1941 m. birželio sukilimas: Dokumentų rinkinys, sud. V. Brandišauskas, V., 2000, 378 p. Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt 1941 m. Birželio sukilimas lyg galingas sprogimas sudrebino visą Lietuvą. Tai buvo entuziastingas, visuotinis ir spontaniškas lietuvių tautos bandymas nusikratyti sovietine okupacija ir atgauti valstybinę nepriklausomybę. Nors 1941 m. Birželio sukilimas buvo vienas iš ryškiausių ir dramatiškiausių...
Maskvos universitetas XIX a. wikipedia org. nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Adomas Dominykas Bartuševičius, kuris šaltiniuose laikomas vienu sukilimo Verknės ir Nemuno krašte organizatorių (straipsnio autorės protėvių sūnėnas), gimė silpnos sveikatos ir buvo mažai tikėtina, jog vaikas išgyvens. Perskaičius tokias eilutes 1886 m. leisto žurnalo „Klosy” nekrologe teko nustebti, nes šis žmogus savo neilgame...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus pristato naują virtualią parodą „KGB sekimo būdai ir priemonės“. Sovietų Sąjungoje ir jos sudėtyje esančioje okupuotoje Lietuvoje vyravęs totalitarinis režimas negalėjo apsieiti be nuolatinės piliečių kontrolės. Šį darbą uoliai atliko 1954 m. įkurtas Valstybės saugumo komitetas (KGB), veiklos principus perėmęs iš savo pirmtako...
Nuotraukoje – dr. Arūnas Bubnys Dr. Arūnas BUBNYS, www.propatria.lt Lygiai prieš šimtą metų, 1920-ųjų gegužės 26 dieną, gimė Pilypas Žukauskas-Narutis, vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo organizatorių. Minėdami šią sukaktį, kviečiame susipažinti su jo gyvenimu ir darbais, kuriuos analizuoja vienas geriausių nacistinės okupacijos laikotarpio tyrinėtojų dr. Arūnas Bubnys. Antrasis pasaulinis karas, sovietinė ir nacistinė Lietuvos...
www.voruta.lt Gegužės 21 d. minima Lietuvos tautinių bendrijų diena. Šiai dienai pažymėti, Lietuvos ypatingasis archyvas pristato virtualią parodą apie ikikarinės Lietuvos rusus, tapusius sovietinių represijų aukomis. Nepriklausomoje Lietuvoje bei Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte gyvenusią Lietuvos rusų bendriją papildė po 1917 m. Spalio perversmo ir 1918–1920 m. pilietinio karo iš Rusijos pasitraukę emigrantai. 1939 m. Raudonajai...
Knygos viršelis www.voruta.lt Sukrečiantis žinomo suomių žurnalisto pasakojimas apie sovietų partizanų būrių naikinamuosius žygius Suomijos pasienio kaimuose. Veikko Erkkilä knyga „Paskutinis rytas. Nutylėti sovietų partizanų nusikaltimai”. Tęstinio karo metu tuos būrius organizavo Karelijos–Suomijos SSR NKVD. Gerai ginkluoti enkavėdistai Suomijos pasienyje nuo Pielineno iki Petsamo nužudė apie 170 civilių, kelios dešimtys kaimų gyventojų dingo, 54 buvo sužeisti. Likusių gyvų...
Angelė Jakavonytė su tėčiu Juozu Jakavoniu-Tigru. Autorės asmeninio albumo nuotraukos Angelė JAKAVONYTĖ, www.voruta.lt Kasmet trečiąjį gegužės mėnesio sekmadienį švenčiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šiais metais Marijampolės mieste planuota šventė neįvyko, dėl visą pasaulį užgriuvusios koronaviruso pandemijos. Todėl šią dieną kiekvienas šventėme neįprastai, pagal galimybes: vieni aplankė bunkerius, kiti uždegė žvakutes ant partizanų...
Namas Anykščiuose, Vilniaus g. 16, iš pietvakarių pusės. 2010 metų nuotrauka Aleksandras SAKAS, resfamiliaris.blogspot.com Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, iki 1948 metų Lietuvos partizanams slapta buvo teikiama medicininė pagalba. Tai kiek daugiau negu dvejus metus vyko anykštėno Stančiko name (dabartinis jo Nr. 16), kurio galą iš pietvakarių pusės nuomojo gydytoja Elena Dobregaitė, Anykščių motinos ir vaiko konsultacijos vedėja. Į...
Namas, kuriame gyveno V. Sladkevičius Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt Kaišiadorys – vienas iš jaunesnių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėti 1590 m. Žmonės pasakoja, kad prieš kelias dešimtis metų, kol dar nebuvo nutiestas Vilniaus–Kauno geležinkelis, Kaišiadorys buvo tik keleto trobų sodyba. Prieš karą ir Lietuvos nepriklausomybės kūrimosi pradžioje Kaišiadorys buvo žinomi...
Jurgis Glušauskas (1909–1970). Nuotr. iš Vytauto Pupšio asmeninio archyvo Vytautas Pupšys, Ukmergė, www.voruta.lt Balbieriškyje (buv. Marijampolės apskr., dab. Prienų r.) bežemio valstiečio Antano Glušausko šeimoje 1909 m. balandžio 23 d. gimė sūnus Jurgis. Dar vaikystėje, kartu su draugais ganydamas bandas, Jurgis svajojęs lankyti mokyklą. Tėvai, nepriteklių kamuojami, patys būdami beraščiai, sūnų sugebėjo išleisti...
1998 m. gegužės 9 d. vykusio Marcelės Kubiliūtės atminimo pagerbimo dalyviai po šv. Mišių prie jos kapo Vilniaus Rasų kapinėse. Meldėsi mons. Kazimieras Vasiliauskas, gėlių padėjo dr. Nastazija Kairiūkštytė (monsinjorui iš dešinės, su gėlėmis), Irena Tumavičiūtė (pirma iš dešinės), Birutė Kurgonienė (antra iš dešinės), Juozas Vercinkevičius (šalia Irenos Tumavičiūtės) ir kiti. Paminklo autorius Vladas Vildžiūnas....
Vilniaus senienų muziejaus atidarymas. Dail. Marcelijus Januševičius. 1857 m. Popierius, sepija www.voruta.lt Prieš 165 metus, 1855 m. balandžio 29 d. (pagal šių dienų kalendorių – gegužės 11 d.), po 1830–1831 m. sukilimo uždarytame Vilniaus universitete buvo įkurtas pirmasis viešas muziejus Lietuvoje – Vilniaus senienų muziejus. Muziejus visuomenės lankymui duris atvėrė 1856 m. balandžio 17 d....
KPD nuotraukoje – vienas iš konfiskuotų archeologinių radinių www.voruta.lt Pasibaigė prieš keletą metų prasidėjusi byla, prie kurios ženkliai prisidėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) darbuotojai. Atkaklaus paveldosaugininkų darbo atomazga – susektas ir išaiškintas daugelį metų nelegalia prekyba archeologiniais radiniais bei antikvariniais daiktais internetinės prekybos svetainėje „eBay“ prekiavęs Vilniaus rajono gyventojas A.V. Pardavėjo identifikuoti nepavyko Paveldosaugininkai galimai...
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ (įvadinis straipsnis prof. Rasos Čepaitienės). Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo apie lietuvių tautos rezistenciją lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos...
Abiejų Tautų Respublika (ATR) Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai,...
Dr. Algis KASPERAVIČIUS, www.voruta.lt Vienas vokiečių filosofas pasakė žodžius: „Pasaulis nėra vienamatis, jis yra daugiamatis.“ Deja, Lietuvos žiniasklaida pasaulio įvykius pateikia labai skurdžiai ir vienamatiškai. Artimųjų Rytų krikščionių tragedija beveik nutylima, koneveikiamas Sirijos diktatorius, jo policinis režimas. Tačiau XXI a. šiems krikščionims yra pasirinkimas ne tarp policinės valstybės ir demokratijos, o tarp gyvenimo policinėje valstybėje...
Dr. Darius VILIMAS, www.propatria.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai...
Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos Prezidentas Egilas Levitas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. lrp.lt nuotr. www.voruta.lt 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą. Jame šalių vadovai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją. Prezidentai deklaravo, kad Antrojo...
Kazys MISIUS, www.savb.lt Lietuvių spaudos nerusiškomis raidėmis uždraudimas. Paskelbtais bibliografijos duomenimis, 1844 m. išspausdintos tik 4 Didžiajai Lietuvai skirtos lietuviškos knygos. Dėl vyskupo Motiejaus Valančiaus reikalavimo prie kiekvienos bažnyčios laikyti parapines mokyklas, o jose mokyti ir lietuviškai, knygos poreikis gimtąja kalba ėmė sparčiai didėti. Pavyzdžiui, 1856 m. išspausdinta 12, 1857 m. _ 19, 1858 m. –...
Vytautas Valentinas ČESNULIS, Vilnius, www.voruta.lt Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. šimtus kartų konfiskuoti krašte išėję lietuviški leidiniai ar iš Nepriklausomos Lietuvos siųsti bei vežti spaudiniai. Kaip 1933 m.vasario 11 d. Nr. 12 rašė laikraštis „Vilniaus rytojus“, į Vilniaus kraštą neįsileisti net nuplėšiami sieniniai kalendoriai. Iškelta dešimtys bylų teismuose. Pateiksime pluoštelį informacijos apie tokias represijas....
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Šiais metais per žiniasklaidos priemones vis dažniau girdime minint Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo artėjantį šimto metų sukakties Jubiliejų. Tikriausiai mus ištikę virusų skersvėjai neleis mums, kaip daugelis gal tikėjosi, tinkamai minėti šios istorinės datos, nebus ir triukšmingo mums būdingo šurmulio minint panašias datas. Gal jo ir nereikia. Svarbiausiai, kad...
„Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“ knygos viršelis Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Lietuvoje ir išeivijoje išleistų knygų apie Jurbarką sąrašą labai solidžiai papildė „Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“, išleista 2019 metais Niujorke. Šį didelės apimties 800 puslapių tomą parengė savo šaknų nepamiršę žydai. Pirmasis leidimas hebrajų kalba pasirodė dar...
Jonas Vailokaitis. Vilkaviškio krašto muziejaus nuotr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos valstybės Tarybos narys, Steigiamojo seimo atstovas, finansininkas, verslininkas, visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Vailokaitis gimė Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime 1886 m. birželio 25 d. Jo tėvai buvo turtingi ūkininkai – Motiejus ir Petronėlė Vailokaičiai. Šeima buvo...
www.voruta.lt Pristatome SSRS KGB pirmininko Viktoro Čebrikovo 1986 m. gegužės 1 d. šifruotą slaptą telegramą sovietinių sąjunginių ir autonominių respublikų KGB pirmininkams, kraštų, sričių KGB bei sovietų armijos karinių dalinių KGB ypatingųjų skyrių viršininkams dėl Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos. Viena didžiausių praėjusio šimtmečio katastrofų –1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio AE avarija – SSRS vadovybės keletą dienų...
www.voruta.lt 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų. Į avariją pateko iš Vilniaus į Kauną važiavęs keleivinis dyzelinis traukinys. Kadangi buvo penktadienis, Atvelykis, traukinys buvo sausakimšas, dėl didelio keleivių skaičiaus važiavo dvigubas sąstatas. Tikslus keleivių skaičius nežinomas. Maždaug 70 km per valandą greičiu važiavęs traukinys, netoli Žaslių geležinkelio...
LDK vėliavininkas kunigaikštis Boguslavas Radvila Dainius ELERTAS, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas, ve.lt Taip susiklostė, kad jūriniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos puslapiai nėra patys ryškiausi. Šios stichijos galia ir nauda buvo pažinta, bet su kitų šalių pagalba. Kiekvienas LDK praeities epizodas su šmėkščiojančiu jūrinio burlaivio siluetu – retenybė… Visgi jų esama. Šiame straipsnyje pristatysime prieš daugiau...
J. Kriaučiūnas prie savo namo Putname, ruduo, 1997 m. Nuotrauka iš Zanavykų muziejaus fondų Skaistė VIŠINSKAITĖ-KUMŠTIENĖ, Zanavykų muziejaus vyr. fondų saugotoja, www.voruta.lt Šiemet sukanka 110 metų, kai Nosiedų k., Lekėčių valsčiuje gimė Zanavykų muziejaus mecenatas, gydytojas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius Juozas Kriaučiūnas. Zanavykų muziejaus fonduose yra saugojami 603 eksponatai, kurios perdavė šis kuklus...
Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d. | Fotoateljė „Menas“. Vytauto Didžiojo karo muziejus. Fa-64 www.voruta.lt Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–16 dienomis. Pirmasis posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d., Miesto teatre, Kaune (vėliau Steigiamasis Seimas posėdžiavo Seimo rūmuose). Paskutinis posėdis vyko 1922 m. spalio 6 d....
Sąjūdžio mitingas Palangoje. 1988. Iš Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros fondo Dainora KANIAVIENĖ, Palangos viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyros darbui, Palanga, www.voruta.lt Istorikai, tyrinėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvines grupes (IG) įvairiuose miestuose, Palangą dažniausiai aplenkia. Aptakiai nurodoma, kad archyvuose trūksta dokumentų. Dr. Kęstutis Bartkevičius istorijos mokslų disertacijos „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vietinio lygmens organizacijos 1988–1990 metais: struktūros ir socialinė analizė“...