www.voruta.lt Minime Vasario 16-ąją –Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šis istorinis įvykis atsispindi ir Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose: Lietuvos Tarybos salė, signatarų portretai, fotografijos pasakoja Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją. Prisiminimais pasidaliję vieno iš 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarų Jono Vileišio anūkai atskleidė ryškiausias akimirkas iš gyvenimo tarpukario Lietuvoje, kai teko bendrauti su seneliu, bei papasakojo...
Prof. Liudas Mažylis Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Sukanka 103 metai, kai 20 garsių Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjų pasirašė valstybės Nepriklausomybės Aktą. Bemaž šimtą metų mes nežinojome, kur yra šio svarbaus dokumento originalas. Ir štai 2017 m. kovo pabaigoje VDU profesorius Liudas MAŽYLIS Berlyno archyvuose jį surado. Tai tapo tikra sensacija ne tik Lietuvoje, bet...
Pranciškus Prusaitis–Lapė. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti ir identifikuoti dveji sovietinių okupantų mirties bausme nubaustų ir sušaudytų partizanų palaikai: 33 metų Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas Vytautas Miškinis–Viesulas (sušaudytas 1962 m.) ir 35 metų Prisikėlimo apygardos štabo aprūpinimo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis–Lapė – paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas (sušaudytas 1963 m.). 2019...
Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Apie katalikų Bažnyčios laikyseną sudėtingu pokario metu, kai vyko nuožmi partizaninė kova su okupantais, rašyta nemažai. Tačiau apie jos rizikingus žingsnius, nešant žinią apie šią kovą visam pasauliui, žinome ne per daug. Nepakanka informacijos ir apie partizanų parašytą Lietuvos katalikų kreipimąsi į popiežių Pijų XII, kurį kartu...
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr. www.voruta.lt Š. m. vasario 11 d., minint 30 metų sukaktį nuo dienos, kai Islandijos Respublika pirmoji pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu kreipėsi į Islandijos Altingą ir savo kolegą, Islandijos parlamento Pirmininką Steingrimurą Johaną Sigfusoną (Steingrímur Jóhann Sigfússon). Savo laiške, dėkodama Islandijai už drąsą,...
1914–1918 kampanijos© MELC Jonas Karlonas, www.voruta.lt Ieškodamas liudininkų atsiminimų apie Pirmąjį pasaulinį karą radau trumpą pranešimą. Jis išspausdintas S.M.Dubnovo „Gyvenimo knygoje“, kuri parengta remiantis legaliai besilankiusių 1914-1917 m. pafrontėje Pagalbos žydų aukoms Komiteto įgaliotų asmenų atsiminimais. Štai ką rašė Maišiagaloje apsilankęs Anatolijus Chaješas: „Maišiagalos miestelis, Vilniaus apskritis. Miestelyje, iškėlus žydus, apsigyveno keletas dešimčių persikėlusių asmenų....
Kazimieras Jogailaitis LDK kunigaikštis 19441 m. suteikęs karaimų Mažajam miestui Magdeburgo teisę. Antkapio Krokuvos katedroje detalė. Dail. F.Štosas. Nadežda Zajančkovskaja, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, www.traku-zeme.lt Karaimų teisinę padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublikoje lėmė įvairiais istoriniais laikotarpiais mūsų šalies valdovų jiems suteiktos teisės ir privilegijos. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad karaimų pirkliai...
Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Į Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC, sutrumpintai – Genocido centro) rūmus prie Lukiškių aikštės užeiti manęs niekada netraukė. Sovietinio saugumo pastatas, kurio statybos darbai buvo baigti daugiau kaip prieš 100 metų, 1899 m. spalio 13 d., baugino savo tamsiomis kameromis, žiaurių pokario tardymo rūsiais, niūria Genocido aukų muziejaus...
J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Prof. Aleksandras Vitkus, www.voruta.lt J. Mateikos paveiksle „Liublino unija“ vaizduojama lemtingas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės apsijungimas. Dvi savarankiškos gyvavusios valstybės, tik turinčios vieną tą patį valdovą, sutarė, kad Lietuvos valstybines institucijos taptų panašios į esamas Lenkijoje. Kad tam būtų palankus lietuvių didikai, Lietuvių ponų ir bajorų 47 šeimoms...
Irena Andrukaitienė, Lietuvos Nepriklausomybė Akto signatarė, www.voruta.lt Trisdešimt metų skiria mus nuo tos lemtingos Sausio 13 – osios, kai sovietinės agresijos akivaizdoje Lietuvos žmonės stojo ginti Laisvės. Tų dienų aidai tebėra gyvi. Jie sugrąžina į sudėtingas anų dienų situacijas, kurios, sprendžiant pagal dabar turimą informaciją, pasirodo, buvo žymiai pavojingesnės negu tada atrodė. Sausio 13 –...
Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė Bostone 1955 m. LLMA. F. 459, ap. 3, b. 195, l. 5 nuotr. www.voruta.lt „Kad galėtum kurti ir ką nors nauja pasakyti, ko dar kiti nepasakė ar nepastebėjo, turi būti visiškai laisvas. Negali būti avelė, prisiglaudusi prie avelių būrio. Turi išdrįsti pavirsti juoda avele ir eiti savais keliais, kas daug sunkiau, negu mekenti...
Stasys Antanas Bačkis (Vytauto Didžiojo karo muziejus) Parengė istorikas Juozas Brazauskas, www.voruta.lt Stasys Antanas Bačkis – iškili asmenybė – Lietuvos diplomatas, politikas, publicistas. Taip trumpai apibūdinamas Paryžiaus universiteto teisės mokslų daktaras ir aktyvus visuomenininkas. Gimė 1906 m. vasario 10 d. Pantakonių kaime, Joniškėlio valsčiuje, Biržų apskrityje. 1920 m. vasario mėn. atvyko mokytis į Panevėžio vyrų...
XVI a. plano fragmentas – Mažosios Lietuvos šiaurrytinis pakraštys ir tuometinis valstybinės sienos tarp Prūsijos ir LDK žymėjimas kapčiais. Pavaizduotas beveik ištisai mišku užaugęs plotas su negausiomis gyvenvietėmis (Smalininkai, Liepgiriai ir kt.). Iš knygos: Deltuvas R. Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje. Klaipėda, 2019, p. 53. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šengeno sutarčiai įsigaliojus, ne...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido Merkio rinktinės štabo dienoraštį – unikalų partizanų laisvės kovų dokumentą, kurį rašė garsus Dzūkijos partizanų vadas, vėliau – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Tai iki šiol nepublikuotas autentiškas ir pirminis šaltinis apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje, kurio fragmentai skelbti tik kelių istorikų...
Birutė Raginytė-Žemaitienė, www.propatria.lt Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Knygos turinys tarytum sugrąžina į mano vaikystę Lenkijos okupuotame krašte – Ignalinos rajone Vidiškių seniūnijoje Gerveliškės kaime. Šiame krašte daug paminėtinų Rytų Aukštaitijos parapijų (manoji Daugėliškio, taip...
Ladigų šeima. Iš kairės: 1. Stefanija Ladigienė, 2. Algis Marijonas Ladiga, 3. Kazys Ladiga. Biržų apskritis, Vabalninkas. 1923 m. Nuotrauka. Lino Ladigos asmeninis archyvas. www.voruta.lt 1901 m. sausio 23 d. Vabalninko mstl. (Biržų aps.) gimė Lietuvos visuomenės veikėja, pedagogė, publicistė, Lietuvos Respublikos III Seimo narė Stefanija Paliulytė-Ladigienė. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, ji su šeima evakavosi į...
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) www.voruta.lt Pirmojo Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Vytauto Landsbergio kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jau 1990-ieji buvo lemiamas laikas, kai pavergtos tautos ir atkuriamos demokratijos kilo atsikratyti komunizmo diktatūrų, ypač didžiosios. Europoje įsisenėjusi ir pagrindinė nelaimė buvo raudonoji...
Onos Teck – Elžbietos Danutės Gediminaitės provaikaitės, Lenkijos karalaitės, hercogienės, Jogailos uošvės – antkapis su portretu Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV, www.voruta.lt Istorija, kaip ir mados, eina, sukasi ratu, nors dažnai pasimiršta, nusibarsto, bet, žiūrėk, ir vėl prisimenama, atsikartoja jau kitame laike. Tai liudija ir šis pasakojimas apie mums mažai girdėtas viduramžių Lietuvos moteris, jų palikuones,...
Motiejus Valančius Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, Dr. med. Juozas Prasauskas, www.voruta.lt Motiejus Volončevskis – Valančius – XIX a. vidurio dominuojanti Lietuvos istorijos figūrų. Žemaičių vyskupas, lietuvių tautinio atgimimo judėjimo vienas iš svarbiausių veikėjų, blaivybės draugijų organizatorius, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas. Vyskupu jis dirbo ketvirtį amžiaus – keturiolika metų Varniuose ir vienuolika metų Kaune....
Steigiamojo Seimo narės (iš kairės į dešinę: A. Spudaitė-Gvildienė, O. Muraškaitė-Rečiukaitienė, G. Petkevičaitė, O. Stakauskaitė, M. Draugelytė-Galdikienė). Šaltinis – „Moteris“, 1921 m., Nr. 1, p. 3. Prieiga per internetą – http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6757&biRecordId=2366. Živilė SIMUTYTĖ, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantė, www.voruta.lt Apie lygias moterų ir vyrų teises garsiau pradėta kalbėti XIX a.–XX a. pr. Moterys...
E. M. Römeris. Poetas ir kunigas Antanas Strazdelis (drobė, aliejus, 1877, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Kupiškio vikaras kun. Antonius Drozdowski (1756 (?) 03 12–1789 03 28–1833 04 11, pagal naująjį kalendorių mirė balandžio 23 d.) – visiems žinomų giesmių „Pulkim ant kelių“, „Linksma diena mums nušvito“ autorius (abi giesmes harmonizavo...
Mykolas Sleževičius www.voruta.lt Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda naują diskusiją apie 1926 m. perversmą, kurio metu demokratiškai išrinktą prezidentą Kazį Grinių nuvertė opozicija, o prezidentu tapo Antanas Smetona. Per perversmą premjero posto neteko ir viena įtakingiausių tarpukario Lietuvos politinių asmenybių – Mykolas Sleževičius, kuris dar pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjo galimybę tapti šalies...
Kazys Napaleonas Kitkauskas. Asmeninio albumo nuotr. Dr. Kazys Napaleonas KITKAUSKAS, architektas restauratorius, Vilnius, www.voruta.lt 1976 m. leidykla „Mintis“ išspausdino mano parašytą knygelę „Vilniaus katedra“ (80 p., tiražas 70 000 egz.). Tai buvo pirmasis serijos „Sąjunginės reikšmės architektūros paminklai Lietuvos TSR“ leidinys. Šiai serijai spausdinti buvo sudaryta redakcinė komisija, kurios nariai buvo Jonas Glemža, Romualdas Jaloveckas,...
1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu. www.hitler-archive.com nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios...
Vladas Terleckas, www.voruta.lt Atsiminimų autorius – pirmasis ir vienintelis Lenkijos karo atašė tarpukario Lietuvoje, atsiųstas į Kauną po išprievartautų diplomatinių santykių tarp abiejų valstybių užmezgimo. Žinant tai ir anuometinius priešiškus Lietuvos ir Lenkijos santykius, reikėjo prisiversti knygą (Mitkiewicz L. Kauno atsiminimai, Vilnius, 2002) paimti į rankas. Neapleido mintis, kad ji bus iš serijos „chamai lietuviai“....
Molotovo-Ribentropo paktas. Vikipedijos nuotr. Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Kalba konferencijoje-diskusijoje „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“ Vilnius, 2020-12-15 Gerbiami klausytojai ir žiūrovai, Paktą sudaro dvi sutartys ir šūsnis papildomųjų slaptųjų protokolų. Impulsą 1939 m. Maskvos paktui davė J. Stalinas savo kalboje VKP(b) konferencijoje, kai pasakė, kad dabartinėje situacijoje santykiai su Vokietija (ligtoliniai įtempti konkurenciniai) gali būti...
Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė, www.voruta.lt 1945 metais gruodžio 15 dieną Merkinėje (Varėnos r.) vyko viena didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų, į istoriją įėjusi Merinės mūšio vardu. Šiam mūšiui vadovavo kovojančio su sovietine okupacija Lietuvos valstybės vadovas, tuomet ėjęs A Apygardos Merkio rinktinės vado pareigas – Gen. Adolfas-Ramanauskas-Vanagas. Vanagas savo atsiminimuose ,, Partizanų Gretose” yra aprašęs Merkinės puolimo eigą,...
Dokumentai prieš restauravimą www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą, per kurį buvo restauruoti nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpio dokumentai. 2017 m. balandžio mėn. Marijampolėje prie sugriuvusio namo pamatų buvo rastas žemėje užkastas stiklinis indas pilnas į ritinius suvyniotų dokumentų. Rastame inde buvo penki virvele perrišti ritiniai dokumentų. Ritiniai buvo permirkę, purvini, aplipę žemėmis, jų...
Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo archyvas www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas sutvarkė ir interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (http://epartizanai.archyvai.lt) pradėjo skelbti Tauro apygardos Vytauto rinktinės ir Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos dokumentus. Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo archyvas buvo rastas 2016 m. rugsėjo mėn. Marijampolės rajone Balsupių kaime. Dokumentai buvo sudėti į bidoną,...
Nuotr. Iš LGGRTC ir LYA archyvų www.voruta.lt Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė. Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė...