Pagrindinis puslapis Istorija Liliana Narkovič pristato Tiškevičių Užutrakį

Liliana Narkovič pristato Tiškevičių Užutrakį

Liliana Narkovič pristato Tiškevičių Užutrakį

Apie garsiąją ir plačiąją grafų Tiškevičių giminę yra nemažai knygų. Apie jų dvarus, gyvenimą, likimus tyrinėja ir istorikė Liliana Narkovič, išleidusi jau kelias knygas. 2012 m.
plačiajai visuomenei buvo pristatyta knyga „Trakų Vokė ir Tiškevičių šeima“, pasakojanti dvaro ir vietovės istoriją. 2014 m. lentvariečiai galėjo susipažinti su kita autorės knyga „Tiškevičiai kilę iš Lentvario“, o 2015 m. Trakų Vokės gyventojus pasiekė dvi knygos apie šioje vietovėje gyvenusius Tiškevičius: „Vokės dvarvietės istorija“, „Tiškevičių koplyčia Vokėje“. Šiemet atėjo laikas Užutrakio dvarui.

Rugpjūčio 18 d. Trakų Vokės dvaro sodyboje buvo pristatyta ką tik dar spaustuve kvepianti naujausia Lilianos Narkovič knyga „Tiškevičių Užutrakis ir Pogoželė“. Šioje knygoje remiantis šaltiniais iš Varšuvos karalių rūmų archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo Vilniuje, aprašomojo laikotarpio periodinės spaudos leidiniais, taip pat medžiaga iš asmeninių Tiškevičių, Vlodzimiežo Foltynovičiaus, Jadvygos Mončak, Teresos Michailovskos, Andžejaus Petkevičiaus, Veronikos Svionder ir pačios autorės archyvų, yra pristatomas Tiškevičių dvaras Užutrakyje. Dvaras – tai ne tik pastatas, kur gyveno grafai, bet tai – visa jų aplinka su tam tikromis taisyklėmis, ritualais, jame gyvenančiais ir besilankančiais asmenimis, todėl knygoje yra skiriamas dėmesys ne tik pačiai grafų giminei, bet ir jų tarnams, bičiuliams – juos supančiai aplinkai. Knygoje skaitytojai suras atsakymus, ką grafai valgė, kaip puošė savo namus, kokios vyravo to meto rūbų mados. Autorė teigia, kad visa grafų dienot­varkė buvo sustyguota, buvo laikas pusryčiauti, laikas mokytis, laikas poilsiui. Žinoma, kad kilmingieji savo namų netvarko ar maisto neruošia, todėl jiems yra reikalingi tarnai, o vaikams –
mokytojai ir auklės. Knygoje aiškinama, kas rūpinosi dvaro buitimi, koks buvo Tiškevičių santykis su pavaldiniais.
Knyga yra padalinta į dvi dalis. Pusė jos yra parašyta lenkų kalba, kita pusė – vertimas į lietuvių kalbą. Knygos pristatyme autorė padėkojo visiems susirinkusiesiems ir, žinoma, savo pagalbininkams: vertėjai Emilijai Stankevičienei, korektorėms Kristinai Ručinskai ir Danguolei Tunkevičienei bei maketuotojui Slavomirui Subotovičiui, be jų nebūtų sugebėjusi, kaip pati teigia, išleisti knygos.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Naujienos iš interneto