1923-IEJI. Lietuvos premjeras Ernestas Galvanauskas apeina kariuomenės rikiuotę Klaipėdos Turgaus (dabar – Teatro) aikštėje. Jį lydi Lietuvos kariuomenės vadas Juozas Stanaitis. Makso EHRHARDTO (Lietuvos centrinio valstybės archyvo) nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, šaulys, www.voruta.lt Amžiaus žygdarbiui nei ordinų nei fanfarų Tauta daug šimtmečių kantriai laukė, kol artojų tauta šiaudinėse pastogėse pagimdys amžiaus riterius, kurie, išmušus palankiai valandai,...
Vinkšnabrasčio kaimą žymintis ženklas prie kelio Vindeikiai–Vinkšnabrastis. J. Vercinkevičiaus nuotr. Algirdas GRIGARAVIČIUS, www.voruta.lt Pradžioje trumpai skaičiais apie Ukmergės apskrityje prie demarkacijos linijos buvusį Musninkų valsčių, kuriam priklausė Vinkšnabrastis, tarpukaryje. Lenkai buvo atplėšę šiuos kaimus: Kernuvką, Europą, Medžionis, Pakelnius, Padvarius, Miliūnus, Papernę, Užublandžius, Žirnavagius, Jauniunus, Rokiškius, Draučius. Palyginus nedideliame valsčiuje 1937 m. kovo 22 d. žiniomis...
Pasienio policininkai žengia rikiuotėje. vdkm.limis.lt nuotr. Juozas KUCKAILIS, Vilnius, www.voruta.lt Šiek tiek faktų iš Lietuvos pasienio policijos Seinų-Marijampolės baro, kurio paskirtis buvo budėti prie administracinės linijos su Lenkija, istorijos. „Pasienio policijos uždavinys yra saugoti valstybės sienas nuo visokių netikėtumų, užkirsti kelią bet kuriam nelegaliam žmonių ir kontrabandos judėjimui per sieną, ir ištikus pavojui, atremti bent...
Atidengtas paminklas Čikagoje A. Ramanauskui-Vanagui. urm.lt nuotr. www.voruta.lt Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui, atidengimo iškilmėse Čikagoje. Ceremonijoje taip pat dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jo anūkė Inga Jancevičienė. „Šiandien ypatinga diena. Pačioje lietuvybės...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Kai Antanas Rybelis iš Pilsupio kaimo Rugėnų miške pateko į nelaisvę, sumuštas, surištomis rankomis, vagone vežamas atsipalaidavo rankas, naktį iš vagono iššokęs, apsibrozdinęs į pabėgius, sugebėjo apsirengti, prasimaitinti ir po rizikingos ir kupinos pavojų kelionės vėl sugrįžti į mišką, džiaugsmui nebuvo galo: jis ne tik laisvas, bet ir su...
Habil.dr. Edvardas Gudavičius www.voruta.lt Pasakoja istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Edvardas Gudavičius Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa, trupučiuką pažiūrėkime, kokia gi buvo...
Prof. dr. Marija Gimbutienė. Monikos Boirar nuotr. www.voruta.lt 1996-1997 m. sankirtoje Lietuvos skaitytoją pasiekė pasaulinio garso JAV lietuvių mokslininkės, žymiosios archeologės, prof. dr. Marijos Gimbutienės (1921-1994) veikalas „Senoji Europa“ sukėlęs didelį visuomenės susidomėjimą. Prof. M. Gimbutienė sukūrė naują mokslinę discipliną – archeomitologiją, tapo žymiausia jos atstove. Savo tyrinėjimais ir veikalais, tokiais kaip „Senosios Europos deivės ir...
Dr. Arūnas BUBNYS, www.voruta.lt Artėjantis Rytų frontas ir nepavykę bandymai įtraukti Lietuvos jaunimą į SS legioną ir vermachto dalinius vertė okupacinį nacių režimą keisti savo politiką Lietuvoje, leisti patiems lietuviams mobilizuoti savo karinius dalinius. 1943 m. lapkričio 23-24 dienomis posėdžiavę generaliniai tarėjai ir vadinamoji Tautos taryba atmetė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizavimo planą SS legiono forma...
Antano Patacko brošiūra apie kunigą Ambraziejų Jakavonį Irena JUKNEVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Kunigo Ambraziejaus Jakavonio likimas įdomus tuo, kad jis vienaip ar kitaip susijęs su įvairiomis lietuvių ir lenkų konflikto formomis. A. Jakavonis gimė dabartiniame Varėnos rajone, žemėje, kurią vėliau okupavo Lenkija. Po L. Želigovskio intervencijos A. Jakavoniui teko ilgai rūpintis lietuviškų...
Dr. Artūras DUBONIS, Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Savo veikale „Lietuvių tautos istorija“ (LTI) Teodoras Narbutas ne kartą citavo vadinamąją Rivijaus kroniką, rašytą nuo 1697 m. iki XVIII a. pirmosios pusės. Jis buvo pirmasis, pateikęs apie ją duomenų. Deja, toks ir liko. Skelbdamas pirmuosius duomenis iš Rivijaus veikalo 1817 m. Vilniaus mokslinėje spaudoje, T. Narbutas...
1955 metai Sasnovoje Rodniki, iš kairės Pranas Galvydis, Juozas Pikauskas ir Vladas Pupšys. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Vytautas Pupšys, Ukmergė, www.voruta.lt Čunos stotelėje ant geležinkelio rampos stovėjo du vyrai ir laukė miškovežio. Girgždėdamas pabėgiais ir visu sąstatu, pastarasis slinko lėtai prie laukiančiųjų. Jam privažiavus platformą, pirmasis į vagoną nuskriejo fanierinis čimodanas. Paskui jį...
Nastazija Kariūkštytė. skriaudziai.lt nuotr. Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, Vilnius, www.voruta.lt 1920-1939 m. Vilniaus bei Seinų krašte lenkai stengėsi sunaikinti lietuviškus šių etninių lietuvių žemių požymius – lietuviški vietovių pavadinimai buvo keičiami į lenkiškus, nyko ir lietuviškos pavardės. 1920-1939 m. lietuviai išgyveno sunkų okupacinį laikotarpį, pareikalavusį iš jų nemažai materialinių, fizinių bei dvasinių aukų. Dėl to šiuose...
Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....
Viktoras Jencius-Butautas Sandomiero pilies muziejuje šalia čia eksponuojamos Sandomiere rastos karūnos kopijos. Eksponato apraše nurodyta, kad karūna priklausė Kazimierui Didžiajam. Originalas saugomas Vavelio katedros muziejuje, Krokuvoje Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Garsioji Sandomiero (Sandomierz, P. Lenkija) karūna šiandien saugoma Krokuvoje, Vavelio katedros muziejuje(1), o jos kopija – Sandomiero pilyje. Būtent dėl šios karūnos prieš...
Signataro Donato Malinausko giminaičiai su premijos laureatais (iš kairės): Juozas Vercinkevičius, Viktoras Jencius-Butautas, Vėtrė Markevičiūtė, Vytautas Dailidka, Nijolė Balčiūnienė, dr. Vytautas Rubavičius, habil. dr. Kazimieras Garšva Gediminas ZEMLICKAS, Trakai, www.voruta.lt Šiemet sukanka 150 metų, kai gimė Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas (1869–1942). Prasmingas sutapimas, kad kovo 9 d. Signatarų namuose Vilniuje kaip sykis buvo...
Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas Albinui Kentrai . Jono Česnavičiaus nuotr. Kazys Misius, www.alkas.lt Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos. Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis...
Jonas Noreika – Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr. www.voruta.lt DĖL KALTINIMŲ JONUI NOREIKAI (GENEROLUI VĖTRAI) Vilnius, 2019-03-27 2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G.A....
Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai. V.Vaitkevičiaus nuotr. Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt 1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų...
Vytautas Balsys-Uosis. R.Tenio nuotr. Marija REMIENĖ, Čikaga, JAV, www.voruta.lt UŽUOJAUTA “Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės ima ir palieka, Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa Ir atminty, ir širdy gyvi išlieka…“ Pavasariui artėjant į Viešpaties namus iškeliavo LIETUVOS PARTIZANAS, ATKURTO LLKS Štabo viršininkas, Laisvės premijos laureatas,...
Onos Voverienės knygos viršelis Onutė TREPUILAITĖ-VIRGANAVIČIENĖ, Bakaloriškių km., www.voruta.lt Kovo 16-ąją buvo paminėtos legendinio Dzūkijos partizanų vado Vaclovo Voverio-Žaibo žūties 70-osios metinės. Jo gimtajame Bakaloriškių kaime vyko minėjimas, Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, o baigiamasis renginys persikėlė į Dusmenų kultūros centrą. Minėjimas Bakaloriškėse Bakaloriškėse, prie kryžiaus žuvusiems už...
YouTube nuotr. www.voruta.lt Kaip ir pagal kokius projektus paspartinti tokio išskirtinio kultūros paveldo objekto, kaip Trakų Vokės dvaras, atkūrimą ir ką daryti, kad neišnyktų garsiojo prancūzų architekto ir botaniko Edouardo Francois Andre, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kūrusio Lietuvoje parkus, kelias? Lankydamasis Trakų Vokės dvare, Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras su departamento...
www.voruta.lt Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške buvo sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai: prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje MGB agentai „Rytas“ (Algirdas Skinkys) ir „Varnas“ (būsimas garsus LSSR poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. lapkričio mėn....
www.voruta.lt Jau metus laiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) sulaukia nuožmaus reikalavimo sudėtingą ir skausmingą Lietuvos istoriją vertinti ne pagal istoriografijoje priimtus metodus, ne pagal istorinius faktus, bet pagal atskirų asmenų norus. Šis spaudimas pasireiškia dešimtimis skundų įvairioms valstybės institucijoms, redakcijoms, užverčiant Centrą paklausimais, viešoje erdvėje, taip pat ir...
1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos laureatas Vytautas Dailidka. Jono Česnavičiaus nuotr. Irma STADALNYKAITĖ, www.voruta.lt 1918 m. vasario 16 d. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Šioje Lietuvos nacionalinio muziejaus globojamoje valstybingumo istorijai svarbioje vietoje šeštadienio rytą rinkosi ne tik muziejaus kolektyvo...
Piotras Veriovkinas Kauno ir Vilniaus gubernatorius miręs 1946 m. Nuotraukos šaltinis – Lietuva senose fotografijose. Atsiuntė: Laimonas Umbrasas. Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeimos istorija Po viduramžių tobulėjant civilizacijai vis daugiau ėmė rastis draugijų pagal profesijas ir interesus, humanistų, kurie steigė labdaros organizacijas. Poreikis gauti pašalpą ar pagalbą nelaimės, ligos atveju...
Prof. habil. dr. S. Temčinas Prof. habil. dr. Sergejus TEMČINAS, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos vaidmuo senosios rusų kalbos istorijoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) oficialųjį statusą turėjusi rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos senosios rusų kalbos – tiksliau, iš jos vakarinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar net...
Paminklas Vilniuje ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai. Zenekos nuotr. Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt 1988 m. įsikūrusi Vilniaus ukrainiečių bendrija (pirmininkė Natalija Šertvytienė) tyrinėja ir Lietuvoje garsina žymių Ukrainos rašytojų bei poetų veiklą: Tarasą Ševčenką (1814-1861), Jakovą Golovackį (1814-1888), Lesią Ukrainką (1871-1913), Meletijų Smotrickį (1578-1633) ir kt. Primintina, kad apie Vilniaus ukrainiečių bendriją, jos 20-mečio veiklos jubiliejui...
Trakų r. Onuškio Donato Malinausko gimnazijos pradinukai kartu su mokytojomis aplankė signataro, kurio palaikai ilsisi Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje, kapavietę. Prisiminė biografijos faktus, padėjo gėlių puokštę, uždegė atminimo žvakutę ir nusifotografavo prie paminklo. Onuškio Donato Malinausko gimnazijos informacija
LVR kariai dėvėjo vokiškas uniformas, tačiau jos buvo paženklintos išskirtiniu lietuvišku antsiuvu www.voruta.lt Lietuvos Vietinė rinktinė vok. „Litauische Sonderverbande“ – 1944 m. vasario 16 d. generolo Povilo Plechavičiaus įkurta sukarinta organizacija Lietuvos valstybei atkurti ir jos sienoms ginti. Vietinės rinktinės sukūrimas Nacistinė valdžia, 1942 m. pablogėjus padėčiai Rytų fronte, panoro organizuoti lietuviškąjį SS dalinį, analogišką sukurtiems...
Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje. 1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį ,,Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7 –erius metus. Žemalės...