Pagrindinis puslapis Istorija Vyčio Kryžiaus vėliavos ceremonija – atgaivintos tradicijos seka

Vyčio Kryžiaus vėliavos ceremonija – atgaivintos tradicijos seka

Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune palaiko unikalaus ceremonialo gyvavimą. Jo metu grupelė solidaus amžiaus vyrų Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo invalidų tarnybos karių uniformomis lėtu žingsniu išžygiuoja pro muziejaus vartus, pro fontaną, nulipa aikštės laipteliais pro muziejaus rožyną, tada lėtai pasisuka į dešinę ir žygiuoja prie Nežinomo kario kapo paminklo. Ten iškilmingai išvynioja Vyčio Kryžiaus vėliavą ir pakelia ją ant stiebo. Šiemet rugsėjo 8 d. sukanka 25 metai, kada šis ceremonialas atgaivintas.

Ceremonialas buvo sukurtas Karo muziejaus įkūrėjo generolo leitenanto Vlado Nagevičiaus. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad prie Nežinomo kareivio kapo kariškių keliama valstybinė vėliava Nagevičiui atrodė per mažas pagarbos simbolis. Todėl jis sukūrė specialų vėliavų pakėlimo ir nuleidimo ceremonialą, kuris kasdien pagerbtų žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Apeigos pradėtos 1923 m. birželį. Jose dalyvaudavo Lietuvos karo invalidai, kurie tuo metu tarnavo Karo muziejuje.

Ceremonija paprastomis dienomis prasidėdavo valstybinės ir tautinės vėliavų pakėlimu Karo muziejaus bokšte ir baigdavosi – jų nuleidimu 20 val. vakare. Žiemos rytais apeigos būdavo atliekamos vėliau, o vakarais – saulei leidžiantis. Ceremonialą pradėdavo iš bokšto dviem fanfaromis duodamas signalas „Susirinkti!“. Tada karo invalidai nauja uniforma, su šalmais, kuriuos puošė Vyčio Kryžius, išsirikiuodavo ir paėmę į rankas raitelių pikes, prie kurių buvo prisegtos Vyčio Kryžiaus kaspino spalvų vėliavėlės, dviem eilėmis išeidavo pro duris. Juos lydėdavo keturi trimitininkai, kurie grodavo kapelmeisterio J. Gudavičiaus sukurtą „Invalidų maršą“. Muzikantai ir karo invalidai žygiuodavo iki paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir išsirikiuodavo veidu į sodelį. Karo muziejaus saugotojų viršila duodavo komandą „Valstybinės ir tautinės vėliavų pagerbimui ginklą gerbk! Vėliavas nuleist!“ Trimitininkams atliekant maršą, vėliavos buvo nuleidžiamos ir duodama komanda „Maldai kepures nusiimt!“ Po to buvo grojama malda „Marija, Marija“, o ją atlikus, skambant „Invalidų maršui“, Karo muziejaus saugotojai lėtu žingsniu sugrįždavo į muziejų.

Sovietmečiu ceremonialas buvo uždraustas, o daugelis muziejaus sodelio paminklų sunaikinti. Tačiau vėliavos vėl iškilo 1991 m. rugsėjo 8 dieną. Ceremonialą atgaivino Lietuvos Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė ir klubas „Aukuras“. Šiemet minimas ceremonialo atgaivinimo 25-metis. Šia proga rugsėjo 8 d. (ketvirtadienį) 14.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje įvyks renginys. Jo metu prisiminimais dalinsis šios tradicijos atgaivintojai, savo kūrinius atliks šaulys, nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickas.

Renginio organizatoriai – Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Naujienos iš interneto