Pranciškus Verkelis. Nuotrauka iš Biržų krašto muziejaus „Sėla” fondų Tadas Verkelis, Biržų SVB Jono ir Adolfų Mekų palikimo studijų centro vyresn. bibliotekininkas,VU Archeologijos katedros studentas, Biržų kraštotyros klubo kuratorius, www.voruta.lt Nors knygnešys Pranciškus arba Pranas Verkelis yra straipsniuose arba literatūroje ganėtinai dažnokai paminimas, tačiau apie jo šeimą ir kitus artimuosius dažnai pasitaiko faktinių klaidų: sumaišomi...
Istorija
Lietuvos radijo 100-metis paminėtas ir Žemaitijoje
Petras Babickas, pirmasis Radiofono laidų vedėjas. Karūžiškės dvaro archyvo nuotr. Antanas Ivinskis, www.voruta.lt Rugpjūčio 8 d. – Karūžiškėje, Laukuvos sen., buvo paminėtas Lietuvos radijo 100-metis, o taip pat Lietuvos kariuomenės Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Šilalės savanorių kuopos įkūrimo ir Šilalės šaulių kuopos atkūrimo 35-sios metinės. Šis jungtinis renginys vyko šalia paties Medvėgalio, prie atkurtosios...
Viktoras Jencius-Butautas. Ar karalius Butautas buvo sąmokslininkas?
„Butauto ir Survilos krikštas“ Henriko Redeno kronika, 1553–1556 m. Viktoras Jencius-Butautas, www.voruta.lt Kas jis buvo – Henricus dux de Drogiczin? Lietuvos kilmingasis, Butautas antrasis Kęstutaitis iš karaliaus Gedimino palikuonių, tapęs Romos Katalikų bažnyčios naujakrikštu.1 Pirmasis galimai buvo Kęstučio sūnus Vaidotas. Neabejotinas krikščioniškojo judėjimo į vakarus iniciatorius ir vadas Butautas, vokiečių kronikose vadintas karaliumi ir pirmasis...
27-asis Latvijos politiškai represuotųjų asmenų sąskrydis
Prof. dr. Jonas Jakaitis „Baltijos Aljansas“ tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos prezidentas 2026 m. rugpjūčio 8 d. (šeštadienį) Latvijos Ikškilėje (Ikšķile) vyks 27-asis Latvijos politiškai represuotųjų asmenų sąskrydis (latv. Latvijas politiski represēto personu salidojums). Tai didžiausias kasmetinis Latvijos tremtinių, politinių kalinių ir jų šeimų susitikimas, kurį organizuoja tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „Baltijos...
Už Raseinių, ant Dubysos, teka saulė, teka…
Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, Ariogala, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Šeštadienį Raseinių r., Ariogaloje, Dubysos slėnyje, politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai ir jų artimieji susirinko į tradicinį sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Šis sąskrydis – jau 36-asis. Sąskrydis prasidėjo dalyvių šventine eisena į Dubysos slėnį, kuriame vyko vėliavų pakėlimo ceremonija. Kauno vyskupas augziliaras Saulius...
Jūžintuose iškilmingai palaidota 15 Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų sovietų genocido aukų
Dariaus Baltakio nuotrauka Jūžintuose, Rokiškio rajono savivaldybėje, iškilmingai palaidota 15 Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų sovietų genocido aukų, rastų Rokiškio rajone, užkastų bulvių duobėse už Jūžintų kapinių tvoros. Okupantai 1945 m. nužudytų laisvės kovotojų kūnus, kad artimieji jų nerastų ir neišsikastų, užvertė akmenimis ir spygliuotomis vielomis. Istorinės tiesos laisvės kovotojai laukė aštuonis dešimtmečius. Amžino poilsio Jūžintų...
Senojo Mukulių dvaro žinomi žmonės
Mukulių dvaras. Kultūros paveldo centro nuotr. Petras Ivanovas, www.voruta.lt Prie Zarasų krašto gražuolio Avilio ežero pietinės įlankos prigludęs Mukulių kaimas. Nuo Zarasų centro daugiau kaip per dešimtį kilometrų. Mukulių dvaras buvo įkurtas aštuonioliktojo amžiaus pradžioje. Iš pradžių jis priklausė Giedraičiams. Paskui jį įsigijo Kelpšai. Šiandien senasis Mukulių dvaras mena turtingą savo istoriją, nepamirštamus įvykius, įžymius...
Vilniuje vyks Romų genocido atminimo dienai skirti renginiai
Romų kilmės moteris su vokiečių policininku ir nacių psichologu Robertu Ritteriu. Bundesarchiv, R 165 Bild-244-71 / CC-BY-SA 3.0 Romų genocidas (Porajmos) nusinešė šimtų tūkstančių Europos romų gyvybes. Istorikų duomenimis, nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų, arba maždaug trečdalis tuometės Lietuvos romų bendruomenės. Kadangi nemaža dalis romų gyveno klajokliškai ir nebuvo registruoti oficialiuose...
Česlovas Iškauskas. Medininkai mums primena ir perspėja…
Sovietų Sąjungos kariškių nuniokotas Medininkų muitinės ir pasienio kontrolės postas. Medininkai, 1991 m. birželio 3 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis Romualdo Jurgaičio asmeninis archyvas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Medininkų žudynės – tai dar vienas kraupus sovietinių okupantų nusikaltimas nepriklausomoje Lietuvoje. Vos prieš pusmetį, 1991 – ųjų sausio 13 – ąją, Maskva buvo organizavusi klastingą...
In Memoriam. Kazimira Danutė Prunskienė (1943–2026)
Kazimira Danutė Prunskienė Eidama 84-uosius gyvenimo metus, šiandien mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė profesorė Kazimira Danutė Prunskienė. K. D. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Vasiuliškės kaime, Švenčionių rajone (Prano ir Onos Stankevičių šeimoje). 1949–1960 m. mokėsi Kūrinių kaimo pradinėje mokykloje, Švenčionių rajono Kaltanėnų septynmetėje mokykloje,...
Geologė ir rezistentė Virginija Marija Vosyliūtė
Virginija Marija Vosyliūtė. Iš leidinio „Lietuvos geologai“ Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Būsimoji rezistentė Virginija Marija Vosyliūtė gimė 1936 m. liepos 29 d. Kaune, pedagogų šeimoje. Šiemet minime V. M. Vosyliūtės 90-ies metų sukaktį. Jos tėvas, Jonas Vosylius, baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultetą, dirbo mokytoju, vėliau dėstė lotynų kalbą Kauno medicinos institute. Motina, Julija...
Dokumentinis filmas apie Baltijos šalyse sovietų vykdytas represijas, masinius trėmimus, partizaninį pasipriešinimą
Filmo kadrai Prof. dr. Jonas Jakaitis, Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „Baltijos Aljansas“ prezidentas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos ir valdybos narys, www.voruta.lt Liepos 26 d. Azerbaidžano AnewZ TV pristatė dokumentinį filmą „Buried Stories: The Last Train East“ (AnewZ, 2025)1 – jautrų ir įtaigų pasakojimą apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos patirtį sovietinės...
Paryžiuje atidengta Baltijos keliui skirta atminimo lentelė
Guillaume Bontemps / Paryžiaus savivaldybės nuotr. Liepos 13 d., Prancūzijos nacionalinės šventės išvakarėse, Paryžiaus Gulbių saloje (Île aux Cygnes) iškilmingai atidengta Baltijos keliui skirta atminimo lentelė. Ji įamžina vieną svarbiausių taikaus pasipriešinimo simbolių Europos istorijoje ir primena tą pačią dieną Paryžiuje vykusią solidarumo akciją Baltijos tautoms. 1989 m. rugpjūčio 23 d., kai minint Molotovo–Ribentropo pakto...
Paminėtos Lietuvos kariuomenės karininko, istoriko, bibliografo ir bibliofilo plk. ltn. Aleksandro Ružancovo 60-osios mirties metinės
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2026 m. liepos 23 d. Vilniaus Konstantinopolio patriarchatui priklausančioje Apreiškimo švč. Dievo Gimdytojai parapijos koplyčioje buvo paminėtos Lietuvos kariuomenės karininko, istoriko, bibliografo ir bibliofilo (literatūrinis pseudonimas „Alesis Smalenecas“) plk. ltn. Aleksandro Ružancovo (1893–1966) 60-osios mirties metines. Minėjimas prasidėjo pamaldomis. Liturgija buvo laikoma kun. Georgijaus...
„Žemaitijos valdovo“ P. Plechavičiaus pastangomis su šaknimis buvo išrautos bolševizmo užuomazgos
Gen. Povilas Plechavičius. partizanai. org nuotr. Kazys Blaževičius, buvęs Vietinės rinktinės kariūnas, www.xxiamzius.lt Generolas P. Plechavičius buvo nepaprasta asmenybė pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Pagarsėjo ypatinga drąsa, neapykanta Lietuvos priešams ir didžiule meile tėvynei. Tautos istorijoje jis įsitvirtino trimis žygdarbiais: nepriklausomybės pradžioje, 1918-1919 metais, likvidavo bolševizmo užuomazgas Žemaitijoje; taikiu būdu įvykdė 1926 m. gruodžio 17 d....
A. Vijūkas-Kojalavičius SJ, plėtojęs Pater Patriae įvaizdį
Albertas Vijūkas Kojalavičius, Lietuvos istorija, 1650 m., LE 2711 Irena Petraitienė, www.voruta.lt Prieš 410 m., 1609m. netoli Kauno buvusiame Vijūko dvare gimė Albertas Kojalavičius, jėzuitas, Lietuvos istorikas, heraldikas ir gausių pastoracinių asketinių, poleminių, filosofinių raštų autorius. Žymiausi jo darbai- pirmą kartą parengtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Riterijos Herbynas ir lotyniškai parašyta, pirmą kartą išspausdinta ,,Lietuvos...
Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos
TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt publikuojami dokumentai apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1939-1949 m. ir atskleidžiami Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos. 1939 m. Raudonajai armijai okupavus lenkų užimtą Vilnių...
Jūžintuose bus palaidoti 15-os Laisvės kovų dalyvių ir kitų sovietų genocido aukų palaikai
LGGRTC nuotraukos Liepos 26 d. Rokiškyje bus iškilmingai palaidota 15 Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų sovietų genocido aukų, rastų Jūžintuose, Rokiškio rajone. 2025 metais netoli senųjų Jūžintų kapinių, prie buvusios NKVD (KGB) būstinės, bulvėms laikyti skirtose duobėse buvo rasti dvylikos laisvės kovotojų palaikai, o šiais metais tęsiant paieškas ten aptikti dar treji palaikai. Lietuvos gyventojų...
A. Karmonas. Užmiršta Aukštaitijos rezistentė Verutė Deveikytė
Verutė Deveikytė – rezistencijos didvyrė Antanas Karmonas, kraštotyrininkas, www,voruta.lt Lietuvos Laisvės vizija, brandinta rezistencinių kovų metu miškų gūdumose, palaukių bunkeriuose, kaimo sodybų slėptuvėse ir net Sibiro tremtyje, akumuliavosi į Tautinį Laisvės sąjūdį, tapusį – Lietuvos Atgimimu. Kelrodis jam – rezistencinių kovų dvasia. O kiek jos įkvėptų didvyrių, paaukoję savo gyvybes buvo nutylėti, o paskui ir...
Česlovas Iškauskas. Ar vėl vešime „saulę iš Rytų“?
1940 08 01 į Maskvą atvykusios Liaudies seimo delegacijos paradinis sutikimas. LYA nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Mokslininkai sako: ateitį mes modeliuojame iš istorijos pamokų. Tiesa, juodų jos puslapių dažnai vartyti nepatartina, kad tamsiu debesiu neužgožtume visų iškovojimų. O vis dėl to gali būti naudinga pažvelgti į anuos laikus, kad susivoktume,...
Išeivijos lietuvių dovanos Vytauto Didžiojo karo muziejui
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Džiaugiamės pranešdami, kad muziejuje saugoma Aleksandro Blaževičiaus (1912–1998) ir Birutės Avižonytės-Blaževičienės (1914–2012) kolekcija pasipildė naujomis vertybėmis. Jos atkeliavo iš už Atlanto, kaip ir anksčiau muziejų pasiekęs Blaževičių archyvas. Birželį Vytauto Didžiojo karo muziejų aplankė Kanadoje gyvenanti prof. dr. Petro Avižonio proanūkė Daina Avižonis – Birutės brolio Vytauto anūkė. Kartu...
Johno Fitzgeraldo Kennedy apsilankymas Lietuvoje 1939 m.
JAV prezidentas Johnas F. Kennedy susitinka su Amerikos lietuvių tarybos atstovais Baltuosiuose rūmuose, 1962 m. vasario 16 d. Iš dešinės pirmas – būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Abbie Rowe. White House Photographs. John F. Kennedy Presidential Library and Museum, Boston Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, istorijos žurnalas „Voruta”, 2025 m., nr. 3 Lietuvoje,...
Česlovas Iškauskas. Operacija „Vysla“ – ukrainiečių tragedija
Lenkijos batalionas „Poznanė“ priverstinai iškeldina Ukrainos kaimo gyventojus. Vakarų Beskidai, 1947 m. commons.wikimedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Istorija – ne tik nuožmūs karai, konfliktai, žudynės, bet ir masiniai trėmimai, prievartiniai tautų perkraustymai, lageriai, kalėjimai, deportacijos, kankinimai. Bolševikinis ir sovietinis režimas nesigailėjo ne tik svetimų tautų, bet savų rusų. Ypač pasižymėjo Lenino įpėdinis...
Tremties ir lagerių metraštininkas. Valentino Gustainio 130-osioms gimimo metinėms
Pasakojimą parengė Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingasis archyvas 2026 m. liepos 15 d. minėsime rašytojo, vertėjo, filosofo Valentino Gustainio 130-ąsias gimimo metines. Lietuvos ypatingasis archyvas šiai sukakčiai paminėti parengė dokumentinį pasakojimą, kuriame gausu iki šiol plačiau neskelbtų faktų apie Gustainių šeimos represavimą bei sovietų saugumo vykdytą V. Gustainio persekiojimą, po tremties ir kalinimo grįžus į Lietuvą. ...
Palangoje – unikalūs Holokaustą ir karą išgyvenusių žmonių liudijimai
Ina Navazelskis. Fotografė – Milli Bzahav (Milda Bazilevsky) Palangos žydų bendruomenė kartu su Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi liepos 15 d. 17 val. kviečia palangiškius ir miesto svečius į susitikimą su Lietuvoje viešinčia istorike, JAV žurnaliste Ina Navazelskis. Muziejuje vyks paskaita-diskusija „Balsai iš kruvinų žemių“, kviečianti pažvelgti į XX amžiaus tragediją per ją išgyvenusių...
Sugrįžimas į Širvintą: LNM Vinco Kudirkos muziejus pasakoja sunaikinto miesto istoriją
Pilkalnio gatvė Širvintoje XX a. 4 deš. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr. LNM Vinco Kudirkos muziejus Vieną miestą nuo kito skyrė tik upė. Šiandien vieno iš šių miestų nebėra. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Kudirkos Naumiestis ir Širvinta (vok. Schirwindt) gyveno tarsi dvyniai. Juos jungė prekyba, šeimos, kultūrinis ir religinis gyvenimas, o valstybės siena netrukdė kasdieniams...
Aida Vėželienė. Vilniaus radiofonas – keturios okupacijos. II dalis
Gedimino pr. 22. Vilniaus mažasis teatras. Autorės nuotr. Aida Vėželienė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojams įprasta visuomeninį transliuotoją sieti su S. Konarskio gatvės kompleksu. Tačiau iki tol, kol sostinėje iškilo specializuotas televizijos ir radijo pastatų ansamblis, Lietuvos radijo širdis buvo Gedimino prospekto 22-asis namas. Būtent jis tarpukariu buvo svarbiausia, pavojingiausia ir labiausiai geidžiama informacinė erdvė šalyje. Šio...
Aida Vėželienė. Vilniaus radiofonas – keturios okupacijos. I dalis
Iškaba prie Vilniaus mažojo teatro. Autorės nuotr. Aida Vėželienė, www.voruta.lt Šiemet minint Radijo šimtmetį (1926–2026), svarbu atsigręžti į istoriją ir pabandyti suvokti radijo vaidmenį nepriklausomos Lietuvos kūrimo etape. Nuo pat savo atsiradimo radijas buvo kur kas daugiau nei tik švietimo ar kultūros sklaidos priemonė. Visais istoriniais lūžio tarpsniais jis veikė kaip galingas informacinio poveikio įrankis,...
Voluinės tragedija: kas pagimdė šį baisų nusikaltimą?
Česlovas Iškauskas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Kartais įvykiams, reiškiniams nerasi bendro vardiklio, apibendrinimo. Dirbtinai sugretinti, ieškoti vienodų priežasčių ar ištakų – tai reiškia kurti dar vieną sąmokslo teoriją ar tiesiog klastoti istoriją. Ir vis dėl to tas nelaimingas istorinis trikampis Ukraina – Lenkija – Lietuva vienu aspektu verčia ieškoti tam tikrų paralelių, o kiekvienas...
Apie Aleksandrą Kriaučiūną, Švenčionėlių bažnyčios statybos projekto autorių
Jonas Kriaučiūnas, Aleksandro Kriaučiūno sūnus, www.voruta.lt 1959 m. liepos 22 d. sovietinė Švenčionėlių vykdomojo komiteto valstybinė statybos objektų priėmimo komisija priėmė eksploatacijai Švenčionėlių bažnyčią. Užsakovo (statybos komiteto) vardu valstybinės komisijos aktą pasirašė kun. Bronislovas Laurinavičius ir Aleksandras Kriaučiūnas, vykdęs statybos architektūros ir techninę priežiūrą. Už šiuos abu vyrus liepos 14 d. klebonas Dr. Valdas Girdziušas...





























