Madeiros salos, esančios Atlanto vandenyno platybėse, šalia Afrikos krantų, yra tarsi paslaptis, giliai paslėpta vandenyno glėbyje. Jos ne tik geografiškai išskirtinės dėl savo vietos pasaulio žemėlapyje, bet ir yra unikalus istorijos, kultūros ir natūralaus grožio derinys. Šie nuostabūs salų lopinėliai vandenyno viduryje turi savo nepakartojamą istoriją ir kultūrinį paveldą, kuris vilioja lankytojus iš viso pasaulio....
Stanislovas Moravskis. Dail. Jonas Ksaveras Kanevskis. Šaltinis: Stanisław Morawski, Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825), wydali Adam Czartkowski i Henryk Mościcki, Warszawa: Instytut wydawniczy „Bibljoteka Polska“, 1924. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Stanislovo Moravskio tėvas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798 m.) iždininkas (metrikuose – šambelionas) Apolinaras Moravskis buvo kilęs iš...
Nuotraukoje – Kotrynos Jogailaitės pakabukas (1546 m.), saugomas Upsalos katedrs lobyne (aversas ir reversas). Iš knygos „Wawel 1000– 2000. Wystawa Jubileuszowa. Kultūra artystyczna dworu krolewskiego i Katedry, t. 3, Krakow, 2000, 100 p. Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt „Paveldo atradimų“ rubrikoje norime pristatyti ir Lietuvai reikšmingas kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, esančias užsienyje. Po visą pasaulį išbarstytų...
Leninas Gorkuose (1923 m.). Wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Rusijos revoliucijos (ar perversmo) vadas Leninas šiandien mūsų dėmesį patraukia ne tik jo mirties šimtųjų metinių proga, mįslinga mirties priežastimi, bet ir sąsajomis su nūdiena. Putinas, kuris per Ukrainą vykdo tokią patį agresyvų savo režimo eksportą į Vakarus, lygiuojasi į šį bolševikų vadą bei Petrą Pirmąjį…...
Rūdvališkių ir aplinkinių kaimų – Kūlokų, Ūdrupio, Balaikų, Tarašiškių, Danikeliškių, Dviratinės – vaikai, po ganiavos 1920 – 1921 m. mokęsi pas daraktorių Juozą Bučinską (stovi dešinėje). Nuotrauka iš Vinco Denkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį savaitgalį skaitytojui siūlome trečią ištrauką iš Jono Dapkūno prisiminimų. Tų laikų vaikai mokslus derindavo su ganiava ir kitais darbais pas...
Paminklas 1863 m. sukilėliams Knebiuose. 2017 m. liepos mėn. Vidos Macevičienės nuotr. Sausio 22 dieną sukanka 161 metai nuo sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios. Publikuojame a.a. prof. Antano Tylos 2017 m. www.voruta.lt skelbtus profesoriaus tėvo prisiminimus apie 1863 m. sukilimą Anykščių krašte. Prof. dr. Antanas Tyla, www.voruta.lt Mano Tėvų šeimoje buvo gyva atmintis...
Renginio akimirkos Gintaro Tamulaičio ir šaulio Romualdo Dunausko nuotraukose Gintautas Tamulaitis, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202-oji šaulių kuopa, Kauno apskrities skyriaus savanorių kūrėjų sąjunga, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius 2024 m. sausio 15 d. paminėjo 101-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, nes pagrindiniai planai 1923 metų...
Dvispalvis Tauragės valdos žemėlapis 1653 m. Linas Tamulynas, VšĮ Archeologijos centras, Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, www.voruta.lt Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių...
Fotomenininkas Robert Wilczyński. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 16 d. Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyko parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“ atidarymas, kuriame dalyvavo jos autorius Robert Wilczyński. Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų...
Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LPKTS Kultūros vadybininkė, projektų vadovė, LŽS narė, www.voruta.lt Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių (LPKTS) salėje įrengta unikali ekspozicija – Žalgirio mūšio vėliavos. Įdomi jų atsiradimo istorija. Pasitelkiant LPKTS projektines lėšas, kurias skyrė Lietuvių fondas (JAV), Lietuvos krašto ministerija ir Lietuvos vyriausybė, talkinant Reklamos studijai „PICOline“, išeksponuotos istorinės vėliavos....
Asociatyvi KASP nuotrauka Sausio 17 d. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) iškilminga rikiuote mini 33-iąsias pajėgų įkūrimo metines. Renginyje planuoja dalyvauti LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Artūras Radvilas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo...
Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869-1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje prie namo Nr. 21 vyko Klaipėdos krašto dienos paminėjimas. Minėjimo metu savo mintimis dalijosi doc. dr. Martynas Purvinas ir Sigitas Šamborskis. Maldos žodžius...
Ana Luisa Monse. Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, kovojančios Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčios Anos Luisos Monsės (Ana Luisa Monse) kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje. Man pasisekė. Pasisekė, kad kaip artimiesiems 1991-ųjų sausio 13-ąją man nereikėjo važiuoti į...
Alieś Biely, www.gudija.lt 2000 m. Upsalos universiteto (Švedija) bibliotekoje dr. Andrejus Katliarčukas rado du pilnus Katalikų katekizmo egzempliorius, 1585 m. Vilniuje jėzuitų išspausdintus senąja gudų kirilika (red. past.: šiandien Lietuvoje mes šią kalbą vadiname rusėnų, arba kanceliarine). Abu leidiniai puikios būklės. Ši knyga buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekur pasaulyje neišliko pilnų egzempliorių (pavyzdžiui, Sankt...
Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė pradžioje vadinta Žygimanto Senojo skrynute. Ji yra gana didelė (38,5 X 37 X 18,5 cm). Sidabrinės, auksuotos plokštelės ištisai nusėtos auksiniais, emaliu dekoruotais papuošalais (įrėmintomis kamėjomis, žiedais, pakabučiais, segėmis, auskarais, kokardomis ir kt.), nusagstytos įvairiais brangakmeniais. Skrynutės viduje įstatyta medinė dėžutė, išmušta raudonu šilku. Nacionalinio muziejaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų...
2023 m. Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa. Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova 2023 metų Laisvės premijos laureato, antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, pogrindinės spaudos leidėjo bei publicisto, buvusio politinio kalinio Petro Plumpos kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiamieji Ekscelencijos, garbingieji Tėvynės Lietuvos piliečiai, svečiai ir Laisvės gynėjai! Dėkoju visiems, kurių rūpesčiu...
Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...
Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės. 1991 m. Alfredo Girdziušo nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, www.voruta.lt Sausio 12-osios rytmety daugelio namų langai nušvito uždegtų žvakių Šviesos blyksniais, primenantys 1991 metų viduržiemio įvykius, kada mūsų beginkliai žmonės su savo patriotizmu degančiomis širdimis, giesmėmis ir dainomis stojo į žūtbūtinę kovą su...
Lietuva budi – Lietuvos radijas ir televizija.1991 m. Alfredo Girdziušo nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Sausio 13 – ąją žmonės prisimena ir širdy nešioja vis kitaip. Tai reiškia, kad kiekvienas šią datą suvokia kaip asmeninį lūžį, nes jis palietė jų gyvenimo būdą, vaikų ir valstybės – mūsų Tėvynės – ateitį. Žinau, skambūs tekstai...
Petras Plumpa Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime Vilniuje. 1958 m. kovo 14 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44614/3, t. 2, l. 6 ap. P. Plumpa (g. 1939 m.) dirbo elektromonteriu „Lietuvos energijos“ statybos montavimo valdyboje. Priklausė pogrindinei organizacijai „Laisvę Lietuvai“, kūrė antisovietinius eilėraščius ir dainas,...
Minint prieš trisdešimt trejus metus iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių, 2024 metų sausio 12 d. lygiai 8.00 valandą ryto visoje Lietuvoje languose dešimčiai minučių bus uždegamos vienybės, atminties ir pergalės žvakutės. Daugiau nei 1500 mokyklų, darželių, valstybės institucijų, ambasadų, karinių dalinių, policijos nuovadų, įstaigų ir organizacijų Lietuvoje bei užsienyje jau atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių...
Šauliai 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausiojoje Taryboje „Aš nepamačiau, kaip jį nušovė“, – apie Sausio 13-osios naktį ir prie televizijos bokšto Vilniuje žuvusį brolį – šaulį Darių Gerbutavičių pasakoja Vilniaus šaulys, grupės G&G Sindikatas įkūrėjas ir lyderis, vokalistas, grupės dainų tekstų bei muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Apsisprendę: prie Televizijos bokšto „Mes buvom susitikę...
Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...
LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Egidijus Stancikas ir istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. R. Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Istorinėje prezidentūroje Kaune vyko renginys „Atminties dedamoji: nusilenkimas mirusiam“, kuriame buvo pristatytas dokumentinis filmas „Prezidentų likimai“ (2006 m., trukmė 46 min.). Filme atkuriamos lemtingos 1940-ųjų birželio okupacijos akimirkos, sugriovusios ne tik valstybių,...
Sausio 16 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks Klaipėdos krašto metams skirtos komiksų knygos „Jūros druska ant lūpų“ (2023) pristatymas. Renginyje dalyvaus autoriai – rašytojas Gintaras Grajauskas ir dailininkas Mindaugas Lukošaitis. Istorinių komiksų žanras Lietuvoje per pastaruosius metus išpopuliarėjo kaip būdas jaunajai kartai papasakoti apie reikšmingus įvykius. Mažosios Lietuvos...
Lietuva budi – Spaudos rūmai. Alfredo Girdziušo nuotr. Seime ir kitose Lietuvos vietose 33-ąjį kartą prisimename istorines 1991-ųjų akimirkas, Lietuvos gyventojų vienybę ir parodytą pasiaukojamą ryžtą prieš agresorių, ir pagerbiame žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą. 2024 metų Lietuvos laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa Visuomenei atviri renginiai Sausio 12 d., penktadienį, visus kviečiame 8...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato naują leidinį – dr. Arūno Bubnio knygą „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ 2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo konclageryje 80-osios metinės. Tebūnie ši knygelė Štuthofe kalėjusių ir žuvusių lietuvių atminimo ir pagarbos ženklas. dr. Arūnas Bubnys „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ –...
Rapersvilio pilis Šveicarijoje, kurioje V. Broel-Pliateris 1870 m. įkūrė ATR muziejų. Vilijos Handschin nuotrauka Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt Pasakojimas apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. Ar žinojote, kad Vilniuje 1808 m. gimęs Vladislovas Broel-Plateris, kaip 1831 m. sukilimo dalyvis vėliau emigravęs į Šveicariją, senoje Rapersvilio pilyje prie Ciuricho ežero buvo įkūręs Abiejų Tautų Respublikos...
Klaipėdos krašto prijungimo operacijos herojus J. Tomkus yra palaidotas Kaune Šančių kapinėse, tačiau tiksli jo amžinojo poilsio vieta čia nėra žinoma. E. Lukoševičiaus archyvo nuotr. Asta Dykovienė, klaipeda.diena.lt Baigiantis Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo metams, užmarštyje liko vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus-Oksas – tragiško likimo asmenybė. Kažkada Sibire pagailėjęs...
