www.voruta.lt Mano darbastalis buvo lyg nedidelė tvirtovė. Jame buvo įmontuoti du automatiniai ginklai, kurie galėjo visą kabinetą nusėti kulkomis. Šie automatai būdavo nutaikomi į lankytoją ir sekdavo, kaip ji(s) juda mano stalo link. Kritiniu atveju man užteko nuspausti mygtuką, ir abu ginklai iššautų vienu metu. <…> Kartu galėjau paspausti kitą mygtuką, ir sirena pakviestų sargybinius...
Istorija
Įrašas
Vladas Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką
Vladas Terleckas. Arūno Baltėno nuotr. Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas. Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio...
Įrašas
Rimantas Jokimaitis: „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai“ – knyga Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pagerbti
„Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai“. Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas mūsų valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį pagerbė savo parengta „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai“. Toje kronikoje papasakota įdomi, intriguojanti Nepriklausomybės metų Jurbarko istorija. Tikrieji istorijos pasakotojai yra praeities žmonės, savo laiku rašę...
Įrašas
Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija?
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, Vilnius, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė… „Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po...
Įrašas
Garsioji Goštautų giminė seniau ir dabar
Goštautų susitikimas, Milvydai, iš kairės – Nicolas GACHTOVTT, PIERR GACHOVTT, FRANCOIS GACHOVTT Dalia SAVICKAITĖ, Ignalina Goštautai – viena įtakingiausių lietuvių kilmės LDK didikų giminė, kuri nuosekliai siekė Lietuvos savarankiškumo didžiojoje Europos politikoje, savo veiksmais ją įgyvendino. Pirmasis išgarsėjo Goštautas, 1364 m. Veliuonos pilyje žuvęs nuo kryžiuočių rankos. Tais laikais giminė telkėsi apie Ašmeną. Didžiuliai vėlesniojo – Jono...
Įrašas
Tilžės savivaldybės administracija atleido miesto istorijos muziejaus direktorę Andželiką Špiliovą
Директора музея истории города Анжелику Шпилёву администрация города Советска увольняет по статье «утрата доверия», на её должность уже назначен новый исполнитель. Об этом «Афише Нового Калининграда» рассказала сама Анжелика Шпилева. Она должна передать дела сегодня до конца рабочего дня. «Ко мне в музей сегодня утром пришла целая делегация: заместитель главы города по социальным вопросам, начальник...
Įrašas
Laikas advokatauti Lietuvai
Ryšard MACEIKIANEC, Vilnius (…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius. Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl...
Įrašas
Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės Alytaus apskrities komendantūra 1944 m.
Domininkas Jėčys. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka Dr. Arūnas BUBNYS, www.voruta.lt Vietinės rinktinės vado 1944 m. vasario 16 d. įsakymu Nr. 1 LVR apskričių komendantais buvo paskirti 25 karininkai. Alytaus apskrities komendantu buvo paskirtas plk. ltn. Bronius Basiulis[1]. LVR Alytaus apskrities komendantūra buvo suformuota 1944 m. vasario-kovo mėnesiais. Prie komendantūros suorganizuotos kuopos vadu...
Įrašas
Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (VI). Vardai ir Pavardės
Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Penktąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-v/ SEMELIŠKIŲ VLS. 1944-1946 M. ŽUVĘ PARTIZANAI APANAVIČIUS PRANAS, SIMO-DOBILAS žuvo 1945 08 01 AŠMENA ALBINAS, JULIAUS-SIAUBAS žuvo...
Įrašas
Arvydas Anušauskas. Perskaitę knygą supras viena – kaip sunku buvo būti Vanagu…
www.voruta.lt Knygos autorius Arvydas Anušauskas, leidykla „Dominicus Lituanus“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymą. Knygos siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats negalėjo aprašyti. Tai buvo 1950–1957 metai, kai jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės...
Įrašas
Arida Riaubienė. Keletas faktų apie Vytauto Didžiojo albumą
Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930“[1] kol kas nėra sulaukęs tyrėjų dėmesio. Šioje publikacijoje, remdamiesi Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau – LCVA) esama medžiaga, taip pat kronikiniais publicistikos šaltiniais, pateiksime knygotyriniu požiūriu įdomesnių faktų apie albumą bei jo...
Įrašas
Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (V)
Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Ketvirtąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-iv/ ADOMAS URBONAVIČIUS – SIAUBAS 1945 m. rugpjūčio mėn. NKVD Trakų aps. ataskaitoje apie kovas su partizanais rašoma,...
Įrašas
Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai: kaip nuotykių romanas apie valstybės sukūrimą nuo nulio
www.voruta.lt I tomas: 1918 m. lapkričio 9 d.–1919 m. spalio 4 d. II tomas: 1919 m. spalio 8 d.–1920 m. birželio 16 d. Sudarė dr. Alfonsas Eidintas ir dr. Raimundas Lopata, išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Dokumentų rinkinyje „LIETUVOS VYRIAUSYBIŲ 1918–1920 METŲ POSĖDŽIŲ PROTOKOLAI“ publikuojami pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokolai – tai Lietuvos valstybės realaus...
Įrašas
Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (IV)
Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Trečiąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-iii/ ALBINAS BLIUJUS – DON KICHOTAS Trakų aps. Semeliškių vls. Peliūnų k., 1945 m. gegužės 26/28 d.,...
Įrašas
Dr. Irma Randakevičienė. Vološynų paslaptys
Vološynų herbas. pracownia.com/herby/nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Šiek tiek apie Drago – Sasų kilmę Pora šimtmečių atgal prieš Abiejų Tautų Respublikos užgimimą, į dabartinės Lenkijos ir Ukrainos teritorijas (tuometinė Haličo – Voluinės ir prieš ją buvusios ankstesnės kunigaikštystės) įvyko valachų (angl. vlachs), semigradų (transilvanų, vengrų/ugrų) invazija. Tai aprašyta ne viename istoriniame šaltinyje, ypač daug dėmesio...
Įrašas
Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (III)
Lietuvos partizanų apygardos Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Antrąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-ii/ Kai kuriems, kurių atmintyje dar išlikę LSSR istorijos vadovėliuose pateikti „herojiškumo“ pavyzdžiai (M. Melnikaitė,...
Įrašas
Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (II)
Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Pirmąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-i/ JONAS IGNATAVIČIUS Jonas Ignatavičius, Motiejaus, gimė Semeliškių vls. Miežūnų kaime. Nuo 1944 m. vasaros –Jagėlonių...
Įrašas
Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (I)
Didžiosios kovos apygardos vadas (1944-1947) Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. Nuotrauka iš partizanai.org Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Trakų apskrities (aps.) Semeliškių valsčiuje (vls.) Prūsiškių, Noškūnų, Peliūnų ir kitų kaimų apylinkėse 1944 m....
Įrašas
Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai
Jodkovskių genealoginės bylos lapas Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog pirmą kartą Jodkovskių giminės vardas paminėtas 1480 – 1490 metais, kai aukštas ir kūdas vyras arba pagal legendą žmogus iš eglynų „Jodka ar Jodko“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio buvo priimtas į tarnybą Raseinių apylinkėse kaip kunigaikščio Buivydo patikėtinis. Vėliau Jodko pavardė keitėsi, pridėjus...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (2)
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje...
Įrašas
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Karalius Mindaugas ir karalius Gediminas – giminės
Prūsų žemės Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas,www.voruta.lt Lietuvos karalius Mindaugas labai nusipelnė lietuvių tautai, nes suvienijo daugumą baltų žemių, jo įtaka buvo jaučiama Skalvijoje, Nadruvoje, Sūduvoje. Mindaugas pasižymėjo kaip geras karvedys, diplomatas ir politikas. Jam visada buvo svarbiausi lietuvių tautos ir valstybės interesai. Be to, Mindaugas buvo krikščionis iš išdidžiosios raidės....
Įrašas
Rokiškio meras Antanas Vagonis pagerbė kraštiečio signataro Vlado Mirono atminimą Jelgavoje
Prie paminklo pirmajam Latvijos prezidentui. Pirmoje eilėje (iš kairės): Žydrė Šaltienė, Nijolė Štriupkuvienė, Remigijus Gulbinas, Regina Smetonaitė, Angelė Laužikienė (Vilniaus anykštėnų sambūrio (VAS) narė), Laima Dovydaitienė, Ričardas Laužikas (VAS narys), Stasys Dovydaitis, Vėtrė Markevičiūtė, Viktoras Jencius-Butautas, Vėjas Leščinskas. Antroje eilėje (iš kairės): Elena Staugaitienė, Joana Vyga Čiplytė (knygų autorė iš Panevėžio), Irina Miklaševičienė, Juozapas Aleknavičius...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (1)
Tilžė. mokslolietuva.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas. Apkarpyta didybė Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje...
Įrašas
Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.
Lietuvos – Lenkijos demarkacinės linijos 1919–1920 metais žemėlapis: 1) Lietuvos-Sovietų Rusijos siena pagal 1920 m. taikos sutartį, 2) pirmoji demarkacinė linija su Lenkija, nustatyta 1919 m. birželio 18 d., 3) Maršalo Fošo 1919 m. liepos 27 d. nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 4) Kerzono linija, nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d., 5) Suvalkų sutarties sienos linija,...
Įrašas
A. Smetonos išvykimas iš Lietuvos: sovietmečio miglos sklaidosi Kybartuose
Virginijos Skučaitės nuotr. Virginija SKUČAITĖ, klaipeda.diena.lt Siekiant daugiau sužinoti apie 1940 m. birželio 15-osios Antano Smetonos kelionę per Lietuvos sieną Kybartuose, atsiskleidė mažai žinomų prezidento ir žūstančios valstybės santykių detalių, sovietmečiu paskandintų mituose. Užsuko užkąsti „Atvažiavau į Kybartus praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Anuomet garbaus amžiaus vietos gyventojai man pasakojo įdomių smulkmenų iš 1940 m. birželio...
Įrašas
Signatarų alėja „Žalgirio pergalės parke“
Pirmas iš kairės Simonas Penkinas, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) 2 rinktinės 9 kuopos Babtų būrio šaulys, Regina Smetonaitė, Dalė Antanina Strielčiūnienė, Ričardas Rimgaudas Strielčiūnas, Viktoras Jencius-Butautas, Sigutė Smetonaitė Petrauskienė, Gediminas Budnikas, Milda Mironaitė Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt 2018 metų rugsėjo 8 dieną, Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, „Žalgirio pergalės parke“ buvo įamžintas 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės...
Įrašas
Ignas Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai
lrt.lt nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Kėdainiuose Sąjūdis vėlavo. Jis kūrėsi kiek kitaip Kaimynai, Panevėžys šurmuliavo, Raseiniai taip pat, o Kėdainiuose nerimą kelianti spengianti tyla. Mano mokytojas Anykščių gimnazijoje, šaulių kuopos vadas Antanas Kryžanauskas, politinis kalinys, gyvenantis Kėdainiuose, sunerimęs esančia tyla, manęs, kaip dirbančio Juridinės konsultacijos vedėju, turinčio ryšių su visuomene, prašo pradėti. Bet kaip pradėti....
Įrašas
Dr. Irma Randakevičienė. XVIII amžiaus Jieznas bažnytiniuose metrikuose
Pacaitės Juzefos vestuvių metrikas. 1781 m. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog Jiezno vardas pirmą kartą paminėtas 1492 metais gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Sunku patikėti, tačiau kadaise šiame nedideliame miestelyje stovėjo vieni didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje rūmų. Rūmus statė ir puoselėjo Antanas Mykolas Pacas, LDK didysis raštininkas, LDK kariuomenės...
Įrašas
Ignas Meškauskas. Alyvos pražydo rudenį
Dailininko Mindaugo Lukošaičio kūrinys iš ciklo „Pasipriešinimas” Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt 1950 m. liepos mėn. 26-oji sukrėtė Padvarnykų kaimo žmones. Nelygi tragiška kova – Birutės Čepaitės, Petro Pakšto su rusų baudėjais ir Ramygalos stribais. Sudegintas Zalagubo namas, žuvo B.Čepaitė su P.Pakščiu. Nors paties kaimo jau nebėra – melioracija sulygino su žeme, bet kovos istorija liko gyva....
Įrašas
Serijos „II pasaulinis karas“ naujiena – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knyga „1943-ieji. Lūžio metai“
www.voruta.lt Vladimir Bešanov. 1943-ieji. Lūžio metai. Iš rusų kalbos vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2018]. – 488 p. iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato serijos „II pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1943-ieji. Lūžio metai“. Tai jau šeštoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba. „Prasidėjo 1943-ieji, kurie buvo pavadinti lūžio metais....