Renginio akimirkos Gintaro Tamulaičio ir šaulio Romualdo Dunausko nuotraukose

Gintautas Tamulaitis, Kaunas, www.voruta.lt

Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202-oji šaulių kuopa, Kauno apskrities skyriaus savanorių kūrėjų sąjunga, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius 2024 m. sausio 15 d. paminėjo 101-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, nes pagrindiniai planai 1923 metų sausio 3-5 d. Klaipėdos sukilimui buvo ruošiami Kaune.

Pirmiausiai Krašto apsaugos ministerijai reikėjo surasti sukilimo vadą. Pasirinkimas buvo nedidelis, nes niekas nenorėjo imtis vadovauti sukilimui. Buvo siūloma sukilimo vadu būti Jonui Variakojui, jis atsisakė, tada save pasisiūlė Jonas Polovinskas. Sukilimo štabo viršininkas tapo majoras Juozas Tomkus.

Paminėjimas prasidėjo sausio 15 d. ryte prie simbolinio majoro Juozo Tomkaus antkapinio paminklo (tarp 839 įamžintų karininkų pavardžių Aukštųjų Šančių karių kapinėse granito steloje yra įrašyta majoro Juozo Tomkaus pavardė) čia suplevėsavo tautinė ir Klaipėdos krašto vėliavos, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės.

12 val. minėjimas persikėlė į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelį prie Laisvės paminklo, kur įamžinta Klaipėdos 1923 metų sukilimo data. Šalia yra biustas ir Martynui Jankui, kuris nemažą indėlį įdėjo rengiant sukilimą.

Laisvės paminklas buvo apjuostas tautine juostele, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės, perskaitytas ir Klaipėdos krašto taip vadinamas himnas, o taip pat sugiedota tautinė giesmė.

Klaipėdos sukilimo istoriją, jos reikšmę Lietuvai pasidalino Kauno apskrities savanorių kūrėjų sąjungos pirmininkė, istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė, o šaulys AleksandrasVitkus priminė apie sukilimo pasiruošimą Kaune, kurį turėjo praeiti J. Poloviskas, Jonas Tomkus, Pranas Klimaitis, Vincas Krėvė-Mickevičius ir kiti, kol buvo patvirtintas sukilimo planas.

Be paminėtų pranešėjų minėjime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos buvęs vadas ats. plk. Albertas Dapkus, LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės vadas kpt. Vytautas Žymančius, LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 202 kuopos vadas Povilas Miliukas, jo pavaduotojas Romualdas Dunauskas, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus vadas Paulius Pacevičius, signataras Rytis Kupčinskas, šauliai ir kiti asmenys. Dalyvavo ir Mažosios Lietuvos atstovai su savo vėliavomis. Paminėtinas Sigitas Šamborskis, Karaliaučiaus krašto Lietuvių bendruomenės pirmininkas, Linas Armalis, kurio senelis Petras Balzaras buvo sukilimo metu būrio vadas.

Emocingai apie Mažąją Lietuvą pasisakė Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjas, architektas doc. Martynas Purvinas, atvykęs į minėjimą su žmona Marija.

Šiltai buvo sutiktas ir Jurgis Krukis: „Ką bedarytum, reikia, kad tavo darbas nebūtų beprasmis“, – teigia save pristatantis Klaipėdos krašto autochtonu, Lietuvos istorija bei filosofija besidomintis, mėgstantis keliauti bei pažinti pasaulį, energija ir optimizmu trykštantis 82-erių Jurgis Krukis, atnešęs visiems Mažosios Lietuvos himno tekstus.

Renginio pabaigoje moderatorius LŠS VDŠ2R 202-kuopos būrio vadas Gintautas Tamulaitis pasidžiaugė dalyvavusiais ir perskaitė sveikinimą kauniečiams už kilnų darbą, gautą nuo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (iš Čikagos) vado Ovidijaus Bernatonio.

Minėjimo organizatoriai kitais metais numato 102-ąsias Klaipėdos sukilimo minėjimo metines paminėti kartu Kaune ir Klaipėdoje.