Vinkšnabrasčio (Vindeikių) pradinės mokyklos mokiniai su mokytojais (centre) Keturkiene ir Pranu Didžiūnu, 1949 m. Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt Ukmergės apskrities savivaldybė 1924 m. rugsėjo 6 d. pradžios mokyklų inspektoriui pateikė jų tinklo projektą, pagal kurį buvo numatoma steigti mokyklą Vindeikiuose. Tuo metu kaimo apylinkėse gyveno 1 119 žmonių, tarp jų – 180 mokyklinio amžiaus...
Antanina Liorentaitė prie Dariaus ir Girėno paminklo Marquette parke Čikagoje 1998 m. Kunigundos Bukantienės šeimos albumas Tomas Kizevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos studijų programos studentas, Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas”, Nr. 8, 2026 m. Pasitraukimas į Vakarus 1944 m. liepos 5 d. prie Vilniaus artėjant sovietinei kariuomenei, Antanina grįžo į gimtuosius namus...
Juozapas Čechavičius, Sluškų rūmai Vilniuje, 1873 m. Šešiolikmetis bajoro sūnus ankstyvą rytą prabunda Sluškų rūmuose Vilniuje, išlenda iš po asmeninio baldakimo, užsimeta prabangų naminį chalatą ir ruošiasi dienai. Už lango tamsu, bet ant staliuko jau guli šviežias prancūziškas laikraštis. Po pusryčių jis diskutuos apie Europos politiką, per pietus sukirs penkis patiekalus, vėliau mokysis matematikos, geografijos,...
Lietuvos valstybės centrinio archyvo nuotr. Prieš 33 metus, rugpjūčio 31-ąją, Lietuva įtvirtino savo Laisvę – iš šalies teritorijos pasitraukė paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai. Kviečiame jau šį pirmadienį kartu paminėti Laisvės dieną: dalyvauti Vilniaus geležinkelio stotyje vyksiančiame instaliacijos „Besąlygiškos laisvės link“ atidaryme ir po jo rengiamoje diskusijoje. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę....
2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Niujorke buvo paminėtas šio konsulato veiklos 90-metis ir atidaryta šiai sukakčiai paminėti skirta ekspozicija. urm.lt nuotr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius, VDU Lietuvių išeivijos instituto vyriausiasis mokslininkas, www.voruta.lt 2026 m. lapkričio 18 d. sueis 120 metų kaip gimė buvęs Lietuvos...
Generalinio tarėjo P. Kubiliūno 1943 04 08 potvarkis dėl darbo prievolės kuro gamybai kertant mišką ir kasant durpes visiems 18-50 metų Lietuvos generalinės srities vyrams ir 18–40 metų moterims, išskyrus potvarkyje nustatytas išimtis Algirdas Brukas, www.voruta.lt TARP PRIEŠPRIEŠINIŲ UGNIŲ (1942 05 28–1944 06 29 laikotarpis rytų Lietuvos urėdijose) Rašydamas apie Lietuvos miškininkus ir...
Prof. dr. Jurgita Verbickienė, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė. Donato Jokubaičio nuotr. Lietuvos mokslo taryba, www.lmt.lrv.lt Vilniaus arkikatedra – ne tik veikianti šventovė ir vienas ryškiausių sostinės architektūros ženklų. Tai vieta, kurioje susitelkę kelių šimtmečių Lietuvos valstybės, Bažnyčios, miesto, meno ir visuomenės istorijos sluoksniai. Nors Arkikatedra tyrinėta ne kartą, iki šiol...
Lietuvos centrinis valstybės archyvas įgyvendino antrąją projekto „Alantos fotografo Dionizo Putnos (1892–1964) fotografijų kolekcijos ir kunigo Juozo Matelionio (1895–1964) albumo įsigijimas“ dalį – visuomenei pristatomas išskirtinės istorinės ir meninės vertės Dionizo Putnos fotografijų palikimas. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Skubame pasidalinti žinia – nepraėjus nei pusei metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios, archyvas visuomenei pristato Alantos...
Raimundo Kaminsko archyvo nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2026 m. rugpjūčio 22–23 dienomis Kaune vyko T. L. S. Korporporacijos Neo-Lithuania Filisterių sąjungos 100-mečio jubiliejinė šventė. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje. Korp! Neo-Lithuania rūmuose (Parodos g. 26) vyko akademinė konferencija LIETUVIŠKŲ AKADEMINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO STIPRINANT LIETUVOS VALSTYBĘ 1918–2026...
Viešnagė Poltavoje Vytauto Didžiojo karo muziejui buvo ne tik galimybė dalyvauti 1399 m. Vorkslos mūšio atminimo renginiuose. Tai buvo svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos ir Ukrainos muziejų bendradarbiavimą ir kuriant naujas bendrų istorijos tyrimų bei atminties iniciatyvas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja Laima Bucevičiūtė vyko delegacijos sudėtyje, kurią sudarė Lietuvos mokslininkų sąjungos...
Asociatyvi Markus Winkler/Pexels nuotr. Vakar pasauliui minėjus 87-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Rusijoje ši data nuosekliai stumiama į šalį, dėmesį perkeliant į 1941 m. birželio 22-ąją – nacistinės Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą. Taip Kremliaus propagandistai kuria alternatyvią tikrovę, kurioje kažkur dingsta beveik dveji metai – nuo 1939-ųjų rugsėjo iki 1941-ųjų birželio. Anot „Debunk.org“, pašalinus...
Jonas Jakaitis, „Baltijos aljansas“ tremčių ir deportacijų istornės atminties asociacijos prezidentas, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas, www.voruta.lt 2026 m. rugpjūčio 22 d., Juodojo kaspino dienos išvakarėse, Vilniuje buvo surengtas istorinei atminčiai skirtas dviračių žygis „Pelotonas“ – pilietinė iniciatyva, įprasminanti bendruomeniškumą, solidarumą ir bendrą Europos tautų istorinę patirtį. Ši iniciatyva prasidėjo Balstogėje (Lenkija) ir jau tęsiasi...
Antanina Liorentaitė aerodrome prie lėktuvo. 1937 m. Vinco Kudirkos muziejaus archyvas Tomas Kizevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos studijų programos studentas, Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas”, Nr. 7, 2026 m. Lietuvos aviacijos istorijoje greta gerai žinomų konstruktorių, karo lakūnų ir aviacijos veikėjų būta ir asmenybių, kurių vardai šiandien minimi gerokai rečiau, nors...
Baltijos kelio akcijos ties Pasvaliu dalyviai. Fotografijos autorius – Kęstutis Svėrys. Asmeninio Kęstučio Svėrio archyvo nuotrauka Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius, www.voruta.lt Po 1985 metų liepos pabaigoje Pasaulio baltų sąjungos Baltijos jūroje maršrutu Stokholmas–Helsinkis–Stokholmas suorganizuotos „Baltijos taikos ir laisvės kruizo“ akcijos, laisvės vėjai neužilgo stipriau papūtė ir kitoje geležinės...
Alessandro Guagnini. Sarmatiae Europeae descriptio […] LM-28. Šaltinis: „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: praeitis, išlikusi knygose“. Muziejus ir kolekcionierius – 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018 Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Mokslinėje literatūroje ilgą laiką dominavo tendencija LDK bajoriją traktuoti per polonizacijos ar slaviškojo substrato prizmę, neretai nubraukiant archajiškąsias vietinių giminių šaknis. Vis dėlto moderniosios istoriografijos tyrimai...
Raimundo Kaminsko archyvo nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2026 m. rugpjūčio 19 d. Kaune vyko Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, inžinieriaus Klemenso Bruniaus (1906–1976) 120-ojo gimtadienio minėjimas. Minėjimas prasidėjo Kauno Petrašiūnų kapinėse prie Klemenso Bruniaus ir jo artimųjų kapo Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebono kun. Saulius Juozaitis malda,...
Dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC direktorius Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys nominuotas 2026 m. Europos atminties ir sąžinės platformos (Platform of European Memory and Conscience, PEMC – toliau Platforma) prizui. Šiais metais nominuoti 4 savo kūrybiniais ir visuomeniniais darbais valstybių...
Baltijos antantės konferencijos dalyviai Kauno geležinkelio stotyje, 1937 m. Iš kairės: antras – Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelmas Munteris, Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, Estijos užsienio reikalų viceministras Augustas Rei. Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų nuotrauka Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius, www.voruta.lt Rugpjūčio 23-ąją lietuviai, latviai ir estai...
Lietuvos istorijos instituto istorikų dr. Tomo Balkelio ir dr. Andrea Griffante knygoje „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai” pristatoma Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėlių istorija nuo priverstinio pasitraukimo iki grįžimo namo. Karo metais daugiau nei pusė milijono įvairių tautybių ir socialinių sluoksnių gyventojų iš Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų buvo priversti trauktis į Rusijos...
Nacionalinė koncertų salė tikrai statoma ne ant Tauro kalno. Dėl to mokslinėje bendruomenėje nekyla esminių diskusijų. Jau seniai nustatyta, kad kalnas, kurį šiandien vadiname Tauro kalnu, anksčiau buvo vadinamas Velnio kalnu. Neatsitiktinai jo papėde eina Pamėnkalnio gatvė, iki šiol primenanti senąjį ir šiek tiek bauginantį šio kalno pavadinimą. Taigi, kur pagal legendą didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo...
Radiniai iš III a. gyvenusio kario kapo Dažniausiai galvodami apie geležies amžiaus karį, mes pirmiausia įsivaizduojame jo ekipuotę – ginklus, skydą ir šarvus. Tačiau karius tiek gyvenime, tiek po mirties lydėdavo ne tik ginkluotė, bet ir įvairūs asmeniniai daiktai. Karių kapuose dažnai aptinkami papuošalai, įvairios aprangos detalės ir asmens priežiūros reikmenys primena, kad kario statusą...
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/ Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834...
Stasys Šilingas (sėdi antras iš dešinės) su aušrininkais. Apie 1911 m. Lietuvos švietimo istorijos muziejus Prof. dr. Vytas Urbonas, www.voruta.lt Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S....
Pogrindžio spaustuvėje „ab“. Št. srž. A. Čemerkos / KAM. nuotr. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune bei Kauno rajone įsikūrusioje pogrindžio spaustuvėje „ab“. Susipažinęs su dabartine spaustuvės būkle ir teisine situacija ministras pabrėžė, kad šis unikalus Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai objektas turi būti išsaugotas, reikiamos infrastruktūrai sutvarkyti lėšos turi...
Kooperacijos žurnalui Talka Jolanta Stasytė Berniūnienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, www.voruta.lt Kooperacijos žurnalui Talka šiemet sukanka 117 metų. Jis be pertraukų įvairiu dažnumu ėjo Kaune nuo 1919 m. spalio iki 1940 m. liepos. 1919 m. Talką leido Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, 1920–1925 m. – Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga, o po 1925 m. –...
Laiškas saugomas Biržų SVB Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre, Adolfo Meko fonde. Tado Verkelio nuotr. Tadas Verkelis, Biržų SVB Jono ir Adolfų Mekų palikimo studijų centro vyresn. bibliotekininkas, VU Archeologijos katedros studentas, www.voruta.lt Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro rinkinius sudaro nemaža dalis išeivių biržiečių ir jų palikuonių laiškų. Ypač ganėtinai gausūs...
Iškilmingas sąskrydžio atidarymas. J. Jakaičio asmeninio archyvo nuotr. Prof. dr. Jonas Jakaitis, Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „Baltijos Aljansas“ prezidentas, LPKTS tarybos ir valdybos narys, www.voruta.lt Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „Baltijos Aljansas“ nariams ir LPKTS 11 filialų atstovams 2026 m. rugpjūčio 8 d. buvo didelė garbė ir neįkainojama patirtis Latvijos politiškai...
Dr. Vladas Terleckas. MELC archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, www.voruta.lt Trumpa Lenkijos karininkų sunaikinimo istorija Net pats sau negaliu paaiškinti, kodėl ėmiausi šios temos. Jau kuris laikas pasąmonėje pastoviai aidi enkavedistų šūviai Katynės miške ir nužudytųjų aimanos. Pradėjus domėtis šia istorija ėmė aiškėti, kad mes, lietuviai, kaip ir mūsų istorikai nesidomime Katynės...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas” Juozas Elekšis, www.voruta.lt Gimtieji Viekšniai įsikūrė kelių ir upių sankryžoje. Tai lėmė ne tik patogų, bet ir neramų gyvenimą. Čia gyveno įvairių tautų žmonės: lietuviai, sulenkėję bajorai, po sukilimų atkelti rusai, net nuo Volgos atsibastęs totorius Saračinskas. Sara Čin (ruda kalva) vadinosi totorių gyvenvietė prie Volgos. Rusai ją...
Kauno seserų benediktinių vienuolynas / Facebook puslapio „Kauno seserys benediktinės“ nuotr. Kokias istorijas ir paslaptis slepia storos vienuolynų sienos? Jas atskleisti ryžosi istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Vaida Kamuntavičienė, viena pirmųjų inicijavusi išsamius Lietuvoje veikusių moterų vienuolynų tyrimus. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moterų vienuolynams pradžią davė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Būtent jis finansavo pirmojo moterų...