Dr. Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Alvydas Butkus, www.lzdraugija.lt, www.alkas.lt Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji. Kaltė dėl holokausto Šiomis savaitėmis ir net...
Straipsnis iliustruotas nuotraukomis iš Petro Cidziko ir Aivaro Lileikos archyvų Parengė Dalius Stancikas ir Gediminas Kajėnas, žurnalas „Kelionė“ Petras Cidzikas (1944–2019) turbūt buvo pats mistiškiausias mūsų laikų politikas – valstybės vyras, draugų kartais lygintas su Oskaru Milašiumi. Jo politinės akcijos žadinant Lietuvą, jo Lietuvos vizijos ir tam skirtos dvasinės apeigos buvo išskirtinės ne tik forma ar...
2004 m. Kaniūkuose atidengtas atminimo žudynių aukoms, kryžius. Prieš 76 metus raudonieji partizanai išžudė daugiausia lietuvišką Šalčininkų raj. Jašiūnų valsčiaus Kaniūkų kaimą. Rimantas ZIZAS, www.genocid.lt Raudonųjų partizanų ir Pietryčių Lietuvos kaimų savisaugininkų ginkluotame konflikte 1943–1944 m. išskirtinė vieta tenka Kaniūkų kaimo (Eišiškių aps. Jašiūnų vlsč.) užpuolimui 1944 m. sausio 29 d. Kaniūkų puolimas ir susidorojimas...
EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...
Andrius NAVICKAS, 8diena.lt Žodis „Stasi“ (tariama – štazi) iki šiol verčia sudrebėti didelę dalį Vokietijos gyventojų. Bent jau tų, kurie gimė dar prieš Berlyno sienos griūtį ir gyveno Rytinėje jos pusėje. Vokietijos Demokratinės Respublikos saugumo tarnyba buvo įsteigta 1950 m. Ji sumanyta išskirtinai kaip Vokietijos vieningos socialistinės partijos ginklas. Tiesą pasakius, skirtingai nei „motininė organizacija“ sovietinis MGB...
Karaimų gatvės lentelės karaimų kalba atidengimas 2016-10-14. Centre Vilniaus meras Remigijus Šimašius su karaimų bendruomenės nariais (Vilniaus miesto savivaldybės archyvas) Dr.Halina KOBECKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt Karaimai, dėl savo neskaitlingumo ir išlikusios kultūrinės patirties būdami ypatinga tautinė bendrija, daugiakultūriniame Vilniaus mieste, deja, yra beveik nematomi. Gal net yra manančių, kad su karaimais yra susijusi tik Trakų istorija,...
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
Prancūzai laive 1920 m. Nemune ties Rusnės tiltu. Hugo Šojaus muziejaus nuotr. Aidas GINIOTIS, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas-istorikas, www.voruta.lt Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo...
Profesorius Joachimas Lelevelis. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ . Antrąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/irma-randakeviciene-ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene-ii-dalis/ . XIX a. pradžios Vilnius iš tiesų buvo traukiantis europietiškas miestas. Ant minėto amžiaus...
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Benoit Farjat raižinys, XVII a. antroji pusė Valentas ŠIAUDINIS, www.voruta.lt Įvadas 1386 m. kovo 14 d. Jogaila buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, savo vietininku Lietuvoje paskyrė savo jauniausiąjį brolį Skirgailą, o Vilniaus seniūnu paskyrė iš Lenkijos kilusį lenką. Į Vilniaus ir kitas LDK svarbesnes pilis atsiuntė lenkų karines...
Gražina Viktorija Petrošienė www.voruta.lt Kasmet artėjant Sausio 13-ajai, kurios barikadose 1991 m. stovėjo ir daug žurnalistų, Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) nusprendžia, kam atiteks aukščiausias jos apdovanojimas – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. 2019 metų premija sausio 9 d. Kaune bus įteikta ilgametei LŽD Centro valdybos pirmininkei, žurnalo „Rasos“ vyriausiajai redaktorei Gražinai Viktorijai Petrošienei....
TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII. Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt Ginkluotos kovos sąjungos („ZWZ“) Vilniaus apygardos struktūra ir kadrai Pirmosios sovietų okupacijos metais „ZWZ“ Vilniaus apygarda apėmė prieškarinės Vilniaus vaivadijos teritoriją. Apygardos teritorija buvo padalyta į Vilniaus miestą (kriptonimas „Dwor“) ir provinciją („Pole“)....
Vilniaus universitetas. XIX a. vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ Prie XIX a. Vilniaus šviesuomenės pulso prisidėjo ir tai, jog 1804 m. į Lietuvą pakviesti Vilniaus universiteto iš Vienos atvyko to meto garsūs mokslininkai...
Vilniaus kenesos vaizdas tarpukariu. Dr. Halinos Kobeckaitės ir asmeninio archyvo nuotraukos Dr.Halina KOBECKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt Karaimai, dėl savo neskaitlingumo ir išlikusios kultūrinės patirties būdami ypatinga tautinė bendrija, daugiakultūriniame Vilniaus mieste, deja, yra beveik nematomi. Gal net yra manančių, kad su karaimais yra susijusi tik Trakų istorija, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Todėl Lietuvos karaimų kultūros bendrija...
Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt Laikas – pati didžiausia brangenybė, tačiau tekėdamas jis keičia aplinką, žmones, kaip didžiulė šluota išvalo prisiminimus. Laikas atima žmones, kurie buvo brangūs, mylimi, svarbūs…. Užnemunėje, Vilkaviškio rajone, Kybartų seniūnijoje yra labai sena gyvenvietė, kuri įsikūrusi vos 3 km nuo Širvintos ir Šeimenos santakos ir Žaliosios gyvenvietės...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, Kėdainiai, www.voruta.lt 1944 metų Kūčiose Ariogalos apylinkių kaimuose dangus raudonavo nuo gaisrų, žemė nuo kraujo. Dangus raudonavo nuo padegtų pilnų vasarojaus pastatų gaisrų pašvaistėm, o žemė nuo kovotojų kraujo skendo dūmuose, poškėjo šūviai. Viskas prasidėjo nuo to, kad apylinkių kaimų vyrai sužinojo, kad bus varomi į Kauną ...
Kazys Degutis Česlovas IŠKAUSKAS, www.gyvenimas.eu Istorija ir žmonės Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šiuos pasakojimus sujungsime po rubrika ISTORIJA IR ŽMONĖS. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas...
Jonas Noreika ir Antanina Krapavičiūtė-Noreikienė. Nuotraukos iš LJPA, LGGRTC archyvų www.voruta.lt PAŽYMA APIE JONO NOREIKOS (GENEROLO VĖTROS) VEIKLĄ ANTINACINIAME POGRINDYJE Vilnius, 2019-12-17 Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti istoriografijoje nežinomi kun. Jono Borevičiaus liudijimai atskleidžia, kad Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo...
Nikolajaus Gubanovo ir Larisos Dmuchovskajos fotografijos www.voruta.lt Lietuvos centrinio valstybės archyvo kino dokumentų kolekciją papildė nauji, iki šiol nematyti, kino kadrai, pasakojantys apie Lietuvos išeivijos gyvenimą 1941–1947 m. Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Tai mėgėjiška kino dokumentika, kurią archyvui perdavė visuomenininkė, aktorė, teatro režisierė Caroline Masiulytė-Paliulienė (pranc. Caroline Paliulis). Tai ne pirmas kartas, kai p. Caroline archyvui...
Ignacas Paderevskis kalba Žalgirio paminklo atidengimo ceremonijoje Krokuvoje 1910 m. liepos 15 d. Pradžia – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, nr. 8–9, 2019 m. rugpjūtis–rugsėjis; I dalis – www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese; II dalis – https://www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese-ii-dalis/ Gediminas ZEMLICKAS, Trakai, www.voruta.lt Pirmose dviejose mūsų rašinio dalyse nagrinėjome signataro Jurgio Šaulio kaip modernios Lietuvos valstybės vieno iš...
Mickevičių giminės medis, LVIA, F. 391, ap. 4, b. 1853 Šiek tiek nuotrupų arba šis tas iš įvado į heraldiką Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt, Vilnius Suskaitmeninta nemaža dalis Lietuvos katalikų bažnyčios metrikinių knygų atvėrė visą lobyną naujiems genealoginiams tyrinėjimams. Tačiau domėjimasis praeitimi, kilmės legendos gyvavo visais laikotarpiais. Štai, A. Railaitė-Bardė, analizavusi bajorų giminių genealogijos...
Laplandijos karas (suom. Lapin sota) – Lietuvoje mažai kam žinomas Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasidėjęs 1944 m. rugsėjį ir pasibaigęs 1945 m. balandžio pabaigoje. Šiame tolimojoje šiaurėje vykusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Kaipgi taip nutiko, kad ginklo broliai atsuko ginklus vienas prieš kitą, kodėl karas vyko būtent...
LGHD pirmininkas Remigijus Bimba, doc. dr. Edmundas Antanas Rimša, LGHD kancleris Paulius Vaniuchinas. Vikos Petrikaitės (Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka) nuotr. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija pirmą kartą suorganizavo mokslinę konferenciją, skirtą Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677) gimimo 410-osioms metinėms paminėti. Konferencija vyko Vilniuje 2019 m. lapkričio 28 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Pirmuoju Alberto...
Ši knyga – tai 203 oro pergales per beveik 700 kovinių skrydžių iškovojusio Liuftvafės aso kapitono Helmuto Lipferto prisiminimai, pirmą kartą pasirodę Vokietijoje 1973 m. Rezultatyvus pilotas, kuris karišką karjerą pradėjo net ne aviacijoje, o tankų pajėgose, pasakoja apie tarnybą Rytų fronte, 52-osios naikintuvų eskadros („Jagdgeschwader 52“) sudėtyje. H. Lipfertas sėkmingai kovojo prieš įvairius sovietų...
Dr. Vytautas RUBAVIČIUS, Vilnius Istorinio suvokimo svarba valstybei kurti, valstybingumo ir tautinės savipratos jausenai ugdyti mažai kas abejoja. Bent jau atvirai. Tačiau nei apie valstybę, jos suverenitetą, nei apie tautą ir ją ištikusius iššūkius nelinkstama kalbėti. Tokios kalbos laikomos atsilikimo, nemodernumo, sovietmečio nostalgijos ar XIX amžiaus nevykėliško romantizmo atrūgomis. Tiesa, pastaruoju metu imama atsigrįžti į...
Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...
Krėslaukio bažnyčios fasadas, atvirukas Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas kilo iš Krėslaukio (lat. Kraslava, latg. Kruoslova), tačiau iki šiol nepavyksta nustatyti tikslios jo gimimo vietos. Tik du signatarai neturi atminimo ženklų gimtinėje, D. Malinauskas vienas iš jų. Kitas – signataras Kazys Bizauskas[1], taip pat gimęs dabartinėje Latvijos...
Liucijanas Želigovskis. Lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris. lt.wikipedia.org nuotr. Zenon KRAJEWSKI Juzefas Pilsudskis buvo sumanus politikas, gebąs numatyti ateitį ir blaiviai vertinti realią padėtį Būdamas valstybės galva jis galėjo praktiškai įgyvendinti federacinę programą, kurios jis pirmiausia siekė dėl pragmatinių sumetimų ir dėl asmeninių sentimentų: svajojo savo gimtąjį kraštą – Lietuvą sujungti su Lenkija. Tačiau...
Partizanas Albertas Nakutis-Viesulas, Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadintos kuopos vadas, rašytojo ir kunigo giminaitis Vytautas BAGDONAS, Anykščių rajonas, „XXI amžius” Lapkričio 3-iąją Anykščių rajone, Svėdasų krašte, iškilmingai pagerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, prieš 70 metų žuvę Drobčiūnų miške ir palaidoti Kunigiškių kapinėse. Anykščių rajono savivaldybės, Svėdasų seniūnijos, Kauno anykštėnų draugijos Vaižgantiečių klubo, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista knyga „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys“ yra ryškus nacizmo ir Holokausto tyrimų akcentas – čia pirmą kartą istoriografijoje skelbiamas sąrašas asmenų, atsakingų už masines žydų žudynes Paneriuose ir kitose vietose. „Nacių okupacijos laikotarpio tyrinėjimų būklė iš tiesų paradoksali. Atrodo, paskelbta tiek daug...