Istorija

Įrašas

Žygis po tūkstančio metų senumo lietuvių kapines

Artėjant Vėlinėms, vis dažniau prisimename savo mirusius artimuosius, ir keliaujame kelis, keliasdešimt ar net kelis šimtus kilometrų tam, kad ant jų kapo uždegtume atminties ženklą – žvakelę. Šį sekmadienį Neries regioninio parko direkcija kviečia į kiek kitokią kelionę – aplankyti kapus tų, kurių vardai ir veidai pamiršti jau ne vieną šimtmetį.                              Beveik 20 km...

Įrašas

ŠAUKSMAS, VARPO DŪŽIS, TYLI MALDA. ATMINKIME KLAIPĖDOS KRAŠTO, PRŪSŲ LIETUVOS ŽMONES. 1944-2014

Žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties lydi nemažai švenčių. Linksmų ir mažiau linksmų. Apie tai gal tik retkarčiais susimąstome. Žinoma, rudeniniame lapkrityje, jo antrojoje dienoje, jos vakare yra ženkli ir senovinė vėlinių, ilgių tradicija. Lapkričio 1-ąją liturgine visų šventųjų atminimo švente VII a. pradžioje paskelbė Romos katalikų popiežius Bonifacas IV. Popiežius Grigalius IV jau X...

Įrašas

Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė

Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...

Įrašas

Dėl diplomato Antano Kalvaičio atminimo įamžinimo

Prašome įamžinti diplomato dr. Antano Kalvaičio (1895-1991) atminimą įrengiant atminimo/informacines lentas LR Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje, Kaune prie buvusios LR Užsienio reikalų ministerijos pastato ir Klaipėdoje prie buvusio LR Generalinio Lietuvos konsulato (1939-1940) pastato. Antanas Kalvaitis 1926–1928 m. buvo Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, 1928 -1936 m. –konsulas Čikagoje. Čia 1932–1933 m. buvo vienas iš Stepono Dariaus...

Įrašas

Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė

Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...

Įrašas

Tragiška „Vilko vaikų“ istorija primenama Vokietijos kino teatruose

Ilgus dešimtmečius nutylėta tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Vokietijoje. Maždaug pusšimtyje kino teatrų didžiuosiuose šios šalies miestuose nuo rugpjūčio 28 dienos rodomas jauno vokiečių režisieriaus ir scenaristo Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“).   Lietuvoje filmuotoje juostoje pasakojama apie per karą tėvus...

Įrašas

Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje

Rugsėjo 8-ąją sukanka 500 metų, kai prie Oršos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pasiekė pergalę prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę, skelbiama KAM pranešime spaudai. Oršos mūšis vyko 1514 m. rugsėjo 8 dieną ir buvo reikšmingiausias dešimties metų kare (1512–1522 m.) tarp Maskvos valstybės ir Lietuvos. Šis mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos karalyste perspektyvas....

Įrašas

Oršos mūšiui – 500 metų: tuometinė geopolitinė padėtis panaši į dabartinę

H. Krello paveikslo „Oršos mūšis“ fragmentas lrt.lt Šie metai yra paskelbti Oršos mūšio metais, tačiau istorikai susirūpinę, kad visuomenė mažai žino apie mūšio reikšmę ir tuometinės geopolitinės situacijos panašumą į dabartinę. Žinių spragas žada užpildyti paroda „Oršai  ̶ 500“. Jos atidarymo renginys vyks rugsėjo 3 d., 14 val., Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, teigiama organizatorių...

Įrašas

Pristatyta knyga ,,Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai.“

www.voruta.lt Kaišiadorių r. , Guronių rekolekcijų namuose, pristatyta  knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune,...

Įrašas

Istorikas: sovietmečiu skundai buvo viešojo gyvenimo nuotekos

Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sovietmečiu valdžia ypač skatino žmones skųstis, nes tai buvo vienas iš būdų sužinoti, ką jie galvoja ir kuo gyvena, sako istorikas Tomas Vaiseta. „Pavyzdžiui, žmonės, kurie neturėjo „blato“, įtakingų pažįstamų, nepažinojo kokios sandėlio arba parduotuvės vedėjos ar kito žmogaus, kuris per jubiliejų galėtų parūpinti žirnelių, rašydavo skundus...

Įrašas

N. Kitkauskas: restauruojant Gedimino pilį žengta atgal

 Karolis Baltaduonis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gedimino pilies restauraciją galima vertinti teigiamai, tačiau nereikėjo nuo pilies nuimti stogelių, kurie saugojo autentiškas liekanas. Taip mano architektas Napoleonas Kitkauskas. Tačiau architektas Jakovas Mendelevičius tikina, kad pilies mūras yra saugus, o stogeliai esą kėlė pavojų žmonių saugumui. „Kai tie stogeliai buvo Gedimino kalne, pusės čerpių jau...

Įrašas

Paminėtos pirmojo Lietuvos Prezidento Antano SMETONOS 140-sios gimimo metinės

2014 m. rugpjūčio 9 d. 9 val. 50 vietų autobusas nuo Vilniaus įgulos karininkų ramovės pajudėjo Lėno miestelio, Ukmergės rajone link. Netoli Lėno, Užulėnio kaimelyje neturtingo, bet darbštaus ūkininko daugiavaikėje, septynių vaikų šeimoje gimė įžymus valstybės veikėjas Antanas Smetona. Atvykome į Lėną porą valandų anksčiau negu numatyta pagal programą, todėl majoras Antanas Burokas pasiūlė nuvykti...

Įrašas

Seimo narys Arvydas Anušauskas: „Nuimkime okupantų ženklus“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ grupės pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas siūlo savivaldybėms nuimti visus okupantų paliktus ženklus, kurie nėra įrašyti į kultūros vertybių registrus. „Rugpjūčio 23 dieną minėsime Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Dabartinės Rusijos agresyvios politikos ir stalinizmo balinimo fone manau, kad reikia...

Įrašas

LDK pilių fenomenas: kaip didžiajam kunigaikščiui pavykdavo išlaikyti galybę

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais įkurtos pilys atlikdavo kelias funkcijas, tačiau istoriografiniuose šaltiniuose iki šiol jų niekas neskirstė, sako istorikas Vytautas Volungevičius. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad pilis gali simbolizuoti ne tik valdžią, bet ir teritoriją bei visuomenę. „Kunigaikščių ir diduomenės pilis reiktų suvokti kaip jų galios taškus, pagrindinius centrus...

Įrašas

Ketverius metus trukęs sostinės simbolio restauravimas – į pabaigą

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sostinės simboliu vadinamos Gedimino pilies bokštą uždengė žalias audeklas. Gedimino kalno teritorijoje baigiami prieš ketverius metus pradėti pagrindiniai tvarkymo ir restauravimo darbai. Architektai džiaugiasi vėl atsivėrusiu istoriniu kraštovaizdžiu. 2010-aisiais pradėjus pirmuosius Gedimino kalno ir aukštutinės pilies tvarkymo darbus, norėta sutvarkyti ir užkonservuoti aukštutinės pilies pietinio ir šiaurinio bokštų...

Įrašas

Kad knygos rastų kelią į namus

Neringa Jarmalienė, exlibris.lt Idėja Knygų mugių ir švenčių populiarumas liudija, kad ir šiandien žmonės daug skaito, o spausdintos knygos neužleidžia vietos elektroninei erdvei. Naujomis knygomis mielai dalijamasi, jos skolinamos, tačiau kartais atsitinka taip, kad kažkurios nerandame, nors žinome, kad ji turėtų būti mūsų lentynoje. Vietoj jos surandame kitą, kuri mums nepriklauso ir … nepamename, kam...

Įrašas

Teismas „atvėrė duris“ Kretingos dvaro rūmų priestato pašalinimui

Daugiau negu du dešimtmečius kretingiškius ir Kretingos dvaro sodybos (Kretinga) svečius neraminantis klausimas – kada rūmų ir viso ansamblio grožio nebeniokos sovietinis svetimkūnis – artėja prie atomazgos. Liepos 4 d. Klaipėdos apygardos teismas (toliau – Teismas) paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojusį priestato nuomininką UAB „Ąžuolų sodas“ iškraustyti savo turtą iš patalpų. Tai grąžino...

Įrašas

Užmirštas dzūkas daraktorius Karolis Kunsevičius (1858–1925)

Šių metų liepos 6-ąją Alytuje, Statybininkų – Aukštakalnio – Kurpių gatvių sankryžoje, vyko stogastulpio, įamžinančio Likiškių kaimo daraktoriaus Karolio Kuncevičiaus atminimą, pristatymas. Stogastulpį (autorius – skulptorius Saulius Lampickas) pašventino Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas Leonas Jakimavičius. Daraktoriaus proanūkė Irena Česynaitė-Busilienė įgyvendindama idėją, pagerbė ne tik savo prosenelį, bet ir Likiškių kaimą. Siekiant...

Įrašas

Tarpukario Tauragės bankai

Banko pastate 1957 m. atidarytas viešbutis-restoranas „Tauras“. 1960 m. E.Mažrimo rinkinio nuotrauka Edmundas MAŽRIMAS Sukurti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką reikėjo didelio atsidavimo, patriotizmo ir meilės gimtajam kraštui. Reikėjo sukurti nacionalinį švietimą, kultūrą, sureguliuoti tarptautinius santykius, ūkį, prekybą, organizuoti krašto apsaugą, išsiugdyti kvalifikuotus specialistus. Tai padaryti Pirmojo pasaulinio karo sugriautoje Lietuvoje nebuvo paprasta. Besikuriančioje Lietuvoje beveik ištisą dešimtmetį...

Įrašas

Kurtuvėnuose atstatyta senoji dvaro ratinė

Kurtuvėnų dvaro svirnas, 2009 m. Wikimedia Commons nuotrauka. Šaltinis – lrt.lt Kurtuvėnų regioniniame parke atstatyta senoji dvaro ratinė. Joje archeologai surengė parodą, kurioje eksponuoja bene penkerius metus vykdytų kasinėjimų radinius. Kurtuvėnų dvaro sodyba – viena seniausių mūsų šalyje, minima nuo 1495 metų. Šimtmečius čia šeimininkavo garsios didikų šeimos. Pastaraisiais metais dvaro pastatai atgyja – jau atstatyta dvaro oficina, sudegęs...

Įrašas

Šviesiaplaukis Vokietijos riteris

R. F. Toliver, T. J. Constable. Šviesiaplaukis Vokietijos riteris. Iš anglų kalbos vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 368 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas“ knygą „Šviesiaplaukis Vokietijos riteris“. Tai Vokietijos liuftvafės aso, įžymiausio naikintuvo lakūno per visą aviacijos istoriją Ericho Hartmano biografija, kurią parašė R. F. Toliveris (R....

Įrašas

Ką pasakoja prisikeliantys Žemaitijos dvarai

Ivona ŽIEMYTĖ  VIRSMAS. Pavirvyčio dvaro (Telšių r.) virsmas iš paliegusio medinuko į šiuolaikinę dvarininko trobą. XIX – XX a. sandūroje Lietuvoje buvo apie 3300 dvarų, Žemaitijoje – stambiausi, didingiausi ir turtingiausi šalyje. Dabar jų liko apie 500, ir šį kultūros paveldą iš karų, politinių sukrėtimų paliktų griuvėsių prikelia naujieji savininkai, atgaivindami jų kultūrines bei ūkines...

Įrašas

Pakruojo dvare – vestuvių spektaklis kartu su žiūrovais

Ar teko autentiškoje šimtmečių senumo dvaro aplinkoje dalyvauti neįprastame spektaklyje? Netradicinės formos užstalės spektaklį galite pamatyti ir net jame dalyvauti Pakruojo dvaro svirno teatre vykstančiose Gyvojo muziejaus savaitgalių programose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Svirno teatras įkurtas viename Pakruojo dvaro komplekso pastatų, šienu ir medžiu kvepiančiose erdviose, buvusiose ūkinėse, dvaro patalpose. Dvaro kumečiai, svirno teatro aktoriai, dvariškų...

Įrašas

A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu

Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius. Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas...

Įrašas

Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje

  Liepos 12 d. jau septintąjį kartą Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių Lietuvos ir užsienio istorinių klubų, dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje 17 Lietuvos karių kovėsi jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos...

Įrašas

Paminėtos Kauno žydų geto likvidavimo metinės

Dr. Danutė Petrauskaitė, Klaipėdos universiteto profesorė 1944 m. liepos mėn. besitraukdami iš Kauno vokiečiai likvidavo žydų getą. Tai – viena iš žiauriausių akcijų, kuomet sunaikinimui buvo išgabenti keli tūkstančiai žydų, o pasislėpusieji sudeginti gyvi. Pasak istoriko dr. Arūno Bubnio, iš prieškario mieste gyvenusių 30 tūkstančių žydų gyvi išliko tik 634 asmenys. Kauno žydų religinė bendruomenė,...

Įrašas

Gedulo ir Vilties diena Rumšiškėse

2014 m. birželio 15 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse tradiciškai minėta Gedulo ir Vilties diena. Į aikštę prie jurtos ir vagono rinkosi buvę tremtiniai, kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimų nariai su vaikais, vaikaičiais ir artimaisiais. Renginyje dalyvavo europarlamentarai prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su tėveliais, generolas majoras Jonas Kronkaitis...

Įrašas

Tarp kūjo ir priekalo

Vytautas GULIOKAS, Kaunas Lietuvos piliečių šeimų tremtys į Sovietų Sąjungos tolimus Rytinius rajonus 1941 – 1953 metais mūsų šalies istoriją paženklino kraujuojančiomis žaizdomis. Tarp šių tremčių ypatingai išsiskyrė 1941 m. birželio mėn. 14 d. įvykdyta šeimų trėmimo akcija, prasidėjusi 4 val. ryto. Okupantams pavyko užslaptinti paruošiamuosius veiksmus ir šeimos, pakliuvusios į tremiamų asmenų sąrašus, buvo...

Įrašas

Akcijos „Mes niekad nepamiršim“ organizatoriai kvietė tremtinius ir jų giminaičius atnešti nuotraukas

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Penktadienį Kaune, verslo centre „1000“, įvyko akcijos „Mes niekad nepamiršim“ spaudos konferencija, kurios metu buvo pakviesti tremtiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai atnešti nuotraukas, kuriose įamžintos tremties akimirkos. Ši akcija vyks nuo birželio 23 d. iki rugpjūčio 23 d. Atneštos nuotraukos bus skenuojamos ir eksponuojamos specialiame stende prie verslo centro „1000“. Konferencijos metu...

Įrašas

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 73-osios metinės

2014-06-23 Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) Bažnyčioje vyko pamaldos už 1941 m. Birželio sukilėlius. Po Šv. Mišių Kauno senosiose kapinėse šalia 1941 m. Birželio sukilimo aukų kapų ir joms atminti pastatyto paminklo „Kryžius-medis“ paminėtos  sukilimo 73 –osios metinės, pagerbti jo metu žuvę sukilėliai. Iškilmingą minėjimą pradėjo Karinių oro pajėgų orkestro trimitininkas. Minėjime dalyvavo LR Seimo narys...