prof. Aleksandras Vitkus ir Gintautas Tamulaitis

Žalgirio pergalės parko, įsikūrusio Gaižuvėlių k, (ties Cinkiškės sankryža) Babtų seniūnija, Kauno rajonas, vystymui, Lietuvos kultūros taryba šiemet finansavo 2 projektus: ,,Žalgirio parko vizija“ ir ,,Žalgirio parkui 25“. Vienas iš projekto tikslų – renovuoti parke esančius 12 stogastulpių ir 2 koplystulpius bei esantį nuo laiko ir lauko sąlygų sunykusį stogastulpį Kauno seniūnui Songailai pakeisti nauju, kuris kartu su Vytautu vedė Kauno karių būrius kovai su kryžiuočiais prieš 605 metus. Antrasis projekto tikslas – jubiliejų paminėjimas, surengiant Kauno miestui bei rajonui šventę.

Babtų kultūros centras (direktorė Eglė Patinskaitė) padedama Kauno rajono savivaldybės bei Klubo „Žalgirio pergalės parkas֧“ valdybai, šventinį projektą realizavo 2015 metų liepos 12 d. Žalgirio pergalės parke švenčiant parko įkūrimo ir Žalgiririo pergalės jubiliejines šventes.

Šventės dalyvius parke pirmiausia pasitiko čia nuostabi gamtos dvasia: dailiai nušienauta parko teritorija, ošiantys ąžuolų vainikai, Nepriklausomybės kovų alėjoje išsiskleidę liepų žiedai, restauruoti stogastulpiai ir koplytstulpiai. Apie trims šimtams susirinkusiems Žalgirio pergalės parke žiūrovams buvo pateikta įdomi šventinė programa. Ją pradėjo prie centrinio paminklo ateinantieji iš priešingų pusių giedoriai iš grupės „Kadujo“ (vadovė Laura Lukenskienė) bei patrankų šūvis, kuris ir paskelbė šventės pradžią.

Šventės vadovė Alma Pauželienė pristatė pagrindinius šventės istorinius akcentus. Ji priminė, kad 1410 metų liepos 15 d. prasidėjo mūšis tarp jungtinės lietuvių-lenkų kariuomenės ir kryžiuočių. Tik kova dėl išlikimo, įkvėpė lietuvių bei lenkų kariams narsumo, ir jie įveikė priešą. Jei Žalgirio mūšio pergalė įvyko prieš 605-metus, tai parkas švenčia tik 25-metus, tačiau jame labai malonu švęsti Žalgirio mūšio pergalę, nes parko pavadinadinimas toks gražus – Žalgirio pergalės parkas. Jis jau šiandien įtrauktas ne tik į lankytinų vietų registrą, turistinius maršrutus, tačiau egzistuoja kaip savarankiškas istorinis objektas, talpinantis 13 stogastulpių, du koplytstulpius bei kitų objektų.

Susirinkusius šventės svečius sveikino LR Seimo narys Antanas Nesteckis, primindamas, kad šiemet simboliškai švenčiami penketukai: 25 metai Lietuvos nepriklausomybei, 605 – Žalgirio mūšio pergalei ir 25 – metai, kai įkurtas Žalgirio pergalės parkas. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė sveikindama susirinkusius dalyvius priminė, kad prieš 25 metus susirinkusi iniciatyvinė grupė įkūrė parką, tačiau jį išlaikyti gana nelengva. Parkas egzistuoja, todėl, kad padeda Kauno rajono savivaldybė, Babtų seniūnas, ūkininkas Česlovas Marokai ir kiti. Kauno rajono meras nuoširdžiai dėkoja visiems už indėlį kuriant ir puoselėjant Žalgirio pergalės parką, o padėkos raštus įteikė tiems entuziastams, kurie savo nuoširdžiu darbu puošia Pakaunės kraštą ir džiugina gyventojų širdis: tai Alfonsui Bajarskui, prof. Aleksandrui Vitkui, Gintautui Tamulaičiui, Algimantui Danauskui. Prisiminti Lietuvos didvyrius nuo seniausių laikų iki dabarties, mums padėjo Gintauto Tamulaičio pasisakymas, kuris pasveikino visus su švente ir perdavė šventinius sveikinimus nuo Karių veteranų asociacijos prezidento dim. plk. Jono Kliauzos ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus.

Po klubo pirmininko Alfonso Bajarsko sveikinimo žodžių, buvo atidengta skulptoriaus Algimanto Sakalausko išdrožta Kauno seniūno Songailos nauja skulptūra. Jos atidengimo metu, kai pasipuošė skulptorius ąžuolo vainiku, jam dainavo Vandžiogalos folkloro ansamblis „Griežlė“ (vadovas Andrius Morkūnas). Skulptūrą pašventino Babtų parapijos klebonas Gintas Rumševičius.

Visi Žalgirio parko koplytstulpiai turi savitą istoriją. Kiekvienas apsilankęs parke visą informaciją apie kiekvieną esančią skulptūrą galėjo sužinoti iš Babtų gimnazijos mokinių, kurią parengė Babtų kraštotyros muziejaus muziejininkė Gražina Stonienė. Be to, kiekvienas parko lankytojas turėjo galimybę paskaityti apie parko eksponatų istoriją naujame informaciniame stende bei naujai išleistame lankstinuke.

Nuotaikingai svečiai stebėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus, karo istorijos klubo ,,Viduramžių pasiuntiniai“ karius, kurie pasipuošę18 a. pabaigos Lietuvos didžiosios kunigaikštystės uniformomis, savo programą dedikavo Žalgirio mūšio pergalei, jos 605 ųjų metų jubiliejui ir Žalgirio parko 25- mečiui.

Šventinę programą užbaigė karinio-istorinio folkloro dainos atliekamos keturių jaunų vyrų grupės „Ugniavijas“ pritariant senoviniais instrumentais. Autentiškos protėvių dainos, vyro-kario patirtis buvo perteikiama stipriais vyriškais balsais, jų dermėmis, karingais būgnų ritmais, archainiu dūdmaišių, lumzdelių ir kanklių skambesiu.

Šio renginio globėjas – Kauno rajono savivaldybė, partneriai: Babtų seniūnija, Babtų kraštotyros muziejus, Babtų gimnazija, Lietuvos šaulių sąjunga, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Karo istorijos klubas ,,Viduramžių pasiuntiniai“. Renginio organizatoriais – Babtų kultūros centras ir Klubas ,,Žalgirio pergalės parkas“.

Šventės dalyviai gardžiai vaišinosi Lietuvos Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės išvirta šauliška koše bei arbata. (vadas ats. mjr. Židrūnas Šadauskis).

Projektus iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kauno rajono savivaldybė.

Tikimės, kad Klubas kiekvienais metais minės Žalgirio mūšio pergalę parke, o iškilmingi minėjimai su naujomis sukurtomis skulptūromis, naujais istoriniais paminklais pakvies visus iškilmingai švęsti savo lietuviškame ŽALGIRIO PEGALĖS PARKE 2020 metais.