Klaipėdos krašto miškininkai 4-me XX a. dešimtmetyje Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt 1941 06 22 – 1944 12 31 Nepraėjus nė savaitei po birželio 13 – 17 dienomis siautėjusių trėmimų, ir kai kuriems miškininkams bei jų šeimoms tebesislapstant nuo sovietinių aktyvistų, prasidėjo vokiečių karo veiksmai prieš TSRS. Pasipriešinimas Lietuvos pasienyje buvo nesunkiai pralaužtas ir rusų...
Tauro apygardos partizanai Pranas Runas-Gintaras-Algirdas-Daugirdas ir Aleksandras Grybinas-Faustas (dešinėje) Romas BACEVIČIUS PALUOBIAI. Sukako 70 metų nuo mokytojo ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Tauro partizanų apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto žūties, todėl Šv. Angelų Sargų bažnyčioje už šį Lietuvos laisvės kovotoją klebonas kun. Andrius Vaitkūnas aukojo šv. Mišias....
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje. Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame...
Vienuolyno muziejaus atidarymas 2015-05-04. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Kunigaikščių Giedraičių giminė ar bent jau vienas iš jos atstovų, puikiai žinomas daugeliui Lietuvos istorijos mylėtojų. Ryškius pėdsakus Lietuvos katalikų Bažnyčios istorijoje palikusi giminė per keletą šimtmečių išugdė ne vieną žymų dvasininką, sudėjo svarų indėlį į lietuvių kultūros puoselėjimo...
Mykolas Malinauskas Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Iki šiol nepavyksta sudaryti 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko kiek reikšmingesnio genealoginio medžio, tačiau informacija, gauta iš Rusijos, praplėtė žinias apie Donato Malinausko tėvą ir jo karinę karjerą[1]. Paaiškėjo jo karinis laipsnis, tačiau kai kuriuose dokumentuose nurodoma, kad jis buvo pulkininkas. Mykolas[2], sūnus Nikalojaus,...
Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius. N. Adukonienės nuotrauka Laikraštis „XXI amžius”, 2019 11 02 Kaišiadorių muziejaus direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus parašytoje knygoje „Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos“ pateikiami dabar jau dviejų teritorijų – Trakų ir Kaišiadorių rajonų – to meto istoriniai įvykiai. Knygos autoriui pateikėme kelis klausimus. Knygoje įvykiai pateikiami nuo 1918...
Lenkijos okupacinės kariuomenės dalinys Alantoje 1919 m. pab. Nuotr. iš asmeninio G. Šeikio archyvo. Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt 1919 m. balandžio 22 d., netrukus po to, kai lenkai užėmė Vilnių, buvo įkurtas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas (LVLK) – organizacija, atstovavusi Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuviams ir jų organizacijoms. LVLK sudarė pirmininkas, vicepirmininkas, kasininkas, sekretorius ir keletas narių....
Vengrijos Ambasadorius su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniais ir kitais minėjimo dalyviais. Nuotraukų autoriai: E. Paškauskienė ir A. Grigaitienė. Zigmas TAMAKAUSKAS, 1956 m. Vėlinių įvykių dalyvis, www.voruta.lt Greitai besisukančiame gyvenimo rate šiek tiek pasistenkime vėl stabtelti prie besibaigiančių metų lapkričio mėnesio pradžios – Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos slenksčio. Stabtelėję, pirmučiausiai atidarykime Atminties vartelius ir prisėdę...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt I-oji ciklo dalis. 1939 10 10 – 1941 06 22 Laikotarpis tarp vadinamos „Savitarpio pagalbos ir Vilniaus bei Vilniaus krašto sugrąžinimo sutarties“ pasirašymo tarp Lietuvos ir TSRS ir Vokietijos – TSRS karo pradžios, nors netruko nei pilnų dvejų metų, suspėjo gan lemtingai...
Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...
www.voruta.lt Neįprastai greitai prabėgo 30 metų, kai Lietuvos Sąjūdžio periodikos rinkoje pasirodė istorijos laikraštis „Voruta“. Nuo 1989 m. spalio 24 d. jau 30 metų kas mėnesį istorijos mylėtojai gali skaityti mūsų laikraštį. Šia proga norisi dėkoti visiems, kurie publikacijomis, dvasiškai, materialiai ar dar kaip kitaip prisidėjo prie laikraščio leidybos. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek straipsnių paskelbėme,...
Autoriaus nuotraukos iš renginio Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-1273 „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais”. Jame sakoma, kad ,,Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė; įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, šaulys, www.voruta.lt Sereikų šeima, gyvenusi Naujųjų Bakainių kaime, buvo gausi – dešimt vaikų ir 10 ha žemės. Ūkis buvo tvarkingas, šeima jautė tautinę savigarbą ir šaipėsi iš atėjūnų kultūros atneštos „Katiušos“ dainos. 1940 m. jau penki vaikai buvo komjaunuoliško amžiaus, bet nei vienas kalbinamas į tą organizaciją...
Sigitas ŠAMBORSKIS, www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose...
Žalgirio mūšio paveikslas iš arti. Laimos Tubelytės-Kriukelienės asm.archyvo nuotr. Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, Utena, www.voruta.lt Ankstyvą ir darganotą rudens rytą sukome į Uteną, kur gyvena dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė, šiandien Lietuvoje priskiriama negausiai grupei dailininkų, tapančių istorine tematika. Talentingos ir kūrybingos moters darbai jau ne kartą pristatyti Lietuvos meno visuomenei ir Lietuvos istorijos mylėtojams. O garsiausias...
Karaliaučiaus pilies bokštai. lt.wikipedia.org nuotr. Vytautas ŠILAS, MLRT pirmininkas, www.voruta.lt Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į žemėlapius įrašyti vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai...
www.voruta.lt XX a. Lietuva ir svarbiausias, didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasaulinius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui bent jau pačiais bendriausiais bruožais yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis iš esmės gerokai primirštas. Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais...
Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. Alkas.lt., T. Baranausko nuotr. www.alkas.lt Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš...
Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus. Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią...
Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė ir profesorius Liudas Mažylis. Gedimino Zemlicko nuotr. Pradžia – www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese Gediminas ZEMLICKAS, Trakai Birželio 29 d. Vilniuje įsteigta Jurgio Šaulio draugija ir šiemet minimos Vasario 16-osios akto signataro 140-osios gimimo metinės teikia naujų paskatų prabilti apie šią asmenybę. Gegužės 3 d. Signatarų namuose vykęs šio valstybės kūrėjo ir iškilaus diplomato...
Švenčionėlių geležinkelio stotis 1904 m. ru nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, Švenčionėliai, www.voruta.lt Carinės Rusijos imperatorius Nikolajus I 1851 m. vasario 15 d. išleido įsaką dėl geležinkelio linijos Sankt Peterburgas-Varšuva tiesimo valstybės iždo lėšomis. Geležinkelis buvo planuojamas tiesti su geležinkelio atšaka Lentvaris – Eitniūnai (Prūsijos pasienyje). Tai buvo 1524 mm pločio vėžės pirmasis Rusijoje dvikelis geležinkelis. Vienos ...
J. Bertulio leidinio viršelis Dr. Jūratė PETRIKAITĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje. Iš Vilniaus temai skirtų...
Vasario 16-osios akto signataras dr. Jurgis Šaulys Gediminas ZEMLICKAS, Trakai Birželio 29 d. Signatarų namuose Vilniuje vyko steigiamasis Jurgio Šaulio draugijos susirinkimas. Įvykis reikšmingas ne vien iniciatoriams ir steigėjams, bet ir gerokai platesniam įvykio svarbą suvokiančių žmonių būriui. Pirmiausia paminėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio giminaičius, be kurių pastangų nebūtų draugijos, veikiausiai ir...
Nuotraukų autorė – Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Spalio mėnesio 3 dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas- Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos Adolfo Ramanausko – Vanago...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotraukos www.voruta.lt Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. 1954 m. gegužės 16 d. Kengyro ypatingojo režimo lageryje (Kazachstanas) prasidėjo politinių kalinių...
Vilniaus geto gatvė. Nuotrauka iš Lietuvos žydų muziejaus archyvo Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Vokiečių kariuomenė Vilnių užėmė 1941 m. birželio 24 d. ir nuo pirmųjų nacistinės okupacijos dienų prasidėjo įvairiapusiškas mieste pasilikusių žydų persekiojimas: dar iki geto įsteigimo buvo nužudyta keli tūkstančiai Vilniaus žydų. Vilniaus getas įsteigtas Vilniaus miesto komisaro Hanso Hingsto iniciatyva 1941 m....
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės www.punskas.pl Rugsėjo 10 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, jog S. Drėlingo byla prieš Lietuvą nebus perduota Didžiajai kolegijai. EŽTT konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada, kad S. Drėlingas vykdė genocidą prieš partizanus, buvo pagrįsta. Tai didžiulė Lietuvos pergalė, svarbi ne tik Lietuvai. S. Drėlingas Lietuvos teismų buvo...
Garsusis Krokuvos muziejus po Turgaus aikšte Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Krokuvos centre po Turgaus aikšte įrengtas požeminis muziejus yra viena lankomiausių Lenkijos istorinės sostinės vietų. 2005 m. archeologinių kasinėjimų metu buvo rasti požeminiai tuneliai, kuriuose 2010 m. buvo atidarytas 4000 kv. m. užimantis, vienu metu iki 300 lankytojų talpinantis muziejus. Jame eksponuojami viduramžių gyvenviečių pastatų fragmentai,...
Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...
Tautotyrininkas, rašytojas ir žurnalistas Jonas Laurinavičius (pirmas iš kairės) sveikina knygos autorių dr. Algirdą Matulevičių. Straipsnio autoriaus nuotr. Jonas ČESNAVIČIUS, www.voruta.lt Po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais rugsėjo 4 d. vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai. Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas įžymus poetas ir žurnalistas...