K V I E T I M A S Vasario 29 d. (pirmadienį) 16.00 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius pristato videofilmą „Lietuvos partizano Antano Lukšos gyvenimo credo: LAIKOM FRONTĄ“. Filmo trukmė 120 min. (po pirmos dalies numatyta pertrauka 10 min.) Šis dokumentinis...
Istorija
Įrašas
Prezidento Aleksandro Stulginskio gyvenimo žingsniai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis atvyksta į Karo muziejų. Kaunas, 1925 m. LCVA. A58-P106 Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Ką tik nuvilnijo mūsų Valstybės atkūrimo dienos gana iškilminga šventės banga. Štai ir vasario pabaiga, žyminti ne tik sugrįžtančio į Lietuvą artėjančio pavasario pranašo Vieversėlio dieną, bet ir kitas mums įsimintinas datas: vasario 23-ji žymi Vasario 16-osios Akto...
Įrašas
V. Landsbergio kalba XV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime
Vytautas Landsbergis XV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime. A. Virvičienės nuotr. Prof. Vytautas LANDSBERGIS Mieli sąjūdininkai – vyrai ir moterys, moterys ir vyrai! Esame garbinga organizacija, gimusi jau beveik prieš 28 metus iš Lietuvos žmonių gerosios valios, paveldėto laisvės troškimo ir Apvaizdos malonės. Atlikom didelių darbų: sutelkėm piliečius ir atkūrėm savo valstybę; išvairavom ją pro...
Įrašas
V. Landsbergis suvažiavimo dalyviams: „Lietuvos Sąjūdis formą turi. O turinį reikia gaivinti“
Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas, prof. Vytautas Landsbergis. A. Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Šeštadienį Vilniaus Rotušėje vyko Lietuvos Sąjūdžio XV suvažiavimas. Organizacijos pirmininku vėl išrinktas Vidmantas Žilius, šias pareigas ėjęs nuo 2013 – ųjų pavasario. Buvo ir kitas kandidatas, kurį siūlė keletas Lietuvos Sąjūdžio skyrių – Rytas Kupčinskas. Balsų dauguma lėmė, kad organizacijos pirmininko...
Įrašas
XV-asis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas
LIETUVOS SĄJŪDIS Kod.19065141, Gedimino pr.1, LT- 01103 Vilnius, tel. (85) 212 4881, a/s LT637300010099578443 e.p.: lietsajudis@gmail.com Šių metų vasario 20 d. Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31) vyks XV-asis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas. Registracijos pradžia 10 val., suvažiavimo atidarymas 11 val. Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Andrius Tučkus
Įrašas
Kitoks Alfonsas Petrulis, kunigas ir Vasario 16-osios signataras
Kunigas Alfonsas Petrulis, Lietuvos nacionalinis muziejus Algirdas BALTUŠKONIS, Vilnius, www.voruta.lt Kun. Alfonsas Petrulis visiems gerai žinomas kaip Lietuvos Tarybos narys, kuris 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais garsiais šviesuoliais lietuviais pasirašė Valstybės atkūrimo aktą. Jo pavardę per istorijos pamokas yra girdėjęs kiekvienas mokinys. Jis ypatingai prisimenamas tuomet, kai artėja Vasario 16-osios minėjimai mokyklose...
Įrašas
Lietuvių antinacinis pasipriešinimas
Antivokiškas atsišaukimas (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007, p. 247) Sigitas TUTLYS, Vilnius, www.voruta.lt 1941 birželį nacių Vokietijai okupavus Lietuvą, prasidėjo jos antinacinis pasipriešinimas. Ši rezistencija čia ir apžvelgiama. Lietuvių antinacinis pasipriešinimas – 1941–44 lietuvių patriotų priešinimasis nacių okupaciniam režimui[1]. Jo pagrindinis tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę....
Įrašas
Sugrįžtantys dvarai. Šalčininkų Vagnerių dvaras – jaunimo menų meka
kpd.lt nuotr. Laisvės ir kūrybos dvasia apsigyveno Vagnerių dvare Šalčininkuose. Grafų Vagnerių šeimoje iš kartos į kartą buvo perduodamos anticarinės idėjos. Carinės Rusijos valdžios kalėjime ir tremtyje kalintas Karolis Vagneris įsikūrė Šalčininkų dvare, kuriame Vagnerių giminė šeimininkavo iki pat Antrojo pasaulinio karo. Dabar dvaro rūmuose veikia Šalčininkų Stanislavo Moniuškos meno mokykla, kuri ugdo jaunuosius talentus...
Įrašas
Tomas Baranauskas: Ar Vilnius turi gimtadienį?
Tomas BARANAUSKAS 1323 m. sausio 25 d. Gediminas iš Vilniaus išsiuntė laišką Hanzos miestų piliečiams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą. Tai pirmasis Gedimino laiškas, surašytas Vilniuje. Įprasta šį laišką laikyti pirmuoju Vilniaus paminėjimu, arba Vilniaus miesto gimtadieniu. Bet ar tikrai viskas taip paprasta? Atidžiau pažvelgę į laiško tekstą, pamatysime, kad jame parašyta, jog „prieš dvejus...
Įrašas
Vitalius Zaikauskas. Laisva kaip vėjas: Sąjūdžio spaudos platinimas prieš 25 metus
propatria.lt Vos prasidėjus Sąjūdžiui, keletas mano senų gerų draugų nuo pat pirmųjų jo dienų su savo begaliniais užsidegimais, su savo viltimis ir lūkesčiais įsisuko į jo veiklą. Su didžiuliu pavydu žiūrėjau į juos, sukau galvą, kaip čia ir man bent kuo nors prisidėti. Ilgai laukti (o tomis dienomis laikas ne ėjo, švilpte švilpė) neteko....
Įrašas
Linas V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
wikipedia.org. nuotr. Linas V. Medelis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2013 m. Nr. 3/5, www.alkas.lt Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu. Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs...
Įrašas
Ko neprisiminė istorikai Nacionalinės ekspedicijos metu?
Jano Stykos (1858-1925) paveikslas „Vytauto priesaika“. Nutapytas 1901 m. Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Pernai vasarą Lietuvos televizijos žiūrovų dėmesį traukė reportažai iš Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“, o rudeniop savaitinės laidos apie ekspedicijos veiklą. Ekspedicijos lyderiai: istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, gamtininkas Seliamonas Paltanavičius ir muzikologė Zita Kelmickaitė pateikė puikių, primirštų ar užmarštin grimstančių...
Įrašas
Paskaita „Vilniaus pirkliai XIX amžiuje“
„Vilniaus pirkliai XIX amžiuje“ – tai paskaita apie Vilniuje gyvenusius ir plėtojusius verslus pirklius. XIX a. pirkliai buvo ne tik ekonominis elitas, iniciatyvūs verslo atstovai, bet ir dosnūs visuomeninio ir religinio gyvenimo rėmėjai. Jie prisidėjo prie viešosios ir kultūrinės sferų finansavimo, o jų ekonominė, komercinė veikla buvo pozityviai susieta su kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo plėtra....
Įrašas
Teisinė apsauga suteikta D.Stončiaus surastam Radiškio piliakalniui
Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Radiškio piliakalnis Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Radiškio piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus. „Radiškio piliakalnis išsiskiria tuo, kad jis beveik neturi aiškios aikštelės. Tiksliau, jo aikštelė yra labai smarkiai nuolaidėjanti į Šventosios...
Įrašas
Kaip ir kodėl atsirado lietuviškos pavardės
1922–1938 m. Veisiejų parapijos gyventojų pavardės pagal RKB santuokos metrikų knygą. Šaltinis – gintarinesvajone.lt Lina Smolskienė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, pirmiausia susiformavo turtingųjų, kilmingųjų pavardės, vėliau – vidurinio sluoksnio, o vėliausiai – valstiečių, kitų neturtingųjų sluoksnių, LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Daiva Sinkevičiūtė. Pasak jos,...
Įrašas
Minimos Saulės mūšio metinės
Saulės mūšis. Voldemaro Vimbos paveikslas Lidija Jankauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet minimos Saulės mūšio 780-osios metinės. Seimas šiuos metus paskelbė Saulės mūšio pergalės metais. Šiauliuose šiai iškiliai datai paminėti rengiama speciali programa. Pasak Lietuvos Kultūros fondo valdybos pirmininko Huberto Smilgio, fondas ir Šiaulių kultūros veikėjai siūlo į programą įtraukti tai, kad pagaliau būtų...
Įrašas
LDK valdant Gediminui: pinigų reforma, mūrinės pilys ir kariuomenės modernizavimas
LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“, LRT.lt 2016-aisiais sukaks 700 metų, kai Lietuvą pradėjo valdyti Gediminas. Istorikų teigimu, tai buvo pokyčių nebijantis valdovas, kuris suprato, kad karinei galybei reikalingi tvirti valstybės pamatai. „Jis visai pelnytai laikomas Lietuvos didvalstybės kūrėju. Prieš pradedant valdyti Gediminui, valstybė jau gyvavo, buvo juntamas ankstesnių valdovų – Vytenio, Traidenio – įdirbis. Bet...
Įrašas
Eksponuojamas LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas
Nuo gruodžio 29 d. iki sausio 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamas LDK didžiojo etmono K. Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas, sukurtas Lietuvos ir Ukrainos skulptorių. Pagal šį maketą planuojama atkurti paminklą, stovėjusį Kijevo Pečerų Lauros Uspenjės sobore. Idėjos iniciatoriai: leidykla „Baltia-Druk“ (Kijevas) ir LMA Vrublevskių biblioteka. 2013 m. Vilniuje dirbo leidyklos vyriausiasis redaktorius Virginijus Strolia....
Įrašas
Medininkų pilies ekspozicijos vadovas
Leidinyje trumpai pristatomos 2012 metais lankytojams atvertos ekspozicijos salės, įdomiausi ir vertingiausi eksponatai. Leidinio rėmėjas – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. 2004 m. Medininkų pilis perduota Trakų istorijos muziejui. Pilis vėl tapo muziejaus padaliniu (1967–1973 m. pilis priklausė Trakų istorijos muziejui). Šiandien pilies vaizdas pasikeitė: sutvirtinti senieji mūrai, sutvarkytas kiemas, pastatytas administracinis pastatas, atstatytas...
Įrašas
Knygos apie Lietuvos kariuomenės generolą K. Popeliučką sutiktuvės
Mindaugas DILIŪNAS, www.voruta.lt 2015 m. gruodžio 18 d. popietėje Kauno įgulos karininkų ramovės didžiojoje salėje vyko knygos apie Lietuvos kariuomenės generolą Klemensą Popeliučką (1892–1948) sutiktuvės. Šią knygą spaudai parengė Dzūkijos kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas. Knyga gausiai iliustruota fotografijomis, tiražas – 600 egz. Šventinį renginį Ramovėje vedė ats. mjr. Gediminas Reutas, fortepijonu klasikos kūrinius atliko Tautvydas Tamulevičius....
Įrašas
Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje
SSRS kariuomenės 16-oji lietuviškoji šaulių divizija įžengia į Lietuvą. 1944 m. liepos mėn. (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“, p. 270) Sigitas TUTLYS, Vilnius 1940 birželio 15 Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, po metų ji pateko į pasaulinio karo sūkurį. Tai čia ir apžvelgiama. Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Per Lietuvą žygiavo 40 vermachto...
Įrašas
VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Įrašas
Visų laikų įžymiausio Vokietijos ir pasaulio karo lakūno H. U. Rudelio atsiminimai
Hans-Ulrich Rudel. Štukos pilotas. Karo dienoraštis. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 264 p. Leidykla „Briedis“ išleido geriausio pasaulyje pikiruojamojo bombonešio piloto Hanso Ulricho Rudelio atsiminimų apie Antrąjį pasaulinį karą knygą „Štukos pilotas. Karo dienoraštis“. Pikiruojamojo bombonešio „Junkers Ju 87“ („Štuka“) pavadinimas tarsi savaime siejasi su šio tipo lėktuvo ...
Įrašas
Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Laiko mašiną atsukus… 2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų...
Įrašas
Pranas Dovydaitis
1918-vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, ministras pirmininkas, profesorius mokslų daktaras, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas, Teisininkas, filosofas, visuomenininkas, redaktorius, leidėjas. Pranas Dovydaitis 1886 12 02–1942 11 04 Gruodžio 2 dieną, sukanka 129 metai, kaip 1886 m. gruodžio 2 dieną buvusiame Runkių kaime (dab. Kazlų Rūdos sav.), gimė mokslų daktaras profesorius Pranas Dovydaitis. Lietuvos Nepriklausomybės...
Įrašas
Žemaičių apygardos partizanų ryšininkė Irena Jogėlienė – Mažutavičiūtė
Dr. Vytautas Jogėla Irena Jogėlienė- Mažutavičiūtė gimė 1930 m. rugsėjo 17 d. Rūtelių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje, Onos ir Liudviko Mažutavičių šeimoje. Po antrojo pasaulinio karo Mažutavičiai pasistatė naują medinį namą šalia esančiame Jogminiškės kaime, vienkiemyje, iš visų pusių apsuptame miškų. Prasidėjus sovietiniai kolūkinei kolektyvizacijai tėvai atsisakė stoti į kolūkį. Tuometinė valdžia, norėdama palaužti...
Įrašas
Stasio Šilingo asmenybės bruožai
Minint 130-ąsias gimimo metines Prof. dr. Vytas URBONAS, Vilnius Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto...
Įrašas
95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas
Giedraičių centre daugiau kaip aštuoniasdešimt metų stūkso žuvusiųjų atminimą įamžinantis paminklas. U. Mikaliūno nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ ordininkas Šiomis dienomis sukanka 95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas. Po Suvalkų sutarties sulaužymo 15 tūks. Želigovskio armija, susidedanti iš l-sios lietuvių-gudų divizijos, 13-ojo Vilniaus ulonų pulko užėmę sostinę Vilnių, toliau puolė...
Įrašas
Generolas Jonas Žemaitis ir Kėdainiai
Ramutė ŠUKIENĖ Ant Kėdainių krašto muziejaus pastato iškabinta paminklinė lenta-horeljefas Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto atminimui. Kauno karo mokyklos absolventas Jonas Žemaitis, ilgainiui tapęs okupuotos Lietuvos partizanų vadu ir ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, tarpukariu penkerius metus tarnavo Kėdainiuose. „Jau ne vienerius metus, kalbant apie istorinių asmenybių įamžinimą Kėdainiuose, buvo minima, jog reiktų pagerbti Jono...