“Darbininkas” – Lietuvos darbo federacijos (katalikiškų profsąjungų) savaitinis laikraštis, leistas nuo 1919 metų Kaune. Aleksandras SAKAS, resfamiliaris.blogspot.com Šį rugsėjį seniausiai mūsų profsąjungai – Lietuvos darbo federacijai – sukanka 100 metų. Tiek pat būtų ir jos savaitraščiui „Darbininkas”, kurio leidyba Lietuvoje buvo nutraukta nelemtais 1940 metais. Būdamas Vikipedijos straipsnelio apie “Darbininką” autoriumi, galiu be skrupulų pradžiai iš...
Augustinas Voldemaras Ordžonikidzės vidaus kalėjime Šiaurės Osetijos ASSR. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Daiva ČERVOKIENĖ Tekstas, originaliu pavadinimu „Kai gerbtas žmogus tampa „liaudies priešu“ ir „tėvynės išdaviku“. Reprezentaciniame fotoalbume – pirmųjų Lietuvos vyriausybių narių likimai“, perpublikuojamas iš laikraščio „XXI amžius.“ Vilniuje, Signatarų namų salėje, pristatytas albumas „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“, skirtas...
Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės. web.1mab.lt nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, www.voruta.lt Karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio (1846–1917), kilusio iš kaimyninio Saldutiškio miestelio, įsteigta Pirmoji Rusijos privažiuojamų kelių bendrovė, 1894 m. birželio 27 d. gavusi carinės Rusijos valdžios leidimą, ėmė tiesti 215 km ilgio ir 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai-Pastovys (Baltarusija). Geležinkelio ...
1-Seinu aps. komendanturos kariai. Centre-S.Asevicius, 1919 Gintaras LUČINSKAS, http://e-ausra.pl 1918 m. vasario 16 d. Lietuva, pasiskelbusi nepriklausoma valstybe, susidūrė su kaimyninių šalių – Sovietų Rusijos, Vokietijos, Lenkijos – grobikiškais siekiais. Ypač pavojinga buvo Lenkija, siekusi turėti savo valstybę su 1772 m. sienomis, t. y. prisijungti gudų, lietuvių, ukrainiečių tautų etnines žemes. Lenkų ir lietuvių santykiai Seinų...
Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Slanimas, Baltarusija, www.voruta.lt Rugpjūčio 22 d. Gardino srities pietuose (vakarų Baltarusijoje) įsikūrusiame, kadais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklaususiame mieste Slanime atidengtas paminklas Trečiojo Lietuvos Statuto rengimui vadovavusiam LDK vicekancleriui, vėliau LDK kacleriui, LDK didžiajam etmonui, Slanimo seniūnui Leonui Sapiegai (1557-1633). Šis LDK rusėnų kilmės didikas buvo vienas labiausiai išsilavinusių XVI...
Stalino taika dypuko akimis. Petro Osmolsko karikatura. XX a. 5 deš. Publikavimo vieta nežinoma Augminas Petronis, www.bernardinai.lt ARIMANTAS RAŠKINIS – mokslininkas, biofizikas, ateitininkas, sovietmečiu palaikęs artimą ryšį tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, prisidėjęs tiek prie Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos, tiek prie Rusijos disidentų leistos „Dabarties įvykių kronikos“, pats patyręs tuometinės valdžios persekiojimus....
Dalia KUIZINIENĖ, www.pasauliolietuvis.lt Apie vieną iš charizmatiškiausių ir itin daug Pasaulio Lietuvių Bendruomenei savo darbo, širdies, energijos atidavusių asmenų – Vytautą Kamantą (1930–2012) nėra lengva rašyti, nes jo įvairiapusė veikla, idėjos ir siekiai yra sunkiai sutalpinami į kelis straipsnio puslapius. V. Kamantas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininku buvo renkamas net trims kadencijoms. Jis vadovavo bendruomenei gana...
Šiandien Panų kalne aukojamos Šv. Mišios. Nuotraukos autorius – Vilensija, CC BY-SA 3.0 Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Važiuodami Sedos – Telšių keliu, dešinėje kelio pusėje rasime miške pastatytą pavėsinę, už jos keliukas ir rodyklė į Panų kalną. Pavažiavę miško keliuku 1,4 km, pasieksime pušimis apaugusį, pelkėmis apsuptą ir padavimais apipintą alkakalnį. Šis istorinis...
Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m. Kristina STADALNYKAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Pirmieji žingsniai 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių....
Gintaras KAROSAS, Liubavas, www.voruta.lt Rapolas Slizienis ir jo kūryba yra nederamai užmiršti. Siekdami kompensuoti mūsų ir praėjusių tyrėjų kartų dėmesio svarbiai mūsų XIX a. kultūros asmenybei stoką, norime dabar pabandyti iš atminties likučių atkurti atminties mozaiką. Ypatingo dėmesio pats menininkas nesiekė – kaip jo nesiekia talentingos asmenybės, dangaus ir Dievo apdovanotos nepaprastais talentais. O ir...
Kunigas-kapelionas Romualdas LIACHAVIČIUS, Augsburgas, Vokietija, www.voruta.lt Išgirdęs Augsburgo miesto pavadinimą, neretas kilstels antakius ir pasidomės, kuriame Vokietijos gale jis yra. Bavarijos žemėse, – atsakau, – visai šalia Miuncheno. Bet jei pasakyčiau, jog tai miestas, kurį 1738–1812 metais valdė Lietuvos-Lenkijos karalių Augusto II ir Augusto III palikuonis, t.y. karališkos linijos princas – vyskupas Klemensas Venceslavas Augustas...
Meilės laiptai Gardine. Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo, Stepono Batoro, seimų miestu vadinamas Gardinas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų istoriją mylinčių ir norinčių ją nuodugniau pažinti Europos kraštų. Paskata aplankyti Baltarusijai priklausantį miestą-muziejų, matyt, nėra sietina vien tik su beviziu įvažiavimu ‒...
www.voruta.lt Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją....
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Domėdamasis sovietiniais vadinamojo Liaudies seimo rinkimais, vykusiais 1940 m. liepos 14 d., užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu “Lietuvos diena” vardu. Portalas talpina kažkokio “Kibirkšties” parengta tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame Liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987)....
Renginio „Prezidentas Antanas Smetona ir Kaišiadorys” akimirka. N. Adukonienės nuotr. Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius yra paskelbęs Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Šia iškilia proga Kaišiadorių muziejus per Šv. Antaną – 2019 m. birželio 13 d. – kaišiadoriečius ir miesto svečius maloniai pakvietė į renginį „Prezidentas...
M. Radvila Juodasis www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų giminės istorija viena labiausiai visuomenę dominančių istorinių temų. Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Raimonda Ragauskienė išanalizavo ne tik XV a. pab. – XVII a. gyvavusios Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos politinę padėtį, turtus, dalyvavimą viešajame gyvenime, bet ir šeimos modelį, reprodukcinę elgseną,...
Dr. Algimantas Bučys. Gretos Skaraitienės nuotr. www.voruta.lt Lenkijos karalių šlovė ir nelaimės (Iš dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“– Vilnius, 2019). Nuo Redakcijos Šias metais pasirodė antrasis ( pirm. 2018 m.) pataisytas ir papildytas dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto...
Šiemet pavasarį istorijos tyrinėtojus, krašto istorija besidominčius skaitytojus pasiekė maloni staigmena – Kaišiadorių muziejuje (Gedimino g. 118) įvyko įstaigos direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus knygos „Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos“ pristatymas, kuriame lankėsi ir nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius ir redaktorė Irma Stadalnykaitė. Leidinyje gvildenami (ne)žinomi dabar jau dviejų...
Dr. Algimantas Bučys. Gretos Skaraitienės nuotr. www.voruta.lt Lenkijos karalių šlovė ir nelaimės (Iš dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“– Vilnius, 2019). Nuo Redakcijos Šias metais pasirodė antrasis ( pirm. 2018 m.) pataisytas ir papildytas dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto...
III Seimo nariai / Lrs.lt nuotr. Paulius BIRGELIS, www.punskas.pl Kas būtų, jei pažvelgtume ir į tautos atstovus, neišlikusius giliau žmonių atmintyje? Tarp jų atrastume ne ką mažiau įdomių asmenybių, išskirtinių savo radikaliais pasiūlymais – nuo šventadienių panaikinimo iki politinių kalinių išlaisvinimo. Šiame straipsnyje noriu supažindinti su 6 neįprastomis tarpukario Lietuvos Seimų asmenybėmis ir jų kontroversiškais pasisakymais....
Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka www.voruta.lt Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Ekscelencijos Prezidente Valdai Adamkau, išrinktasis Prezidente Gitanai Nausėda, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, užsienio šalių ambasadoriai, Vyriausybės nariai, kolegos Seimo nariai, ponai ir ponios. Minėdami Vilties ir Gedulo dieną, dažnai savo dėmesį nukreipiame į šiurpius 1941 metų birželio 14-osios...
Dr. Algimantas Bučys. Gretos Skaraitienės nuotr. www.voruta.lt Lenkijos karalių šlovė ir nelaimės (Iš dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“– Vilnius, 2019). Nuo Redakcijos Šias metais pasirodė antrasis ( pirm. 2018 m.) pataisytas ir papildytas dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto...
Puseserės pažymėta Apnarų dvaro vieta ties Neveronimis. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Keletas archyvinių trupinių ant senojo Vilniaus – Kauno kelio Jeigu kada nors prašalaičiui tektų užsukti į Rumšiškių kapines ir atidžiau jas apžiūrėti, aplankytų mintis, jog kažkas čia ne taip kaip kitose. Tačiau tyla visur ta pati. Pasakojama, jog senasis kelias Vilnius – Kaunas ėjo palei Nemuną....
Dr. Algimantas Bučys. Gretos Skaraitienės nuotr. www.voruta.lt Lenkijos karalių šlovė ir nelaimės (Iš dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“– Vilnius, 2019). Nuo Redakcijos Šias metais pasirodė antrasis ( pirm. 2018 m.) pataisytas ir papildytas dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto...
Parengė Bronislava SPEVAKOVIENĖ, Dainora KANIAVIENĖ, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, www.voruta.lt Tikriausiai nedaugelis žino, kad patys pirmieji Palangos laikraščiai – „La Limande“ ir „Palangos žvejys“. „Palangos žvejys“ išleistas 1919 m. birželį, tad šie metai mėnraščiui – jubiliejiniai. Kartu su juo jubiliejiniai metai ir spausdintos periodinės spaudos lietuvių kalba tradicijai Palangoje. Tikriausiai nedaugelis žino, kad patys...
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Dainora KANIAVIENĖ, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė kraštotyros darbui, www.voruta.lt Su Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia susiję daug vardų. Keli jų – įrašyti šventoriuje. Vienas iš jų – daugiau nei dešimtmetį šiai parapijai tarnavusio kunigo Juozapo Miklovo. Į Palangos parapiją kunigas J....
Dainora KANIAVIENĖ, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė kraštotyros darbui, www.voruta.lt Žymusis Žemaičių vyskupo, teologo, religinių raštų autoriaus, istoriko, švietėjo, rašytojo Motiejaus Valančiaus sukurtas literatūrinis personažas keliauninkas Juzė iš Palangos literatūros istorija sėkmingai žingsniuoja jau 150 metų. Atsirado jis labai nepalankiu laikotarpiu – tuomet, kai vyko gilus konfliktas dėl raidės, carinės Rusijos drausta bet...
Dr. Algimantas Bučys. Gretos Skaraitienės nuotr. www.voruta.lt Lenkijos karalių šlovė ir nelaimės ( Iš dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“– Vilnius, 2019). Nuo Redakcijos Šias metais pasirodė antrasis ( pirm. 2018 m.) pataisytas ir papildytas dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de...
Profesorė Dainora Pociūtė Abukevičienė. E Kurausko nuotr. www.voruta.lt Reformacija buvo pagrindinis impulsas, lėmęs ankstyvųjų naujųjų laikų kultūrinį perversmą, Lietuvos visuomenės modernėjimą. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė net du dešimtmečius skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Reformacijos tyrimams. Remdamasi naujais istoriniais duomenimis ji atkūrė pagrindinių Lietuvos Reformacijos veikėjų portretus ir ryšius su Europos protestantizmo židiniais,...
Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1921 m. gegužės 15 d. Fotoateljė „Menas“ | Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-12520 Sofija DAUBARAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Gegužės viduryje LR Seime buvo surengta apskritojo stalo diskusija ,,Kiekvieno piliečio prievolė: pirmiesiems demokratiniams rinkimams – 100.” Renginys buvo skirtas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečiui paminėti....