Donatas JANUTA Neseniai internete pasirodė knygos „Lietuvos istorija“ pataisyta angliškoji laida „The History of Lithuania“ (2015, Vilnius, 327 psl.). Tai anksčiau išleistos, svetimtaučiams skirtos ir pelnytai kritikuotos knygos nauja redakcija, jos vertimas į anglų kalbą. Ankstesnė laida, kurioje buvo ne tik paprastų klaidų, bet ir Lietuvai kenksmingų – neteisingų teigimų dėl praeities santykių su kaimyninėmis šalimis,...
Istorija
Įrašas
Istorikas apie 1655 m. užimtą Vilnių: tai buvo smūgis ir miestui, ir valstybei
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Nuotr. russiapedia.rt.com Caras Aleksejus Michailovičius Šiemet sukanka 360 metų, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių. Miestas buvo išplėštas, didelė dalis gyventojų – išžudyti ar priversti bėgti. Istoriko Elmanto Meilaus teigimu, šis įvykis buvo smūgis ir miestui, ir visai valstybei, po kurio buvo atsigauta tik XVIII a. antroje pusėje. LRT...
Įrašas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Rimantas Kanapienis. Sajūdžio kareiviai
lrt.lt Tai yra pirmoji atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai”, dalis. Ritos Miliūtės atsiminimai apie SIA – jau kitą savaitgalį portale LRT.lt Aprimus Steigiamojo suvažiavimo sukeltam jauduliui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis atsiradusią pauzę išnaudojo lengvam biurokratėjimui. Kiekvienai solidžiai organizacijai būtinas pokytis vyko 1988-ųjų rudenį. Komunistai, pagerinę savo įvaizdį visuomenės akyse...
Įrašas
A. Smetonos gimtadienis paminėtas atnaujintame Užugirio dvare
Zinaida Paškevičienė, Skirmantas Pabedinskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Rugpjūčio pradžioje Ukmergės rajone tradiciškai paminėtas pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos gimtadienis. Šiais metais 141-asis A. Smetonos gimtadienis, vadinamas Smetoninėmis, paminėtas atnaujintame Užugirio dvare. Tradiciškai į šventę rinkosi svečiai, pasipuošę tarpukario laikų apranga. „Mūsų klausia, kodėl mes laikomės tarpukario Lietuvos mados akcentų. Todėl, kad šita teritorija...
Įrašas
Antanas ir Janina Bilkiai – Aukštaitijos partizano ir tremtinės likimai
Rūta SUCHODOLSKYTĖ, www.voruta.lt Kai atvykstu į mamos gimtąjį kraštą, Aukštaitijos Linkmenų kaimą, jaučiuosi lyg pati būčiau čia gimusi (mama, po mokslų ir darbo Vilniuje atitekėjo į Trakus, bet visuomet ilgėjosi tėviškės). Klausausi giminaičių tarmiškai pasakojamų iš praeities gelmių ataidinčių istorijų ir vėl prisiliečiu prie giminės medžio šaknų. Aplankau tetą Janiną Bilkienę, mano senelio Vinco Mažeikos...
Įrašas
Totorių tradicijos atgimė Trakuose
2015 m. liepos 28 d. kempinge „Slėnis“ įvyko Totorių kūrybinės vasaros mokyklos, trukusios 9 dienas, baigiamasis vakaras Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV amžiuje, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovams palaikant glaudžius ryšius su Aukso Orda. Šiuo metu Lietuvoje gyvena kiek mažiau nei 4000 totorių. Tankiausiai gyvenamos vietos – Alytaus, Kauno ir...
Įrašas
Pristatyta Simono Firkovičiaus knyga
DR. HALINA KOBECKAITĖ IŠ PRISTATOMOS SIMONO FIRKOVIČIAUS KNYGOS SKAITO EILĖRAŠTĮ „SLIEKŲ KARALYSTĖJE“ Trečiadienį, karaimų mokykloje (Midraš) pristatyta žymaus karaimų dvasininko, Trakų karaimų hazano Simono Firkovičiaus knyga „Buvo tokia diena…“. Jos sudarytojos – dr. Halina Kobeckaitė ir dr. Karina Firkavičiūtė. Liepos 29 d. karaimų mokykloje buvo neeilinis įvykis, svarbus visai karaimų tautai – buvo...
Įrašas
Atskleista Napoleono karių kapavietės Vilniuje paslaptis
lrt.lt, AFP/Scanpix nuotr. Archeologai yra įsitikinę, kad mažiausiai 3269 Napoleono armijos kariai Vilniuje mirė nuo bado, rašo „Forbes“. Ilgą laiką nebuvo žinoma, kaip atsirado masinė Napoleono karių, su savo lyderiu besitraukiančių po nesėkmingo bandymo užimti Maskvą, kapavietė dabartiniame Šiaurės miestelyje, Vilniuje. „Forbes“ duomenimis, kapavietėje buvo palaidoti mažiausiai 3269 kūnai – apie 7 kūnus viename kvadratiniame metre....
Įrašas
1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: balsuoti „atėjo“ 106 proc. gyventojų
Rūta Kupetytė, Ramūnas Grumbinas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas...
Įrašas
Žalgirio pergalės parke paminėtos Žalgirio mūšio 605 – osios ir parko įkūrimo 25 – osios metinės
prof. Aleksandras Vitkus ir Gintautas Tamulaitis Žalgirio pergalės parko, įsikūrusio Gaižuvėlių k, (ties Cinkiškės sankryža) Babtų seniūnija, Kauno rajonas, vystymui, Lietuvos kultūros taryba šiemet finansavo 2 projektus: ,,Žalgirio parko vizija“ ir ,,Žalgirio parkui 25“. Vienas iš projekto tikslų – renovuoti parke esančius 12 stogastulpių ir 2 koplystulpius bei esantį nuo laiko ir lauko sąlygų sunykusį...
Įrašas
Žygis iš Kauno į Deltuvą: atkuriami 1812-ųjų karo įvykiai Lietuvoje
Skirmantas Pabedinskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą šalyje surengto žygio, skirto rekonstruoti 1812 metų karo įvykius Lietuvoje, dalyviai pėsčiomis iš Kauno per šešias dienas planuoja pasiekti Deltuvą Ukmergės rajone. Žygio tikslas – rekonstruoti svarbiausius 1812 metų karo įvykius Lietuvoje: Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną ir netoli Ukmergės vykusį Deltuvos mūšį. Prancūzijos kariuomenės uniformomis vilkinčių dvidešimties žmonių...
Įrašas
Du piliakalnius atradęs biologas: žinojau, kad turi būti nežinomų
Vilkatėnų piliakalnio pylimas ir griovys iš šiaurės rytų pusės | D. Stončiaus nuotr. Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Nuo vaikystės kirbėjo mintis, kad turi būti piliakalnių, apie kuriuos dar nežino archeologai, teigia per vieną dieną du naujus piliakalnius atradęs biologas Darius Stončius. Jo tvirtinimu, piliakalnius dažnai atranda ne archeologai. „Paskutinis lašas, privertęs...
Įrašas
Birželio sukilimo vadovas J. Vėbra: Lietuvos nepriklausomybė nepateko į nacių planus
Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt, 1941 į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė („Lietuvos žinių“ nuotr.) Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. 1941 m. vokiečių įsiveržimu į Rusijos teritoriją suskubo pasinaudoti ir tuo metu Sovietų Sąjungos okupuota Lietuva. Jau pirmąją karo dieną, birželio 22-ąją, Lietuvos aktyvistų frontas pradėjo savaitę trunkantį sukilimą, kuriuo siekė atkurti nepriklausomybę. Sukilėlių...
Įrašas
Seniausias raštijos paminklas atkurtas leidinyje
LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt, reportažo kadras. Pirmą kartą atkurtas vienas seniausių Lietuvos raštijos paminklų – XI amžiaus Turovo evangelijos fragmentas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka saugo originalią rankraštinę knygą, Baltarusijos nacionalinė biblioteka parengė faksimilinį evangelijos leidinį. Šventadieniams skirtų evangelijų fragmentas per ekspediciją rastas 1865-aisiais netoli Minsko, Turove, anglių dėžėje. Rankraštinė knyga parvežta į Vilnių....
Įrašas
Alfonsas Eidintas Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai
Dabartinei kartai mažai žinomas teisininkas, valstybininkas Vincas Mašalaitis (1892-1975), ilgus metus (1944-1975 m.) gyvenęs emigracijoje Vokietijoje, vėliau JAV, kiekvieną minutę skyrė kovai už Lietuvos laisvę, projektavo ją kaip atsikūrusią demokratinę valstybę, tikėdamas tautos gyvastimi ir kad ji tikrai išsikovos nepriklausomybę ir štai tada viskas bus jai reikalinga, ką tik užsienio lietuviai, gyvendami laisvuose Vakaruose jos...
Įrašas
Kaip Klaipėda vėl virto Memeliu
© Istorinių archyvų nuotr. Vygantas VAREIKIS, ve.lt Tikriausiai kiekvienas tikras klaipėdietis žino tą faktą, jog jo gimtasis miestas praeityje turėjo kitą pavadinimą. Dar beveik prieš 8-is dešimtmečius Klaipėda vėl atsidūrė nacistinės Vokietijos sudėtyje ir „išdidžiai“ buvo pervadinta Memeliu. Tačiau kaip tai atsitiko ir kokios buvo tos lemtingos dienos nuotaikos? Apie tai jums siūlome paskaityti prieš...
Įrašas
Didikai ir senoji Lietuvos raštija. XV Jurgio Lebedžio skaitymai
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS SENOSIOS LITERATŪROS SKYRIUS Mokslinė konferencija DIDIKAI IR SENOJI LIETUVOS RAŠTIJA XV Jurgio Lebedžio skaitymai skiriami Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms 2015 m. birželio 17 d. PROGRAMA Konferencija vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Antakalnio g. 6 ...
Įrašas
17 piliakalnių atradėjo D.Stončiaus aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
Stašėnų piliakalnis | D.Stončiaus nuotr. alkas.lt Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Stašėnų piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus. „Darius Stončius per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje yra suradęs daug naujų piliakalnių ir senųjų gyvenviečių...
Įrašas
Lietuvoje minimas Sąjūdžio 25-metis
Stopkadras iš V. Savukyno ir A. Einikytės dokumentinės apybraižos, apie Persitvarkymo Sąjūdį. LRT Radijas, LRT.lt Trečiadienį Lietuvoje minima Sąjūdžio diena. 1988-tųjų birželio 3 -čiąją mokslininkai, rašytojai, filosofai Mokslo akademijoje susirinko aptarti naujos Sovietų sąjungos konstitucijos. Po diskusijų dėl Michailo Gorbačiovo paskelbtos pertvarkos rėmimo, buvo išrinkta 35-ių asmenų Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas...
Įrašas
Veršvų piliakalnio paslaptis-2015
2015-05-28 Kaune vyko Respublikinė mokslo konferencija „Veršvų piliakalnio paslaptis – 2“, kuri priminė Kauno regiono gamtos apsaugos problemas ir buvo skirta Kauno Veršvų piliakalnio išsaugojimui. Konferencijos dalyvius pasveikino Vilijampolės Veršvų seniūnaitė, Veršvų bendruomenės centro istorinio etnopaveldo klubo vadovė Stasė Mickutė ir akademikas, kardiochirurgas, diplomatas, prof. habil. dr.Jurgis Brėdikis. Konferencijoje pranešimus skaitė akademikas prof. Romualdas Grigas...
Įrašas
Konkurso „Sąjūdžio keliu“ aptarimo popietė
Konkurso Vertinimo komisijos pirmininkas Zigmas Tamakauskas skelbia konkurso rezultatus. Nuotr.aut. – mokytojas Algimantas Mikolėnas Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto ir konkurso Vertinimo komisijos pirmininkas Kauno arkivyskupijos muziejuje, artėjant garbingojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties 15-osioms metinėms, drauge su muziejaus vadovybe surengėme Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto inicijuoto tarpmokyklinio konkurso „Sąjūdžio keliu“,...
Įrašas
Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių
H. H. Rehfeldt. Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 312 p.: iliustr. Rytų fronte žlugus paskutinei didelio masto „Citadelės“ (Kursko mūšis) puolamajai operacijai, Hansas Heincas Refeldtas (Hans Heinz Rehfeldt), „Grossdeutschland“ divizijos puskarininkis, drauge su bendražygiais atlieka „ugniagesių komandos“...
Įrašas
Veprių bažnyčia ir Sližių dvaras paskelbti valstybės saugomais objektais
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu valstybės saugomais paskelbti du nekilnojamojo kultūros paveldo objektai Ukmergės rajone: Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia ir Sližių dvaras. „Sližių dvaro ir Veprių bažnyčios paskelbimas valstybės saugomais objektais yra svarbus žingsnis tolimesniam šių objektų tvarkymui. Jų savininkai galės pretenduoti į valstybės finansinę paramą paveldo tvarkybos darbams. Sližių dvaro būklė buvo prasta....
Įrašas
Ratės kelias. Legenda apie Žiemos karo didvyrius
M. Kulju. Ratės kelias. Legenda apie Žiemos karo didvyrius. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė – Vilnius: Briedis [2015]. – 232 p.: iliustr. 2015 m. gegužės 2 d. JAV leidžiamas žurnalas „Newsweek“ pranešė, kad Suomijos gynybos ministerija kariniam rezervui karo atveju formuoti šalies piliečiams (nuo 20 iki 60 metų) išsiuntė 900 tūkst. laiškų. Suprantamas...
Įrašas
Sveikiname gydytoją Viktorą Jencių
Gerb. gyd. Viktorai Jenciau, „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ redakcijų vardu sveikiname gražaus 60 – ojo jubiliejaus proga. „Voruta“ ir „Trakų žemė“ populiarina Jūsų kilnius darbus, įamžinant Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko atminimą. Prisimename Jūsų paramą „Vorutos“ laikraščio redakcijai, „Trakų žemės“ laikraščiui, ypač atmintina Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko palaikų...
Įrašas
Žygis po Dieveniškių apylinkes. Pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti
Vilniaus rajono Paberžės būrio šauliai, taip pat Marijampolio būrio ir kitų padalinių šauliai 2015-05-16, 17 dalyvavo pėsčiųjų žygyje Dieveniškių apylinkėse, skirtame 1991 m. nužudytam pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti. Ėjome pasirinktinai 22 arba 34 kilometrų žygį, dalyvavome šventiniame koncerte, šildėmės prie laužo, sportavome ir ilsėjomės. Puikaus renginio organizatoriai -Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė ir Lietuvos...
Įrašas
Šaltojo karo metai: Vakarų radijo stočių tikslas buvo psichologinio poveikio operacijos
Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vakarų radijo transliacijos Šaltojo karo metais buvo veiksmingas antisovietinės politikos įgyvendinimo instrumentas – šitaip buvo vykdomos psichologinio poveikio operacijos, LRT Radijui sako humanitarinių mokslų daktarė Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė. „Dabar mums tai skamba kaip sąmokslo teorijos, bet radijas turėjo transliuoti informaciją ir aštriai kritikuoti komunistinę santvarką bei sovietų valdžią...
Įrašas
Kviečiame į konferenciją apie pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorių Marceliną Šikšnį
Gegužės 14 dieną, 18 val. Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija, skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui ir rašytojui Marcelinui Šikšniui (1874-1970) paminėti. Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai. Literatūrologė Alma...
Įrašas
Austrijos Mauthauzeno koncentracijos stovykloje atidengta memorialinė lenta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti
Mauthauzenas, 2015 05 08. Iš kairės pirmas – skulpt. J.Jagėla, antra – T.B.Burauskaitė, trečia – ambasadorė L.Zakarevičienė 2015 m. gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų...
Įrašas
Sužeistų partizanų žygdarbis
Lietuvos partizanas Juozas Bajoras Žaibas Antanas BUNEVIČIUS Nedažnai atsitinka, kad nuo mūšio pradžios iki pabaigos kovotų sužeisti partizanai su sveikais okupantais. Taip pat , nedažnai būna, kad keletas sužeistų partizanų nukautų dešimt kart daugiau priešų. Toks įvykis buvo Partizaninio karo metu. O buvo taip: 1945 m. žiemą (sausio 27 d.) Geležinio vilko rinktinės partizanų...