Klubas „Žalgirio pergalės parkas“

Valdybos informacija

„1410 metų liepos 15 d. buvo sekmadienis, šiandien, praėjus 606 metams nuo Žalgirio mūšio dienos, mes susirinkome irgi sekmadienį (nors šiandien ir liepos 17 d.) prisiminti ir paminėti šios dienos pergalės šlovę ir pagerbti visus žuvusius karžygius. Šiandien negalime nepaminėti ir neprisiminti ir kitų labai svarbių datų lėmusių ne tik Europos bet ir Lietuvos valstybingumo raidai. 1236 m. rugsėjo 22 d. – Šiaulių (Saulės ) mūšis,1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšis – tai vienas iš svarbiausių mūšių Lietuvos istorijoje datų, net ir Baltijos šalių datų. Be šių minėtų pergalių nebūtų ir Žalgirio kovos ir pergalės. Šiandien negalime nepaminėti ir dar vienos datos – 1933 m. liepos 17 d., tai narsūs Lietuvos vyrai Darius ir Girėnas perskrido Atlantą, atgabeno oru pirmąją pašto siuntą į Lietuvą. Visi, jie sėmėsi stiprybės iš Lietuvių bočių kovų praeities. Kaip ir užrašyta V. Kudirkos tautiškoje giesmėje. „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Kauno m. tarybos narė Gintarė Skaistė bendrauja su LK Sausumos pajėgų Alytaus ulonų bataliono fleitininku Algirdu Tamulaičiu

Žalgirio mūšis, įėjo į istoriją kaip didžiausias to meto mūšis ir kurio metu buvo visiškai sutriuškintas Teutonų ordinas (kryžiuočiai). Nuo šio mūšio baigties priklausė ir Rytų Europos likimas.

Lietuvos Šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopa atlieka dedikacines salves

Šiandien labai simboliška, kad pagrindinis mūsų dėmesys skirtas vaikams, moksleiviams, jauniesiems šauliams. Jiems suteikta parko erdvė ir savo piešiniais pavaizduoti kas vyko prieš 606 metus, kaip lietuviai kovojo už savo žemes, sodybas, bočių kapus ir nepriklausomybę prieš savo amžinus priešus – kryžiuočius. Žalgirio mūšyje, Vytauto ir Jogailos vedami lietuvių ir lenkų kariai, privertė kovos lauke padėti galvą ne tik pačiam Kryžiuočių ordino magistrui, baronui Ulrichui fon Jungingenui, bet ir kitiems aukštiems magistro svečiams: mūšyje krito didysis maršalas Frydrichas fon Valenrodas, didysis vadas Kunas fon Lichtenšteinas, aprūpinimo pajėgų maršalas Albrechtas fon Švarcenbergas ir kiti.

LR Seimo narės Vaidevutės Margevičienės sveikinimo kalba Žalgirio pergalės parke 2016 07 17

Čia parke aplinkui menamą piliakalnį yra pastatyti, skulptorių išdrožti 13 stogastulpių, vaizduojantieji įvairių Lietuvos pulkų vadus vedusius į Žalgirio mūšį. Jie yra išdrožti iš medžio, tvirto ąžuolo, tačiau ne amžini. Juos reikia kaskart atnaujinti. Taip prieš šešis metus buvo atnaujintas Vytauto stogastulpis, pernai Kauno seniūno Sungailos. Be šių darbų reikalinga ir parko kasdieninė priežiūra. Mes džiaugiamės, kad kaskart vis daugiau mokinių dalyvauja parko puoselėjime, tai turime būti dėkingi Babtų gimnazijos direktoriui Vidui Mikalauskui, Babtų kultūros centro direktorei Eglei Patinskaitei-Žiuraitienei, Lietuvos šaulių sąjungai, bei Vytauto Didžiojo 2-osio rinktinės jaunųjų šaulių Babtų kuopos vadei Žanetai Jankauskaitei. Ne mažą pagarbą užsitarnauja Babtų seniūnas Jonas Praškevičius rūpinantis parko gražinimu, Šiemet į mūsų gretas įsijungė jaunas ūkininkas Povilas Staliūnas, Babtų kultūros centro direktorė Eglė Patinskaitė-Žiuraitienė, Babtų gimnazijos direktorius Vidas Mikalauskas, Sąjūdžio aktyvistė Julija Iškevičienė. Labai noriu padėkoti ir Kauno rajono vadovams, nuolatiniam besilankančiam parko šventėse LR Seimo nariui Antanui Nesteckiui, kurie neabejingi ir remia parko vystymą. Dėkoju parko valdybos nariams, Žalgirio pergalės parko vienam iš įkūrėjų Alfonsui Bajarskui. Taip pat šios teritorijos (sklypo), galima sakyti išrūpintojui ir parko kūrėjui dabartiniam LR Seimo nariui Vytautui Kamblevičiui, architektui Stanislovui Kalinkai, Juozui Jarmalavičiui, bei visiems Jums nuolat prisidedantiems prie šio kilnaus darbo Tėvynės labui. Tariu nuoširdų ačiū.

Nuo nežinomo kareivio kapo (Kaune) atnešama ugnis į parką. Ugnį neša Žalgirio parko valdybos narys Aleksandras Vitkus

Jeigu mes neišmoksime iš praeities skausmo t.y. kaip nesielgti žmonijai, gali tie karo baisumai vėl atsikartoti. Karų nebus tik tuomet, kai mūsų vaikai, jaunimas supras to karo baisumus, kraują, betiksles kovas – pajus pasibjaurėjimą, o suaugę ir būdami valstybių ir atsakingų pareigų vadovais, niekada neleis prieiti iki ginkluotų valstybių susidūrimų. Tad visi tai atminkime ir taikiai gyvenkime. Su Žalgirio pergalės diena. “ – iš Klubo Žalgirio pergalės parkas pirmininko Gintauto Tamulaičio šventinio pranešimo.

Sveikinimo žodį taria LR Seimo narys Rytas Kupčinskas

Šventės metu mokiniai galėjo išbandyti savo jėgas orientacinėse varžybose atsakinga už varžybų pravedimą buvo Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Babtų jaunųjų šaulių kuopos vadė .Žaneta Jankauskaitė. Buvo pravesta istorinio kostiumo fotosesija – atsakinga Eglė Palčinskaitė. Pasakojimus ir pašnekesius apie vaistinguosius augalus pravedė Vilma, o dailės plenerą „Žalgirio mūšio tema“ pravedė Rimutė.

Šventės oficialioji dalis prasidėjo istoriniu akcentu, žvilgsniu į Žalgirio mūšio įvykius iš XXI amžiaus perspektyvos (Alma Pauželienė). Garbės sargyba stojo prie Vytauto ir Jogailos stogastulpių, o jaunieji šauliai uždegė žvakutes prie kitų 11 karžygių  stogastulpių.

Žalgirio pergalės parko pirmininko Gintauto Tamulaičio iškilmingas sveikinimas

Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ valdybos narių atvežta ugnis nuo Nežinomojo kareivio kapo (Kaune), perduodama parko kūrėjui Alfonsui Bajarskui, o jis kaip darbų tęstinumą, perdavė naujam išrinktam parko pirmininkui Gintautui Tamulaičiui, kuris ir uždegė šventės aukurą. Visą tą laiką fleita grojo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Alytaus ulonų bataliono orkestro fleitininkas Algirdas Tamulaitis „Oi, neverk motušėle“. Vėliau sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas.

Renginio vedėja pristatė garbius svečius ir suteikė jiems tarti sveikinimo žodį.

Susirinkusius šventės dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo narys Leonas Milčius, dabartiniai Seimo nariai: Antanas Nesteckis, Vytautas Kamblevičius, Vincė Vaidevutė Markevičienė, Rytas Kupčinskas, Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė.

Prisiminti Lietuvos didvyrius nuo seniausių laikų iki dabarties, mums padėjo klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Gintautas Tamulaitis. Taip pat perdavė šventinius sveikinimus nuo Karių veteranų asociacijos prezidento dim. plk. Jono Kliauzos ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus.

Jo pasisakymo leitmotyvas buvo: „Jeigu mes neišmoksime iš praeities skausmo, kaip nesielgti žmonijai, gali būti, kad tie karo baisumai vėl atsikartoti. Karų nebus tik tuomet, kai šiandieniniai vaikai, mokiniai vaizduodami karą, jo baisumus, kraują, kovą, patys supras to karo siaubą, pajus pasibjaurėjimą karu, o kai suaugs, tai prisimins, o tapę diplomatais, vadovais sugebės išvengti tautų susidūrimų. Todėl atminkime tai ir taikiai gyvenkime, neaštrinkime ir taip sudėtingo greitai besikeičiančio šiuolaikinio pasaulio. Tegul šiandien apie karo baisumus pasakoja tik pačių mokinių nupiešti piešiniai“. Pirmininkas taip pat įteikė padėkos raštą LR Seimo nariui Vytautui Kamblevičiui, kuris vienas iš pirmųjų dalyvavo parko įkūrime, bei Babtų seniūnui Jonui Praškevičiui.

Šventės metu buvo paleistos trys dedikacinės salvės: už Lietuvos valstybę, Lietuvos kariuomenę ir Žalgirio bei Saulės mūšių pergales (šiemet paskelbti Saulės mūšio metai). Po to ne tik mokiniai (plenero dalyviai), bet ir visi šventės dalyviai, skambant folklorui „Griežlė“ ir Domeikavos kapelos „Jovaras“ akordams visi vaišinosi išvirta šauliška koše bei arbata.