Prof. dr. Juozas Skirius Prof. dr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, www.voruta.lt 2020 metai JAV lietuviams svarbūs dėl kelių jubiliejinių įvykių, kuriuose betarpiškai dalyvavo išeivija. Prieš 80 metų prasidėjo išeivijos kova už Lietuvos nepriklausomybės, sunaikintos bolševikų, atstatymą. Prieš 40 metų JAV LB veikėjai išreikalavo Lietuvos diplomatinėms atstovybėms tęstinumą – JAV administracija jau neprieštaravo atstovybių...
Juzefo Pilsudskio paminklas Suvalkuose Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija ėmėsi derybų pirmiausiai dėl Tautų Sąjungos spaudimo, nepripažindama status quo ir neplanuodama Vilniaus klausimo spręsti politiniu būdu. Taigi kyla klausimas, kam buvo griebtasi tokios diplomatinės apgavystės. Atrodo, reikėjo švelninti blogą įspūdį, susidariusį užsienyje dėl lenkų kariuomenės agresijos, kai ji žygiavo per Lietuvos teritoriją. Be to, derybos leido...
Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė, Generolo Adolfo Ramanausko Vanago dukra, www.voruta.lt Lapkričio 29 – oji yra Lietuvos kovojusios su sovietine okupacija valstybės vadovo, Lietuvos partizanų vado, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Nepriklausomybės signataro, Adolfo Ramanausko Vanago, mano Tėčio nužudymo diena. Šiemet lapkričio 29 – oji žymi 63-čiąsias jo sušaudymo metines. Sovietinės okupacijos laike, partizaninio karo metais,...
Viktorija Kazlienė, www.alkas.lt Istorinė sąvoka „Vilniaus kraštas“ sietina ir su Molėtų rajonu 1920 m. spalio 9-ąją Liucijano Želigovskio vadovaujama lenkų kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą. Šis karinis veiksmas atliktas Lenkijos valstybės viršininko Juzefo Pilsudskio, gimusio netoli Pabradės, nurodymu. Lietuvos kariuomenė organizavo pasipriešinimą. Administracijos linija, atskyrusi Vilnių nuo Lietuvos, buvo vadinama demarkacine, t. y. pažymėta...
Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę kovoje ties Giedraičiais. V. Laurinavičiaus nuotr. Akvilė Stančikaitė, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro Komunikacijos projektų vadovė, www.voruta.lt Prieš 100 metų Lietuvos kariuomenei sustabdžius lenkų generolo L. Želigovskio dalinių veržimąsi gilyn į Lietuvą, buvo apginta Lietuvos laisvė. 1919 m. pavasarį įvykus pirmiesiems Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių susirėmimams, kovos su pertraukomis tęsėsi iki...
Ministras pirmininkas E. Galvanauskas priima sukilėlių paradą Klaipėdoje (1923). Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr. Ignas Meškauskas, šaulys, 2020 m Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „ Tarnaukime Lietuvai” laureatas, www.voruta.lt Siekiant atkurtą Lietuvos valstybę padaryti jūrine, išeiti į pasaulį, teko įvykdyti rizikingą, legendinį žygį. Mūsų jaunos valstybės įvykdyto skrydžio į pamarį ilgai neužmirš diplomatijos ir karinių žygių žinovai. Šiaudinėse pastogėse...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atidarė naują svetainę www.laisveskovos.lt, kurioje pirmą kartą viešai skelbia išsamų Lietuvos partizanų karo (1944–1953) dalyvių sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, šiuo metu pateikta 12 799 vardų: žuvusieji kovos lauke, nuteistieji mirties bausme sušaudant ir mirusieji įkalinimo vietose. Vėlesniuose etapuose planuojama skelbti išgyvenusiųjų vardus: represuotųjų, tačiau grįžusių iš lagerių bei...
Pirmoji Lietuvos Respublikos vyriausybė. Iš kairės: Švietimo ministerijos valdytojas Jonas Yčas, Teisingumo ministras Petras Leonas, Ministras Pirmininkas, Užsienio reikalų ministras, Krašto apsaugos ministras Augustinas Voldemaras, Finansų, prekybos ir pramonės ministras, Susisiekimo ministras Martynas Yčas, Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras Juozas Tūbelis, Vidaus reikalų ministras bei laikinai einantis Maitinimo ir darbų ministro pareigas Vladas Stašinskas....
Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius, www.seniejitrakai.lt Iš pirmo žvilgsnio man pasirodė, kad tema savo esme yra labai plokščia ir, atleiskite, net kvailoka. Pirmiausiai dėl to, jog visiems žinoma, kad dabartiniai Trakai, kurie po II-ojo Pasaulinio karo yra netekę dalies savo istorinio pavadinimo „Naujieji Trakai”, niekad nebuvo Lietuvos sostine. Priminsiu, kad, pasak Lietuvos metraščių, sostine...
Nuotraukų autorės – Vanda Leticia Szell ir Aldona Grigaitienė Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Visai neseniai bėgte prabėgo žaliaskarė vasara, o štai ir gerokai įpusėjo įvairiaspalvis ruduo su savo šiųmetiniu virusų šėlsmu. Brėkšta lapkritis dar vis pasipuošęs savo bronza prisirpusia skara. Jis anksčiau dėl pradėjusios šalti žemės, anot etnografės Angelės Vyšniauskaitės, pagal M. Pretorijaus mintis, vadintas...
Grupė asmenų, ketinusių pabėgti į Švediją. Iš kairės: Petras Maknevičius, Vytautas Maknevičius, Sergijus Liutkus, Vaclovas Andziulis, Jadvyga Laucevičiūtė, Karolis Čarli Razevičius www.voruta.lt GELEŽINĖ UŽDANGA 1946 m. Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis Fultono mieste (JAV) konstatavo, kad ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“, už kurios esančias valstybes vis griežčiau kontroliuoja Sovietų Sąjunga. Nuo to laiko...
Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis, 1920 m. iš: lrs.lt Petras Maksimavičius, e-ausra.pl „Demokratiniame krašte rinkimai yra vienas svarbiausių kiekvieno piliečio uždavinių. Kur šalį valdo karaliai ir kiti neriboti valdovai, ten jie patys už savo piliečius galvoja ir net kai kur yra uždrausta piliečiams galvoti apie krašto tvarkymo reikalus. Bet kur karalių vainikas yra nuimtas ir uždėtas ant...
Vytauto Didžiojo sarkofagas Vilniaus katedros požemiuose. bpmuziejus.lt nuotr. www.voruta.lt Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas (1869–1942) prisidėjo prie Vytauto Didžiojo palaikų paieškų ir artėjant didžiojo kunigaikščio mirties 500 metų jubiliejui 1929 m. užsakė sarkofagą pas skulptorių Vincą Grybą, taip pat rūpinosi puošnaus karsto sukūrimu. Visa tai planuota įrengti Vilniaus katedroje, bet galvota ir apie laikiną,...
Mes be Vilniaus nenurimsim. 1918-1928 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejus, limis.lt nuotr. Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt Užimtame Raudonosios armijos dalinių mieste Vilniaus lietuvių komitetas 1920 m. liepos 18 d. sukvietė vokiečių, lenkų, žydų ir profesinių sąjungų atstovus aptarti savivaldos įstaigų sudarymo klausimų.[1] Visuomeninė iniciatyva žvalgytuvėmis ir baigėsi, o spalio 6 d. steigiamajame Vilniaus aps. Krašto gynimo...
Šaltinis: sirvinta.net Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė...
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, istorijos magistrė, Trakai, www.voruta.lt Apie Vytauto Budvyčio knygą „Jonas Basanavičius. Gyvenimas ir veikla Vilniuje 1905 metų rugpjūtis–1907 metų kovas“ Praėjusių metų pabaigoje dienos šviesą išvydo jungtinės Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnologijos krypties doktoranto Vytauto Budvyčio, šiuo metu dirbančio Kaišiadorių muziejuje, monografija „Jonas Basanavičius....
Suvalkų sutartis. istorineprezidentura.lt nuotr. Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti...
Skulptorius Tadas Gutauskas. Foto Artūras Jendovickis www.voruta.lt Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti skirtą memorialą, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti neišaiškintą Laisvės kovų istoriją. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos...
www.voruta.lt LGGRTC anglų ir lenkų kalbomis išleido knygą „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m“. Lietuvių kalba ši knyga buvo išleista pernai, knygos sudarytojas – Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys. Knygoje pristatoma liūdnai pagarsėjusio vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingojo būrio istorija, uždaviniai, veiklos metodika, formavimo aplinkybės,...
Organizatorių nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, Kauno raj. www.voruta.lt 2020 m. spalio 10 d., Kauno raj., Karalgirio miške, Padauguvos girininkijoje, netoli Vilkijos, buvo sodinama 6600 ąžuoliukų giria generolui Povilui Plechavičiui atminti. Ąžuolus Karalgirio miške sodino P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai su mokytojais, miškininkai, Lietuvos kariuomenės atstovai bei JAV kariai, atliekantys tarnybą Lietuvoje, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai,...
www.voruta.lt 2020 m. spalio 14 d. 16.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g.1) vyks filologo, Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos lektoriaus Sigito Lūžio vieša paskaita „Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai”. Kazimiero Semenavičiaus Didysis artilerijos menas lietuviškai prabilo prabėgus 368 metams po jo pasirodymo originalo – lotynų – kalba. Neskubėjimą versti veikalą į lietuvių kalbą galima bandyti aiškinti anuomet šviesuomenei...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių Jono Noreikos (veikusio „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu), Onos Lukauskaitės-Poškienės, Stasio Gorodeckio, Zigmo Šerkšno-Laukaičio, Viktoro Ašmensko ir kitų (iš viso 11 žmonių) baudžiamąją bylą. Byloje kaltinimai buvo pareikšti ir žymiam lietuvių rašytojui bei poetui Kaziui Borutai. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo skyriaus 1946 m. kovo...
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys 4 kilometrų nuotoliu nuo mano gimtųjų Svylionių kaimo (žr. Alfonsas Kairys. Svylionys – mano ir mūsų vaikystės kaimas, Lietuvos aidas, Voruta, lzs.lt, 2018-2019 m.) yra vienas šiaurryčiausių Lietuvos miestelių Adutiškis. Manoma, vardas kilęs nuo asmenvardžio Aduta (ar Adutis). Nuodugniau pasidomėti juo padėjo visažinanti Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vikipedija ir ypač palyginti neseniai...
www.voruta.lt Pristatome unikalią nuotrauką, kurioje užfiksuoti 1945 m. gruodžio mėn. Žagarės aikštėje sumesti nukauti Lietuvos partizanai. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta data ‒ 1945 m. gruodžio 8 d. Tokios nuotraukos yra labai retos, nes NKVD‒NKGB pareigūnai panašius vaizdus fotografavo retai, o eiliniams gyventojams už tokių faktų fiksavimą grėsė tremtis arba ilgi metai lagerio. Stepulaičių šeimos tremties...
Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė www.voruta.lt Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti memorialą, 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti dar neišaiškintą istoriją – surasti pavardes tų, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę, kurių kūnai dar nesurasti, kurių pavardės dar neįrašytos memorialo atminimo sienoje....
Kardinolas Vincentas Sladkevičius. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt „Neturėjau ir neturiu jokių abejonių, kad tokių dvasinių aukštumų žmogus, kaip kardinolas Vincentas Sladkevičius, nesutiko su KGB pasiūlymais – tai buvo per daug tiesi asmenybė“, – sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje „100 metų nuo kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo”. Kardinolui S. Tamkevičiui pritarė ir Lietuvos gyventojų...
Marcelė Kubiliūtė www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Tarp pagerbtųjų apdovanojimu – ir legendinė Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė. Per nacių okupaciją ji gelbėjo žydus. Per sovietinę okupaciją po įkalinimų...
Juozas Deksnys apie 1942-1943 m. Šarūno Valentinavičiaus šeimos archyvo nuotr. Dr. Arūnas Bubnys, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Juozas Deksnys gimė 1910 m. kovo 26 d. Daugpilyje. Jo tėvas – taip pat Juozas Deksnys buvo geležinkelio darbininkas, o motina – namų šeimininkė. 1918 m. J. Deksnio šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, Rokiškio apskrities, Obelių valsčiaus...
Zigfridas Jankauskas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko pavaduotojas, www.voruta.lt Nepastebimai bėga laikas, užsimiršta įvykiai, faktai, datos, atsiranda vietos istorijos interpretacijai. Lankantis darbo reikalais UAB „Alpera“ man, kaip Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko pavaduotojui, buvo papasakota štai tokia istorija. Petras Maciulevičius tuo metu dirbo Vilniaus kombinato „Dailė“ direktoriumi. Kai prasidėjo Televizijos bokšto šturmas ir jo užėmimas, po...
Angonita Rupšytė. lrs.lt, O. Posaškovos nuotr. Angonita Rupšytė Autorė yra viena iš pagrindinių 1989 metų Baltijos kelio akcijos koordinatorių Akcija Baltijos kelias – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. Baltijos kelias – neprievartinio pasipriešinimo kelias kovoje už savo valstybių Nepriklausomybę. Įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų...