Parengė Irena MONTVYDAITĖ – GIEDRAITIENĖ, LLA sąjungos pirmininkė Sukanka 70 metų kai prasidėjo partizaninis judėjimas prieš raudonąjį okupantą 1940 m. įžengus Sovietų armijai į Lietuvą, Lietuvai grėsė netekti Nepriklausomybės, likti sunaikintai. Kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 metais, vokiečių okupacijos metais atsargos karininko Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Laisvės armija, viena iš stipriausių...
Istorija
Pagrindinis puslapis
Istorija
Įrašas
2015-03-302015-03-30Istorija
Konferencija „Sūduviai, Sūduva – istorijos kontekste“
2015 m. kovo 27 d. Marijampolės savivaldybės salėje vyko konferencija „Sūduviai, Sūduva – istorijos kontekste“. Renginį pradėjo humanitarinių mokslų daktaras, Istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, archeologas Vygandas Juodagalvis. Jo pranešimo tema – „Baltų kultūros ištakos. Užnemunės fenomenas“. Apie Sūduvą II-XII a. ir Lietuvos ištakas kalbėjo Lietuvos istorikas, Edukologijos universiteto dėstytojas Tomas Baranauskas. Sūduvos krašto istorijos,...
Įrašas
2015-03-292015-03-29Istorija
Saulės mūšio memorialui atstatyti trūksta lėšų
Nepabaigtas Saulės mūšio memorialas. LRT Televizijos reportažo stopkadras. LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt, Joniškio rajone Jauniūnuose kuriamam Saulės mūšio memorialui pabaigti vis trūksta lėšų. Kultūros ministerija jų surasti žada per artimiausius dvejus metus, artėjant valstybės šimtmečiui 2018 metais. Saulės mūšio memoriale jau atlikta apie du trečdalius darbų – iškastas tvenkinys, pasodintas parkas, supilta kalva, nutiestas tiltas. Idėja įamžinti istoriškai...
Įrašas
2015-03-272015-03-27Istorija
Paskaitos Vilniaus istorijos temomis
Lietuvos istorijos institutas maloniai kviečia į paskaitą „Kova už Vilnių („Vilniaus sapnai“)“. Pranešėjas dr. Dangiras Mačiulis. Paskaita vyks 2015 m. balandžio mėn. 7 d. 18 val. Lietuvos istorijos instituto Mažojoje posėdžių salėje (1 aukštas), Kražių g. 5. Tai septintoji paskaita iš paskaitų ciklo „Vilniaus skaitymai – 2015″. Lietuvos istorijos instituto inform.
Įrašas
2015-03-262015-03-26Antrasis pasaulinis karas
Susigrąžinta filmuota medžiaga iš karo metų Vilniaus
Operatoriaus Stepo Uzdono 1943 m. filmuoti Vilniaus vaizdai pasiekė Lietuvą. Praėjusiai metais rasta filmuota medžiaga pernai rudenį atidarė lietuviško kino dienas Maskvoje, o šį pavasarį juostos kopija buvo parvežta į Lietuvą ir pristatyta „Skalvijos“ kino centre. 1918-1945 m. sukurta lietuviško kino produkcija neišsaugota arba išblaškyta užsienio šalių archyvuose, rasti S. Uzdono 1943 m. Vilniuje nufilmuoti...
Įrašas
2015-03-252015-03-25Istorija
Lietuvos keliautojas – Vladislavo Sirokomlės įkvėpėjas
Rolandas GUSTAITIS Žinomo lenkų poeto ir visuomenės veikėjo, kurio gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su Lietuva, Vladislavo Sirokomlės (Liudviko Kondratovičiaus; 1824-1862) kraštotyrinio pobūdžio knyga „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ (1861 m.) nebūtų pasirodžiusi, jeigu jos autorius nebūtų turėjęs neįvardyto keliautojo rankraščio. Apie tai rašoma minėtos knygos pradžioje: „Be noro paskelbti spaudoje parašėme Nemuno monografiją nuo...
Įrašas
2015-03-252015-03-25Dvarai
Atgyja Umiastovskių rūmai
Monika Petrulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje atgyja buvusių grafų Umiastovskių rūmai. Sostinės gyventojų Vilniaus klubas į rūmus jau investavo apie 300 tūkst. eurų. Prieš septynerius metus Vilniaus klubui panaudos sutartimi atiduoti grafų Umiastovskių rūmai tvarkomi klubo narių, vilniečių, lėšomis. Iš pradžių skaičiavę, kad rūmus restauruos per ketverius metus, šiandien Vilniaus klubo nariai sako,...
Įrašas
2015-03-172015-03-17Istorija
LAISVĖS KOVOTOJO ANTANO KRAUJELIO-SIAUBŪNO ŽŪTIES PENKIASDEŠIMTMETĮ MININT
Pilėnų kunigaikščio Margirio lemtis karžygį, Antaną Kraujelį-Siaubūną, ištiko 1965 metais kovo 17 dieną Papiškėse. Ūkininkų, Antano ir Onos Kraujelių šeimoje, Kaniūkų kaime 1928 m. spalio 28 d. gimė sūnus Antanukas. Lietuvos valstybė tais metais šventė jubiliejinį Lietuvos Respublikos dešimtmetį. Minint Vasario šešioliktąją, prezidentas Antanas Smetona priminė: Surusėję kairieji dirbo prieš mūsų valdžią visoje Lietuvoje, kur...
Įrašas
2015-03-132015-03-13Dvarai
Naujam gyvenimui prikeltas Rumpiškės dvaras
Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdoje naujam gyvenimui prikeltas Rumpiškės dvaras. Jame, kaip ir anksčiau, įsikurs Adomo Brako dailės mokykla, tačiau neatmetama, kad restauruotas pastatas taps ir puikia erdve miesto renginiams. Rumpiškės dvaras įkurtas XVII amžiaus viduryje, pietinėje miesto dalyje, tarp Kuršių marių ir Sendvario. Pasak istorinių šaltinių, dvaras turėjo ne vieną savininką,...
Įrašas
2015-03-102015-03-10Signatarai
Seimo vardu pagerbti Anapilin išėję Valstybės nepriklausomybę atkūrę parlamentarai
Šiandien, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Kovo 11-osios Akto salėje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė perdavė gėlių kompozicijas, kurios bus padėtos ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų. Gėlės perduotos Joniškio, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Palangos, Plungės, Ukmergės savivaldybių atstovams ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariams, kurie aplankys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapus ir pagerbs...
Įrašas
2015-03-092023-09-19Donatas Malinauskas, Kultūra, Naujienos, Signatarai
Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko premija skirta G.Songailai
2015 m. kovo 8 d., sekmadienį, Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje po 10 val. pamaldų įvyks iškilminga Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premijos įteikimo ceremonija. Ši premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam yra artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Šiais metais...
Įrašas
2015-03-062015-03-12Istorija
Nuo Tilžės akto (1918 XI 30) iki Klaipėdos krašto sukilimo (1923 I 10 – 15)
45 metus tyrinėju Mažąją Lietuvą ir visą Prūsiją, 42 metus rengiu lietuviškas enciklopedijas (vertingiausios – 4 tomų Mažosios Lietuvos enciklopedija ir 26 tomų Visuotinė lietuvių enciklopedija), tad laikau save to fronto kariu. Jau sovietinės okupacijos laikotarpio enciklopedijose, moksliniuose veikaluose, publicistikoje daug rašiau apie Mažają Lietuvą. Šis mano rašinys skirtas Mažosios Lietuvos nepriklausomybei ir siekiui susijungti su...
Įrašas
2015-03-052015-03-05Istorija
Konferencija „Ant modernybės krašto: LDK idėjų likimas“
Lietuva iš lotyniškos Šedelio kronikos (1493). Nuotr. www.xn--altiniai-4wb.info KVIEČIAME 2015 m. kovo 14 d. 11-15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto 28) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ant modernybės krašto: LDK idėjų likimas“ 11.00-11.15: atidarymas 11.15-11.45: Egidijus Aleksandravičius (VDU), „Nuo Antano Baranausko iki lietuviškojo federalizmo“ 11.45-12.15: Andžej Pukšto (VDU), „Stanislovas Narutavičius – nepriekaištingos reputacijos riteris“...
Įrašas
2015-03-042015-03-04Archeologija
Biržų raj. rastas rago fragmentas – seniausias dirbinys Lietuvos istorijoje
Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ištyrę Biržų rajone rastą šiaurės elnio rago fragmentą, Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad tai vienas seniausių ir pirmasis iki šiol Lietuvoje rastas toks žmogaus rankų darbo dirbinys. Unikalus radinys leis mokslininkams daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją prasidėjus visuotiniam atšilimui. Iš pirmo žvilgsnio neypatingas rago fragmentas – archeologams ir...
Įrašas
2015-03-032015-03-03Istorija
Kultūros istorijos vakaras „Dingęs 1944-aisiais? Vilniaus senamiesčio griovimas ir atstatymas“
Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kovo 5 d. 17 val. kviečia į architektūros istorikės Marijos Drėmaitės paskaitą „Dingęs 1944-aisiais? Vilniaus senamiesčio griovimas ir atstatymas“, kuri vyks muziejaus salėje, Arsenalo g. 3. Susidomėti pokario Vilniaus senamiesčio atstatymo (o podraug ir griovimo) tema paskatino Jano ir Januszo Bułhakų fotografijos, kuriose fiksuojama situacija...
Įrašas
2015-03-022015-03-02Istorija
Nacionalinis konkursas kviečia pasitikrinti Lietuvos istorijos žinias
Lietuvos istorijos mokytojų asociacija kviečia dalyvauti pirmą kartą organizuojamame Nacionaliniame konkurse „Lietuvos istorijos žinovas„, kuris vyks 2015 m. kovo 10 d. (antradienį) 10.00 val. Kultūros ministras Šarūnas Birutis sveikina istorijos mokytojus, sukūrusius pilietinę iniciatyvą, kuri prasmingai papildys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirtų renginių programą. „Šalies ir tautos istorijos pažinimas skatina entuziazmą kurti ir didžiuotis savo valstybe....
Įrašas
2015-03-022015-03-02Istorija
Mokslininkė: XVIII a. antrosios pusės Gardiną galima vadinti antrąja LDK kultūros sostine
Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Amžininkai Gardiną lygino su klestinčiais Vakarų Europos centrais, tokiais kaip Paryžius, Londonas, sako apie XVIII a. antrosios pusės Gardiną disertaciją parašiusi dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. „Nelabai žinomame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užkampyje buvo skaitomi Denis Diderot, Voltaire`as. A. Tyzenhauzas susirašinėjo su Rousseau ir diskutavo apie tinkamą respublikos valdymą. Įsteigta...
Įrašas
2015-03-022015-03-02Dvarai
Rudaminos dvaro sodybos fragmentai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu, Lazdijų rajone esančios Rudaminos dvaro sodybos fragmentai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Taip pat patvirtintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei paveldotvarkos projektas. Nustatyta, kad Rudaminos dvaro sodybos fragmentai yra saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui. „Rudaminos dvaro sodyba yra unikali išlikusia XVI a. sienine tapyba ant ponų namo...
Įrašas
2015-02-232015-02-23Istorija
A. Smetona pagal lietuviškus, o ne sovietinius interesus
Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ar pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, Nepriklausomybės akto signataras Antanas Smetona vertas paminklo? Nors paminklas yra įtrauktas į valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, ar pavyks jį iki 2018 metų pastatyti galima suabejoti, juk net dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje nepavyksta susitarti. Idėją ginčijantys tikina, kad A. Smetona –...
Įrašas
2015-02-162015-02-16Istorija
S. Smetonienė ir J. Tūbelienė taisė savo vyrų klaidas
Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kai kalbame apie Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktą, galvojame apie 20 signatarų, kurių valia tas aktas radosi. Kai kalbame apie Nepriklausomos Lietuvos Prezidentą, dažniausiai iškyla Antano Smetonos vardas. Ir beveik niekada neprisimenama jo sutuoktinė Sofija Smetonienė, o jau tuo labiau jos sesuo Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio žmona Jadvyga....
Įrašas
2015-02-122015-02-13Antrasis pasaulinis karas
Knygoje „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“ – apie didžiausią laivo katastrofą istorijoje
* Bill Niven (sud.). Svajonių laivas „Wilhelm Gustloff“. Iš vokiečių kalbos vertė Alma Imbrasienė. – Vilnius: Briedis [2015]. – 252 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ Vilniaus knygų mugei išleido naujieną – profesoriaus Bill Niven sudarytą knygą „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“. Ši knyga – tai straipsnių rinkinys, kuriame apžvelgiama vokiečių laivo Vilhelmas Gustlofas (Wilhelm Gustloff) katastrofa įvairiose...
Įrašas
2015-02-112015-02-11Antrasis pasaulinis karas
Hitlerio elitinės pajėgos
Patrick Hook, Michael Sharpe, Brian L. Davis. Hitlerio elitinės pajėgos. Iš anglų kalbos vertė Gintaras Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2015]. – 192 p.: iliustr. Leidykla BRIEDIS pristato naują knygą „Hitlerio elitinės pajėgos“, išleistą serijoje „Antrasis pasaulinis karas“ . Tai pasakojimas apie dvi Hitlerio elitinių pajėgų formuotes. Pirma dalis – elitinės SS 9-osios tankų divizijos, pavadintos Pirmojo...
Įrašas
2015-02-092015-02-09Istorija
Paskaita „Amatininkų cechai XIX a. Vilniuje: viduramžių tradicijos agonija“
Šnipiškės apie 1892 m. Fotografas St. F. Fleury. Nacionalinio muziejaus nuotr. Lietuvos istorijos institutas maloniai kviečia į paskaitą „Amatininkų cechai XIX a. Vilniuje: viduramžių tradicijos agonija“. Pranešėjas dr. Virgilijus Pugačiauskas. Paskaita vyks 2015 m. vasario mėn. 10 d. 18 val. Lietuvos istorijos instituto Mažojoje posėdžių salėje (1 aukštas), Kražių g. 5. Tai trečioji paskaita iš...
Įrašas
Monsinjoro Alfonso Svarinsko asmenybės bruožai
Pereitame amžiuje Nepriklausomoje Lietuvoje ir okupacijų metais išaugo daug asmenybių, kurių mentalitetas netelpa į jų nugyvento laikotarpio rėmus. Jie tęsia savo darbus ir būdami nebūtyje. Daugiausia tai rezistencinės kovos lyderiai – Jonas Žemaitis – Vytautas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas, Antanas Slučka – Šarūnas, partizanų kapelionas Justinas Lelešius, paskutinis partizanas Antanas Kraujelis ir daugybė kitų. Tarp...
Įrašas
2015-01-302015-01-30Istorija
Lietuvių pėdsakai Gluboko rajone
Gluboko rajonas, buvęs baltų ir slavų paribyje, yra Vitebsko srities vakarinėje dalyje. Ir šiandien ten daug lietuviškų pėdsakų, ypač vardyne. Vitebsko srityje 1995 m. gyveno 1 442,3 tūkst. gyventojų. Didžiausią srities gyventojų dalį sudaro baltarusiai (81,8 %), rusai – 13,5 %, ukrainiečiai – 1,7 %, lenkai – 1,2 %, žydai – 1,1 % (BED 1995,...
Įrašas
2015-01-282018-12-11Antrasis pasaulinis karas, Bubnys Arūnas
A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą...
Įrašas
2015-01-232015-01-23Dvarai
Ilzenbergo dvaro rūmai nušvis naujomis spalvomis
lrt.lt, Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio nuotr. 2012 metais įsibėgėję Ilzenbergo dvarvietės ansamblio atkūrimo darbai įžengė į paskutinį etapą – pradėti rekonstruoti dvaro rūmai, teigiama Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio pranešime. Iki šiol buvo atstatyti ir Ilzenbergo biodinaminiam ūkiui perduoti dvarvietės ūkiniai pastatai, atkurta visa infrastruktūra, baigiamas tvarkytas šimtametis dvaro parkas, tvenkiniai, Ilgio ežero pakrantė. Parkas bus atvertas...
Įrašas
2015-01-192015-01-19Istorija
Rudenį Telšiuose iškils paminklas Durbės mūšiui
Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 2015-ieji Lietuvoje paskelbti etnografinių regionų metais. Atsiliepdama į tai Žemaičių kultūros draugija pradėjo vieno svarbiausių Lietuvos istorijoje įvykių – Durbės mūšio, kuriam šiemet sukanka 755 metai, įamžinimo projektą. Rugsėjį paminklas iškils Telšiuose. Skulptorius Algirdas Bosas jau baigia iš molio lipdyti Durbės mūšiui atminti skirtą skulptūrą. Ją kurti, skulptorius...
Įrašas
2015-01-092023-11-13Adamkovičius Aliaksandras, Autoriai, Europa, Istorija, Lietuva, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
Lietuvių pėdsakai Miorų rajone
Miorų rajonas yra Vitebsko srities vakaruose, baltų ir slavų paribyje. Skirtingai nuo Breslaujos ir Pastovių rajonų, jis yra nutolęs nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos į rytus ir nesiriboja su Lietuva, nors savo istorijoje taip pat turi daug lietuviškų pėdsakų. Svarbu paminėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo keletas kaimų, kur buvo kalbama lietuviškai. Juos...