ir giminės herbai. Istorijos šaltiniai mini, kad XIII-to amžiaus Lietuvoje buvo daug kunigaikščių. Šaltiniai mini 75 Lietuvos valdančiąjam elitui priskirtinus asmenis....
Inga LEVICKAITĖ-VAŠKEVIČIENĖ, Lietuvos liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkė, Rumšiškės Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje, gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno šiemet įrengta nauja siuvyklos ekspozicija. Joje eksponuojama dalis daiktų, priklausiusių garsiam Rumšiškių miestelio siuvėjui Jonui Klimui. Juos padovanojo jau beveik 40 metų čia dirbanti jo dukra, kasininkė Stasė Klimaitė-Lekavičienė. Tai pats didžiausias siuvėjo amatą atspindintis rinkinys...
Gintautas TAMULAITIS, Kauno teritorinės muitinės inspektorius Š. m. liepos 15 d. popietę Babtų bei aplinkiniai gyventojai, šauliai ir atstovai iš įvairių organizacijų rinkosi į Kauno rajono Babtų seniūnijos valdose esantį Žalgirio pergalės parką prisiminti bei pagerbti šlovingos pergalingos kovos prieš kryžiuočius 603-iąsias metines. Šio mūšio pavadinimas istorijoje vadinamas Žalgirio pergalės mūšiu, kuris įvyko 1410 m....
2013. liepos 19–20 d. Liepos 19 d. programa: · 19.30 Dokumentinis filmas „Abromiškės“ · Paskaitos: „Partizaninė kova Trakų apskrityje“ Lektorius – Antanas Lesys (istorikas) „KGB naudotos specialios priemonės“ Lektorė – Jovita Niūniavaitė-Lesienė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė) „1863 m. sukilimas Lietuvoje“ Lektorius – Tomas Baranauskas (istorikas) Liepos 20 d. programa ·...
Dalia VALIKONYTĖ, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Paveldo informacijos ir komunikacijos magistro 1 kurso studentė, Vilnius 2013 metų liepos 3 d. Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) Pranciškaus Smuglevičiaus salėje buvo atidaryta paroda Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu. Paroda skirta pirmam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėlapiui, Horodlės unijai, LDK valdovams, didikams, bajorams ir visai Europai. P. Smuglevičiaus...
Giedrė Čiužaitė, LRT radijo laida „Mes, moterys“, LRT.lt Tarp žmonių, kurie, carui uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą gabeno lietuviškas knygas, buvo ir moterų. Taip teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė Žydronė Kolevinskienė. Anot jos, viena vertus, moterims knygnešėms gabenti knygas buvo fiziškai sunkiau nei vyrams, kita vertus, jos lengviau pereidavo...