Nuotraukoje – Jadvyga Damušienė kalba Pabradės „Ryto“ mokyklos kolektyvui (2000 06 18). Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, www.voruta.lt, Jadvyga (1915 10 29–2010 08 04) ir Adolfas (1908 06 16–2003 02 27) Damušiai man, manau ir daugeliui juos pažinojusių, buvo ir yra darbštumo, kruopštumo, atsakingumo, dėmesio kiekvienam pavyzdys. Damušių meilė Lietuvai, tikėjimo gilumas sklisdavo iš jų kiekvieno pokalbio metu....
Istorija
Įrašas
Werner Haupt. Kuršas. Pamirštos armijų grupės kronika nuotraukose
Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Vernerio Haupto (Werner Haupt) knygą „Kuršas. Pamirštos armijų grupės kronika nuotraukose“, išleistą serijoje „Antrasis pasaulinis karas“. 1944 m. spalio 10 d. Raudonoji armija šiauriau Palangos pasiekė Baltijos jūros pakrantę – Vermachto armijų grupė „Šiaurė“ buvo galutinai atkirsta nuo armijų grupės „Centras“. Susidarė Kuršo katilas, į kurį patekusią kariuomenę buvo galima...
Įrašas
Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti
www.alkas.lt,/Lietuvos kariuomenės paradas atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą. Vilnius, 1939 m. spalio 28 d. | archyvai.lt Spalio 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje prasidės konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“. Kalbės istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Bus aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“....
Įrašas
Dėl kenotafo generolui Zenonui Gerulaičiui (1894 – 1945)
LR Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui 2015-10-06 Kauno m. savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui DĖL KENOTAFO GENEROLUI ZENONUI GERULAIČIUI (1894 – 1945) Šiemet sukanka 70 metų, kai Lietuvos kariuomenės savanoris, divizijos generolas, karo atašé Prancūzijai ir Belgijai, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Zenonas Gerulaitis mirė nuo išsekimo 1945 m. balandžio 20 d. Taišeto lageryje, Irkutsko srityje. Generolo palaidojimo vieta...
Įrašas
Istoriniai pokalbiai Vytauto Didžiojo karo muziejuje: Salaspilio mūšis
Neseniai minėjome Lietuvai svarbaus mūšio pergalės jubiliejų – Abiejų Tautų Respublika nugalėjo švedų kariuomenę prie Salaspilio. Bet ar žinome, koks buvo šio mūšio kontekstas? Kokią įtaką pergalė padarė tuo metu Abiejų Tautų Respublikos (ATR) sudėtyje buvusiai Lietuvai? Apie tai kviečiame pasikalbėti spalio 6 dieną, 15:00 Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Renginio metu bus galima apžiūrėti neseniai...
Įrašas
„Amerikos balso“ archyvai: Salaspilio kautynių garsas pasklido po visą Europą
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Wikimedia Commons nuotr. Salaspilio mūšis, įvykęs 1605 metų rugsėjo 27-ąją, laikomas viena didžiausių lietuvių pergalių. Kaip 1956 m. „Amerikos balso“ radijuje kalbėjo istorikas Simas Sužiedėlis, Švedijos kariuomenę, kurią sudarė 14 tūkst. rinktinių vyrų, Lietuvos kariuomenės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius sumušė neturėdamas nė 4 tūkst. karių. Wikimedia Commons nuotr. Gindami savo...
Įrašas
Atskleistos pirmosios Švč. Trejybės bažnyčios Vilniuje palaidojimų paslaptys
Spaudos konferencijoje pristatyti Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų – unitų) bažnyčios Vilniuje tyrimai, tvarkybos darbai bei Lietuvos unitų bendruomenė. Gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams atskleistos pirmosios prasidėjusių palaikų tyrimų paslaptys. Po šia Vilniaus bažnyčia rasta XVII–XVIII a. kripta su maždaug 100 palaikų. Tikėtina, kad jie priklauso turtingiesiems unitų konfesinės bendruomenės nariams – valdančiajam miesto elitui, pirkliams,...
Įrašas
Libertas Klimka. Apie egiptologės M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės darbus
Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė, 1910-1915 m. (M.K. Čiurlionio nacionalinio muziejaus nuotr.) Prieš 130 metų, liepos 16 d. Šaravų dvarelyje, Kėdainių r. gimė Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė – žymi Egipto kultūros tyrinėtoja. 1900 m. baigusi mergaičių gimnaziją Kaune, studijavo Maskvos universitete. 1904 m. baigė pedagoginius kursus, 1908 m. – Aukštuosius moterų kursus, 1916 m. – Istorijos...
Įrašas
Vytauto Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimas
Lietuvos Vytautų Klubas maloniai visus kviečia į Vytauto Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimą Minėjimas vyks: 2015 m. rugsėjo 8 d. 12 val. Laisvės al. prie paminklo Vytautui Didžiajam Kaune. (nuotr. iš google), v1.valdovurumai.lt nuotr. Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos narė Julija Iskevičienė
Įrašas
II pasaulinio karo pabaigos metinės: komunistinio režimo nusikaltimai neįvertinti iki šiol
Indrė Anskaitytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš 70 metų pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas sustabdė karinius veiksmus, tačiau visiškos taikos pasauliui neatnešė. Tik bėgant metams Vakarai ėmė viešai nepritarti Sovietų Sąjungos politikai, nes tuo metu dar egzistavo nusiteikimas, kad šalys laimėtojos bendradarbiaus ir toliau, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis. „Buvo numatyta įsteigti vadinamąją...
Įrašas
Vaitojantis prioritetas
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, ordino“ Už nuopelnus Lietuvai“, medalininkas Pradėjus laužyti Europos valstybių sienas, stabili saugumu nerūpestinga era pasibaigė.. Nuvilnijo saugumu susirūpinimo banga. Piliečiai kelia gynybinio pobūdžio problemas, stoja į karinę – patriotinę organizaciją – Šaulių sąjungą. Aktyvesni Seimo nariai į dienotvarkę kelia priemones kaip atgaivinti, plėtoti Lietuvos šaulių sąjungą, kuri turi kovines tradicijas, kurios įvertintos...
Įrašas
Pabartonyse tyrinėjama akmens amžiaus gyvenvietė
Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.if.vu.lt nuotr. Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta. Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš...
Įrašas
Libertas Klimka. Pažymint Motiejaus Dogelio 300 metų gimimo sukaktį
Rugpjūčio 6 dieną sukako lygiai 300 metų, kai gimė Motiejus Dominykas Dogelis, pijorų vienuolis, istorikas, pedagogas, mokyklų reformatorius. Šis vienas šviesiausių savo meto žmonių gimė Gembuluose, Jašneco dvarui priklausiusiame kaime netoli Lydos, smulkių bajorų šeimoje. Jo kelias į mokslus prasidėjo netoli nuo gimtinės, Ščiutino pijorų mokykloje. Ten baigęs 7 klases, toliau mokėsi Liubešove. Būdamas 15...
Įrašas
“Gyvoji istorija” – baltarusių istorijos pėdsakai Vilniaus miesto audinyje
Baltarusiai yra viena iš gausiausių Lietuvoje gyvenančių etninių grupių, su lietuviais turėjusi ilgą bendrą istoriją, baltarusiai paliko milžinišką kultūrinį palikimą Lietuvos miestuose .Vilnius istoriškai buvo svarbus kultūrinis centras baltarusiams XIX–XX a. pradžioje. Daugiaetninis Vilnius su ryškia katalikiška tradicija tapo svarbiu baltarusių traukos centru ir savotiška alternatyva rusiškai stačiatikiškam Minskui. Pavyzdžiui, baltarusių tautos atgimimui svarbus laikraštis Naša...
Įrašas
Išgelbėta „Lietuvos istorija“
Donatas JANUTA Neseniai internete pasirodė knygos „Lietuvos istorija“ pataisyta angliškoji laida „The History of Lithuania“ (2015, Vilnius, 327 psl.). Tai anksčiau išleistos, svetimtaučiams skirtos ir pelnytai kritikuotos knygos nauja redakcija, jos vertimas į anglų kalbą. Ankstesnė laida, kurioje buvo ne tik paprastų klaidų, bet ir Lietuvai kenksmingų – neteisingų teigimų dėl praeities santykių su kaimyninėmis šalimis,...
Įrašas
Istorikas apie 1655 m. užimtą Vilnių: tai buvo smūgis ir miestui, ir valstybei
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Nuotr. russiapedia.rt.com Caras Aleksejus Michailovičius Šiemet sukanka 360 metų, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių. Miestas buvo išplėštas, didelė dalis gyventojų – išžudyti ar priversti bėgti. Istoriko Elmanto Meilaus teigimu, šis įvykis buvo smūgis ir miestui, ir visai valstybei, po kurio buvo atsigauta tik XVIII a. antroje pusėje. LRT...
Įrašas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Rimantas Kanapienis. Sajūdžio kareiviai
lrt.lt Tai yra pirmoji atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai”, dalis. Ritos Miliūtės atsiminimai apie SIA – jau kitą savaitgalį portale LRT.lt Aprimus Steigiamojo suvažiavimo sukeltam jauduliui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis atsiradusią pauzę išnaudojo lengvam biurokratėjimui. Kiekvienai solidžiai organizacijai būtinas pokytis vyko 1988-ųjų rudenį. Komunistai, pagerinę savo įvaizdį visuomenės akyse...
Įrašas
A. Smetonos gimtadienis paminėtas atnaujintame Užugirio dvare
Zinaida Paškevičienė, Skirmantas Pabedinskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Rugpjūčio pradžioje Ukmergės rajone tradiciškai paminėtas pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos gimtadienis. Šiais metais 141-asis A. Smetonos gimtadienis, vadinamas Smetoninėmis, paminėtas atnaujintame Užugirio dvare. Tradiciškai į šventę rinkosi svečiai, pasipuošę tarpukario laikų apranga. „Mūsų klausia, kodėl mes laikomės tarpukario Lietuvos mados akcentų. Todėl, kad šita teritorija...
Įrašas
Antanas ir Janina Bilkiai – Aukštaitijos partizano ir tremtinės likimai
Rūta SUCHODOLSKYTĖ, www.voruta.lt Kai atvykstu į mamos gimtąjį kraštą, Aukštaitijos Linkmenų kaimą, jaučiuosi lyg pati būčiau čia gimusi (mama, po mokslų ir darbo Vilniuje atitekėjo į Trakus, bet visuomet ilgėjosi tėviškės). Klausausi giminaičių tarmiškai pasakojamų iš praeities gelmių ataidinčių istorijų ir vėl prisiliečiu prie giminės medžio šaknų. Aplankau tetą Janiną Bilkienę, mano senelio Vinco Mažeikos...
Įrašas
Totorių tradicijos atgimė Trakuose
2015 m. liepos 28 d. kempinge „Slėnis“ įvyko Totorių kūrybinės vasaros mokyklos, trukusios 9 dienas, baigiamasis vakaras Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV amžiuje, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovams palaikant glaudžius ryšius su Aukso Orda. Šiuo metu Lietuvoje gyvena kiek mažiau nei 4000 totorių. Tankiausiai gyvenamos vietos – Alytaus, Kauno ir...
Įrašas
Pristatyta Simono Firkovičiaus knyga
DR. HALINA KOBECKAITĖ IŠ PRISTATOMOS SIMONO FIRKOVIČIAUS KNYGOS SKAITO EILĖRAŠTĮ „SLIEKŲ KARALYSTĖJE“ Trečiadienį, karaimų mokykloje (Midraš) pristatyta žymaus karaimų dvasininko, Trakų karaimų hazano Simono Firkovičiaus knyga „Buvo tokia diena…“. Jos sudarytojos – dr. Halina Kobeckaitė ir dr. Karina Firkavičiūtė. Liepos 29 d. karaimų mokykloje buvo neeilinis įvykis, svarbus visai karaimų tautai – buvo...
Įrašas
Atskleista Napoleono karių kapavietės Vilniuje paslaptis
lrt.lt, AFP/Scanpix nuotr. Archeologai yra įsitikinę, kad mažiausiai 3269 Napoleono armijos kariai Vilniuje mirė nuo bado, rašo „Forbes“. Ilgą laiką nebuvo žinoma, kaip atsirado masinė Napoleono karių, su savo lyderiu besitraukiančių po nesėkmingo bandymo užimti Maskvą, kapavietė dabartiniame Šiaurės miestelyje, Vilniuje. „Forbes“ duomenimis, kapavietėje buvo palaidoti mažiausiai 3269 kūnai – apie 7 kūnus viename kvadratiniame metre....
Įrašas
1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: balsuoti „atėjo“ 106 proc. gyventojų
Rūta Kupetytė, Ramūnas Grumbinas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas...
Įrašas
Žalgirio pergalės parke paminėtos Žalgirio mūšio 605 – osios ir parko įkūrimo 25 – osios metinės
prof. Aleksandras Vitkus ir Gintautas Tamulaitis Žalgirio pergalės parko, įsikūrusio Gaižuvėlių k, (ties Cinkiškės sankryža) Babtų seniūnija, Kauno rajonas, vystymui, Lietuvos kultūros taryba šiemet finansavo 2 projektus: ,,Žalgirio parko vizija“ ir ,,Žalgirio parkui 25“. Vienas iš projekto tikslų – renovuoti parke esančius 12 stogastulpių ir 2 koplystulpius bei esantį nuo laiko ir lauko sąlygų sunykusį...
Įrašas
Žygis iš Kauno į Deltuvą: atkuriami 1812-ųjų karo įvykiai Lietuvoje
Skirmantas Pabedinskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą šalyje surengto žygio, skirto rekonstruoti 1812 metų karo įvykius Lietuvoje, dalyviai pėsčiomis iš Kauno per šešias dienas planuoja pasiekti Deltuvą Ukmergės rajone. Žygio tikslas – rekonstruoti svarbiausius 1812 metų karo įvykius Lietuvoje: Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną ir netoli Ukmergės vykusį Deltuvos mūšį. Prancūzijos kariuomenės uniformomis vilkinčių dvidešimties žmonių...
Įrašas
Du piliakalnius atradęs biologas: žinojau, kad turi būti nežinomų
Vilkatėnų piliakalnio pylimas ir griovys iš šiaurės rytų pusės | D. Stončiaus nuotr. Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Nuo vaikystės kirbėjo mintis, kad turi būti piliakalnių, apie kuriuos dar nežino archeologai, teigia per vieną dieną du naujus piliakalnius atradęs biologas Darius Stončius. Jo tvirtinimu, piliakalnius dažnai atranda ne archeologai. „Paskutinis lašas, privertęs...
Įrašas
Birželio sukilimo vadovas J. Vėbra: Lietuvos nepriklausomybė nepateko į nacių planus
Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt, 1941 į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė („Lietuvos žinių“ nuotr.) Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. 1941 m. vokiečių įsiveržimu į Rusijos teritoriją suskubo pasinaudoti ir tuo metu Sovietų Sąjungos okupuota Lietuva. Jau pirmąją karo dieną, birželio 22-ąją, Lietuvos aktyvistų frontas pradėjo savaitę trunkantį sukilimą, kuriuo siekė atkurti nepriklausomybę. Sukilėlių...
Įrašas
Seniausias raštijos paminklas atkurtas leidinyje
LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt, reportažo kadras. Pirmą kartą atkurtas vienas seniausių Lietuvos raštijos paminklų – XI amžiaus Turovo evangelijos fragmentas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka saugo originalią rankraštinę knygą, Baltarusijos nacionalinė biblioteka parengė faksimilinį evangelijos leidinį. Šventadieniams skirtų evangelijų fragmentas per ekspediciją rastas 1865-aisiais netoli Minsko, Turove, anglių dėžėje. Rankraštinė knyga parvežta į Vilnių....
Įrašas
Alfonsas Eidintas Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai
Dabartinei kartai mažai žinomas teisininkas, valstybininkas Vincas Mašalaitis (1892-1975), ilgus metus (1944-1975 m.) gyvenęs emigracijoje Vokietijoje, vėliau JAV, kiekvieną minutę skyrė kovai už Lietuvos laisvę, projektavo ją kaip atsikūrusią demokratinę valstybę, tikėdamas tautos gyvastimi ir kad ji tikrai išsikovos nepriklausomybę ir štai tada viskas bus jai reikalinga, ką tik užsienio lietuviai, gyvendami laisvuose Vakaruose jos...