www.voruta.lt Vyriausybė patvirtino Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio minėjimo 2019–2020 metais planą. Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo, pilietiškumą skatinančiais renginiais ir veiklomis, konferencijomis ir leidyba bus pažymimas svarbus Lietuvos valstybės atkūrimo įvykis – 1920 m. balandžio 14–15 dienomis visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas – pirmasis moderniųjų laikų Lietuvos parlamentas, gegužės 15...
Istorija
Įrašas
Apie giljotiną LDK bajorai galėjo tik pasvajoti
Jūratė MIČIULIENĖ, www.lzinios.lt Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų buvo ir kriminalinių nusikaltėlių, kurie mušėsi ir plėšikavo ne blogiau už valstiečius. „Garbingiausia mirties bausmė kilmingajam buvo galvos nukirsdinimas“, – pasakojo istorikas Domininkas Burba. „Tik bėda, kad Lietuva niekada neturėjo giljotinos, akimirksniu pasiunčiančios nuteistąjį į aną pasaulį, – kalbėjo istorikas D. Burba, ką tik apsigynęs...
Įrašas
Šeštadienį bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija
Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas, apie 1920 m. Kovo 9 d., šeštadienį, Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija, renginys prasidės 11.00 val. 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premija skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės idėjų platinimo, valstybės istorijos...
Įrašas
Algimantas Liekis. Gegužiukų agresijos svetimame lizde sindromas
Algimantas Liekis. Asmeninė nuotr. Prof. dr. Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt Neužilgo lenkais besivadiną Vilniaus krašte rengiasi didžiulėmis demonstracijomis pažymėti tariamai „savo“ – Lietuvos lenkų sąjungos ir jos išperėtos Lenkų rinkiminės akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos 30 – metį. Tačiau nepriklausomos Lietuvos kūrėjams ir gynėjams – tai ir 30 – metis nuo išdavikiško to krašto lenkų ir...
Įrašas
Antanas Verkelis. Svetimi didvyriai. IV dalis
Į AK pasalas patekusios LVR kuopos Antanas VERKELIS, www.voruta.lt, Vilnius Pradžia https://www.voruta.lt/svetimi-didvyriai-1-dalis/, https://www.voruta.lt/svetimi-didvyriai-ii-dalis/, https://www.voruta.lt/antanas-verkelis-svetimi-didvyriai-iii-dalis-2/ Pirmąja nacių auka turėjo tapti LVR Kauno pulko 310-ojo btl. 2-oji kuopa. SS įsakymu ji privalėjo atlikti tikrą žygdarbį – užimti Turgelius, vadinamosios lenkų „Turgelių respublikos“ sostinę. 1944 m. vasario 18 d., penktadienį, Asciukiškių dvare (lenk. Ościukowszczyzna, dabar išnykęs) tarp Turgelių ir Tabariškių...
Įrašas
Ignas Meškauskas: „Netiesa, kad atėjūnus pakvietėm, nubalsavom, atvežtą saulę iš Maskvos sutikom su gėlėmis”
Mindaugo Lukošaičio piešinys Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt 1946 m. sausio 26d. Peiksvos kaime Antano Sereikos šeimos istorijoje lemtinga diena: sunaikinta ne tik šeima, bet ir visas stambus ūkis. Nukautas ant savo gryčios slenksčio beginklis, ne partizanas vyriausias sūnus Bronius, jauniausias sūnus Vytautas kartu su motina antrankiais surakintas ir išvarytas į Kėdainius – daugiau savo padangės nebeišvydo,...
Įrašas
Rokiškyje pagerbtas Vasario 16-osios Akto signataras Vladas Mironas
Autoriaus nuotr. Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt Rokiškis, aplinkiniai miesteliai ir kaimai turi šimtametę istoriją. Rokiškio vardas pirmą kartą paminėtas 1499 metais. Šio krašto žmonės aktyviai dalyvavo LDK politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Krošinskių giminė per du šimtus metų valdė Rokiškį. Įdomi ir ta aplinkybė, kad Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui žmoną, Ivano III dukterį Eleną, į Vilnių 1495 metais...
Įrašas
Pilėnų žūtis – paskutinis Karšuvos mūšis
Karšuvos tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas GEDVILAS, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Ivangėnų tvirtovė, greičiausiai, buvo Karšuvos žemių administracinis centras, o nuo 1285 metų ir LDK sostapilis, taip pat ir Gedimino. Gediminui tapus Lietuvos valdovu 1316 metais, jau tada buvo galima nujausti, kad Karšuvos žemė bus prarasta, todėl gyvybiškai svarbu buvo organizuoti, rezidencijos perkėlimą į saugesnę vietą....
Įrašas
Dr. Irma Randakevičienė. XVIII amžiaus Astravo bažnytiniai metrikai kaip Jiezno metrikinių knygų veidrodis
Astravo metrikinių knygų šaltinis. www.familysearch.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Jeigu atsiversi XVIII amžiaus Astravo (dabartinė Gudijos teritorija, Gardino apskritis, miestas netoli Ašmenos) parapijos krikšto metrikų knygą, pats pirmas įrašas – 1700 m. sausio 3 d. Jono arba Ivano Smoguro krikšto faktas Slobodkos kaime. Tačiau Slobodkos kaimas egzistavo ir Jiezno parapijoje. Vartant kitų tuometinių Ašmenos ar...
Įrašas
Pirmojo žuvusio savanorio Povilo Lukšio pašmaikštavimas išsipildė su kaupu
Ignas MEŠKAUSKAS, Kėdainiai, www.voruta.lt Prieš 100 metų, vasario 8 d. Vidurio lygumoje Kėdainių krašte Taučiūnų lauke krito į žemę savanorio už Lietuvos nepriklausomybę pirmieji kraujo lašai. Žuvo pirmasis savanoris Kėdainių krašto artojo sūnus Povilas Lukšys. Už Lietuvą krauju nudažė baltą sniegą. Prieš nulenkiant galvą Kėdainių savanorių kapinėse prie jo kapo reikėtų prisiminti, kas jį...
Įrašas
Mindaugas Lukošaitis: Gyva rezistencija juodu ant balto
Mindaugo Lukošaičio piešinys Gediminas KAJĖNAS, www.bernardinai.lt „Būtina atrasti savo santykį su praeitimi, kad galėtum drąsiai žvelgti į ateitį“, – teigia dailininkas Mindaugas Lukošaitis (g. 1980), dar 2003 metais sukūręs piešinių ciklą „Pasipriešinimas“, skirtą lietuvių pokario rezistencinei kovai atminti. Ciklas, kurį sudaro 100 darbų, Lietuvoje didesnio atgarsio nesulaukė ir buvo parodytas vos keliose parodose Šiuolaikinio meno...
Įrašas
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai
www.voruta.lt 1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954),...
Įrašas
Albertas Ruginis. Agentai – smogikai Mažeikiuose
Mindaugo Lukošaičio piešinys Albertas RUGINIS, www.voruta.lt Tik prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Mažeikių MVD pradėjo kovą prieš partizanus. Jau 1945 metais jaunesn. leitenantas Mezjanovas ir leitenantas Vaitiekus buvo pasiųsti į Renavo apylinkes. Ten jie, apsimetę partizanais, per Renavo paštininkę Žvirzdinaitę ieškojo ryšio su partizanais. Po jų apsilankymo buvo suimta nemažai žmonių. 1946 03 20...
Įrašas
Dr. Irma Randakevičienė. Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik. III dalis (tęsinys)
Pacų rūmai prie Jiezno. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Jiezno vokiečiai – malūnininkai Kažkuriuo momentu į Jiezną prigužėjo vokiečių. Galbūt sutapimas, jog dauguma jų buvo amatininkai – malūnininkai. Visa tai nutiko XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje, kilus Napoleono karams. Abiejų Tautų Respublika tuo metu dar nebuvo galutinai subyrėjusi, nors jau padalinta trečią kartą,...
Įrašas
Vytautas Radžvilas. „Sąjūdžiui pavyko, nes nuolatos peržengė leistinumo ribas“ (atsiminimai)
www.propatria.lt Profesoriaus Vytauto Radžvilo interviu apie dalyvavimą Sąjūdyje ir iki jo atvedusias gyvenimo patirtis, 2011 metų kovo 28 dieną duotas mokslinio projekto „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ tyrėjams. Profesorių kalbino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Algimantas Jankauskas. Galutiniai tyrimo rezultatai publikuoti knygoje „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. ...
Įrašas
Albertas Ruginis. Už Lietuvos laisvę kovojo ir ukrainiečiai
Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt LLA Žemaičių apygardos Alkos rinktinės vado Kazimiero Venckaus-Adomaičio 1947 metų lapkričio 24 dienos įsakyme Nr. 22 rašoma: ,,Buvusį LLA Mažeikių rinktinės ,,Alka“ štabo viršininką ,,AMBO“, šių metų rugsėjo 18 d. nukautą prie Židikų miestelio susišaudymo metu su enkavedistų gauja, nuo mirties dienos išbraukti iš rinktinės sąrašų.“ Kas buvo...
Įrašas
Trakų Vokės Tiškevičiai ir kartas suvienijusi koplyčia
www.klasika-tradicijos.lt 2016 metų vasarą Lietuvoje lankėsi grafas Zigmuntas Jonas Tiškevičius – paskutiniojo Trakų Vokės dvaro savininko Jono Mykolo Tiškevičiaus sūnus. Iš Didžiosios Britanijos jis atvyko dalyvauti restauruotos Trakų Vokės koplyčios altoriaus atšventinimo iškilmėse. Jo mama – grafienė Ona Marija Radvilaitė-Tiškevičienė – 1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo priversta bėgti kartu su trimis mažamečiais vaikais į Angliją. O tėvas...
Įrašas
Kybartų klestėjimo metai
Kybartų miesto panorama XIX a. I p. Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus nuotrauka Tomas SUŠINSKAS, www.bernardinai.lt Širvintos kairysis intakas. Lieponos upelis. Šalia stovi ūkininko Kybarto namas. O aplink – vientisas laukas, žaliuojančios lankos ir gėlėtos pievos. Ir vienišas upelis. Daugybę metų buvęs „rubežiumi“ tarp prūsų ir lietuvių. 1894 m. tuščio lauko jau nebebus. Vietoj...
Įrašas
Antanas Žilėnas: „Parubežys su Lenkija buvo nužymėtas šluotomis“
Knygos „Parubežys ir parubežiniai“ autorius Antanas Žilėnas. J.Vercinkevičiaus ir A.Virvičienės nuotraukos Aušra VIRVIČIENĖ, www.voruta.lt Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus įgulos Karininkų ramovė sunkiai sutalpino visus, norinčius pamatyti, pagerbti ir paspausti ranką Antanui Žilėnui, pristačiusiam ypatingą kūrinį – dviejų tomų knygą Parubežys ir parubežiniai, skirtą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui ir Pasienio policijos 95-erių metų sukakčiai paminėti. Tai – solidus,...
Įrašas
Rasa Baškienė. Gedimino kalno paslaptys ir atvertys
Fotografijos autorius: Saulius Žiūra Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Vilniaus pasididžiavimo simboliu — Gedimino kalnu — ypač buvo susirūpinta 2016-aisiais, kai nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Nebe pirmą kartą kalno istorijoje būta panašių nuošliaužų: istorinių šaltinių liudijimu, ypač katastrofiška nuošliauža ištikusi Gedimino kalną 1396 metais. Nuslinkusi nuo kalno vakarinio šlaito, ji sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir...
Įrašas
Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai
Algimantas Liekis. Alkas.lt nuotr. Prof.dr.Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt (Minint „Tilžės Akto“ 100 – metį) Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof.dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 –...
Įrašas
Albertas Ruginis. Brolių Arlauskių žūtis
Antanas Arlauskis. 1939 m. Arlauskių šeimos archyvo nuotraukos Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Buvome šiek tiek girdėję apie žuvusius pievėniškius brolius Arlauskius. 2009 metų rudenį Mažeikių muziejaus darbuotojas Algimantas Muturas, Mažeikių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė Rūta Končiutė ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis nuvykome į Pievėnų miestelį. Pievėnų bažnyčios klebonas Saulius Styra...
Įrašas
Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda: Sustabdykite tyčiojimąsi iš partizanų ir Lietuvos valstybės pamatų griovimą
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova) www.alkas.lt Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui. Partizanų Jono Abukausko-Siaubo, Vytauto Balsio-Uosio, Jono Čeponio-Vaidilos, Juozo Jakavonio-Tigro, Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus, Jono...
Įrašas
Goštautai – viena seniausių Lietuvos giminių
Garsiausias giminės atstovas Albertas Goštautas Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt Goštautas – gerai ir seniai Lietuvos istorijoje žinoma pavardė. Pasigilinus plačiau apie Goštautų giminę galima atrasti daug naujų ir įdomių faktų. Mūsų literatūroje skelbiama, kad pirmasis arba seniausias Goštautas paminėtas XIV amžiaus viduryje. Lenkų Goštautų genealogijoje teigiama, kad ši pavardė buvo...
Įrašas
Vytauto Landsbergio knygos „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas“ pristatymas
www.voruta.lt Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks naujos profesoriaus Vytauto Landsbergio knygos „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas” pristatymas. Knygoje publikuojami iki šiol viešai neskelbti ir plačiau nežinomi tekstai (tarp jų ir pokalbių su paskutiniuoju SSRS vadovu Michailu Gorbačiovu įrašai) iš V. Landsbergio archyvo, tiesiogiai besisiejantys su Sausio 13-osios naktimi. Knygoje...
Įrašas
Istorinė atmintis Stakliškių Gojaus miške
Prienų miškų urėdija, Verknės girininkija, Gojaus miškas. Šauliai palydi senuosius metus Lietuvos partizanų bunkeryje. Renginio organizatorių nuotraukos. Julius PROŠKUS, LŠS Kauno šaulių 202-osios kuopos vadas, www.voruta.lt Laikas bėga nesustabdomai, nebeliko gyvųjų amžininkų kurie prisimintų pokario metus ir tas žūtbūtines Lietuvos partizanų kovas su naujais okupantais. Tą vaizdą galima atkurti tik prisiminus jau senai anapilin išėjusių...
Įrašas
Donatas Januta. Lietuvos istorija angliškai
History of Lithuania, Bronius Makauskas ir Vytautas J. Černius (2018 Vilnius, Lietuva, 686 pusl. ) Donatas JANUTA, www.voruta.lt Anglų kalba išleista History of Lithuania, puikiai atskleidžia Lietuvos praeities panoramą anglakalbiam. Sklandžiai pristatoma Lietuvos eiga per amžius. Tekstas tinkamai papildytas gausumu iliustracijų ir žemėlapių. Knyga yra rimtas mokslinis darbas, kuris prieinamas ir naudingas tiek mokslininkui, tiek...
Įrašas
Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik. II dalis (tęsinys)
XVIII amžiaus Jiezno muzikai Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius „Jeigu pasakyčiau, jog Jiezne gyveno žmonės, kurie kilo iš pasakų ir per paukščius pamilo muziką…“ – niekas nepatikėtų, sakytų, jog tai tėra literatūrinė fantazija. Tačiau iš tikrųjų tai tiesa. Būtent Paukštiškių kaime, kuris priklausė Jiezno parapijai, gyvenę Nienartovičiai galbūt sunkiausiai būtų aptinkami Jiezno bažnytiniuose metrikuose. Kaip...
Įrašas
Ignas Meškauskas. Kūčių naktį – mūšis Preikapės kaime
Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Kai Šiltoje aplinkoje susėsim prie baltai padengto šventiško Kūčių stalo, nors akimirkai mintimis nusikelkime ant pliko ražienų lauko Pernaravos seniūnijos Preikapės kaime, kur kadaise stovėjo dešimties sodybų pamiškėje kaimas, tame tarpe ir Bagdonų sodyba. Žemės čia nėra derlingos, žmonės nėra turtingi bet geri, tarpusavyje nuoširdžiai bendravo vienas kitu pasitikėjo. Miškas, kuris...
Įrašas
Dr. Irma Randakevičienė. Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik
Istorijos archyvo knygos. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Dar kartą apie XVIII amžiaus Jiezną 1721 m. duomenimis Jieznas priklausė Kauno kunigaikščiui ir seniūnui Kristupui Konstantinui Pacui. Minimas mūrinis Jiezno dvaras arba rūmai su itališku sodu. Taip pat turgaus aikštė ir įvažiavimas pro akmeninius (mūrinius) vartus. Tuo metu dvaras dar nebuvo išplėstas ir...