Sveikiname Trakų monsinjorą, kleboną Vytautą Rūką gegužės 7 dieną sulaukusį 90 metų jubiliejaus. Savaitę prieš sukaktuves „Trakų žemė” netikėtai išdygo prie monsinjoro durų, o straipsnio autorė gali pasidžiaugti akis į akį pasikalbėjusi su kunigu prieš beveik keturis dešimtmečius sutuokusį jos tėvus Kazimierą ir Almą Suchodolskius, mokykloje dėsčiusį tikybą…… Monsinjorui Vytautui Rūkui teko klebonauti ne tik...
Naujienos
Afrikos skonis uostamiestyje
Paklausti, koks miestas yra garsus miuziklų gausa, daugelis pritartų, jog tai – Hamburgas (Vokietija). Čia jų – kaip iš gausybės rago – „Tarzanas“, „Rokis“, „Liūtas Karalius“, „Operos Fantomas“. O kur dar šiuo metu statomas ir šių metų rudenį pasirodysiantis Brodvėjaus miuziklas „Aladinas“. Jie Hamburge – itin populiarūs, nes į aštuonis kartus per savaitę rodomą miuziklą...
Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko premija skirta G.Songailai
2015 m. kovo 8 d., sekmadienį, Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje po 10 val. pamaldų įvyks iškilminga Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premijos įteikimo ceremonija. Ši premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam yra artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Šiais metais...
XVIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir I-asis Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimas – Urugvajus’2015
2015 m. sausio 13-18 dienomis Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje vyko svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XVIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir tuo pačiu metu, sausio 16-18 dienomis, vyko I-asis Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Suvažiavimuose dalyvavo apie 50 atstovų iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Kanados. Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių...
Lietuvių pėdsakai Miorų rajone
Miorų rajonas yra Vitebsko srities vakaruose, baltų ir slavų paribyje. Skirtingai nuo Breslaujos ir Pastovių rajonų, jis yra nutolęs nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos į rytus ir nesiriboja su Lietuva, nors savo istorijoje taip pat turi daug lietuviškų pėdsakų. Svarbu paminėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo keletas kaimų, kur buvo kalbama lietuviškai. Juos...
Stasio Lozoraičio premija – LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui
Aukščiausias Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ 2014 metais paskirta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui. Šis apdovanojimas jam skiriamas įvertinant tvirtą pilietinę poziciją, taip pat nuopelnus tolerancijai ir savitarpio supratimui tarp Lietuvos etninių bendrijų. Premija laureatui bus įteikta 2015 m. sausio 10 d. (šeštadienį) 12 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos...
Dr. Halinai Kobeckaitei įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė Kultūros ministerijos Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ tautinių bendrijų veikėjai, rašytojai, vertėjai, ambasadorei dr. Halinai Kobeckaitei. Aukščiausias ministerijos apdovanojimas įteiktas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus stiprinant kultūrų dialogą, puoselėjant tautinę ir religinę santarvę, ugdant visuomenėje humanistines vertybes. “Sveikiname ne tik kultūros, bet ir kultūrų asmenybę, susijusią su...
„Europos lietuvis“ arba prieš dvidešimt metų
Alfonsas KAIRYS Šį kartą Europos lietuvis – kabutėse, nes tai laikraščio, išleisto prieš 20 metų ir skirto lietuvybei puoselėti užsienyje, 20 numeris (1994m. rugsėjo 10-16 d.). Apie ką rašyta? Pirmiausiai teigiama, kad 1990 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena 811 865 lietuvių kilmės asmenys. Jie sudaro 0,3 proc. JAV gyventojų ir daugiausiai telkiasi ...
Lietuvių mokykla Krasnojarske pedagogų neturi, tad moko vieni kitus
Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krasnojarske lietuvių kalbos mokykla veikia dešimtus metus. Į ją susirenka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Į Krasnojarsko biblioteką, lietuvišką salelę Sibiro centre, savaitgaliais susirenka ne tik vaikai, į ją ateina vis daugiau ir suaugusiųjų, norinčių su giminėmis Lietuvoje bendrauti lietuviškai. „Esame lietuviškoje klasėje, lietuviškoje mokykloje, kuri vadinasi...
Kamilė Ežerskytė: „Gyvendama Lietuvoje nelabai žinojau, kuo skiriasi Vasario 16-oji nuo Kovo 11-osios“
bernardinai.lt Kamilė Ežerskytė šiais metais baigė dvylika klasių Hiutenfeldo miestelyje esančioje Vasario 16-osios gimnazijoje. Su ja kalbamės apie mokslus svetur, apie nemenką patirtį svečioje šalyje, laiką Vasario 16-osios gimnazijoje bei gimtąją šalį Lietuvą. Kamile, šiemet baigei dvylika klasių Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje esančioje dvikalbėje Vasario 16-osios gimnazijoje. Kaip ten atsidūrei? Kelias į Vasario 16-osios gimnaziją buvo...
Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Aldonai Vasiliauskienei
Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių S. Rapolionio gimnaziją suguža intelekto nestokojantys svečiai, kuriems Lietuva reiškia kur kas daugiau nei gyvenamąją vietą, inteligentai, savo darbais prisidedantys prie Tėvynės istorinės praeities tyrinėjimo, galiausiai – patys tikriausieji lietuviškosios kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, gyvenimą paskyrę lietuvybės labui: jos akcentavimui, palaikymui bei skleidimui. O proga išties neeilinė –...
Iš konkurso „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“ grįžus
Vitalija DOVYDĖNIENĖ, Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vytauto Landsbergio fondas antrąkart organizavo Rytų Lietuvos mokyklų dėstomąja valstybine lietuvių kalba ir tautinių bendrijų kalbomis meninės raiškos programų konkursą „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“. 2012-aisiais konkursas buvo skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventei. Šiais metais – Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-mečiui, pažymint Lietuvos sostinės Vilniaus...
Lenkakalbių lietuvių pavardžių kai kurios ypatybės
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS Iškelsime aikštėn tik tas pavardžių ypatybes, kurios susijusios su tam tikromis priesagomis, jų vartojimu. Tokios ypatybės sunkiai pastebimos, bet yra dažnos ir dėl to žinotinos. Aptarsime tik dviejų rūšių pavadines priesagas: 1) –avičius, -evičius (-owicz, -ewicz), pvz., Petravičius, Jurevičius (Petrowicz, Jurewicz), ir 2) –auskas, -iauskas (-owski, -ewski), pvz., Petrauskas, Vasiliauskas (Petrowski, Wasilewski)....
Nepriklausomybės akto signataro D. Malinausko premija šiemet įteikta Nijolei Balčiūnienei
Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Premijos iniciatoriai ir steigėjai D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma ir Viktoras Jencius-Butautas. Jau tapo tradicija, kad šis apdovanojimas teikiamas Vilniaus Šv....
LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai
Minint LLKS 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje organizavome rašinius – tema „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, paraginusi mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje. Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė ( mokytoja Jurgita Žygienė...
Lenkiškai kalbantys lietuviai
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo),...
Vidmantas Staniulis – žmogus gimęs po knygos ženklu
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Kaune, Vytauto pr. 58 name, jau gerą dvidešimtmetį veikia visiems kauniečiams gerai žinomas, Vidmantui Staniului priklausantis, antikvariato knygynas, kuriame nuolat lankosi senųjų spaudinių mėgėjai. V. Staniulis – neeilinė asmenybė, retoms knygoms paaukojusi beveik visą savo gyvenimą. Jis antikvarinius leidinius pradėjo rinkti būdamas vos šešiolikos metų. Nuo pat jauno amžius V. Staniulis suprato,...
Lietuvos valstybės metraštis 1990–2010
Tokio pavadinimo didelė ir puošni knyga neseniai pasirodė kaip specialus serijos „Kas yra kas Lietuvoje“ leidinys. Skirta Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Vyr. redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė. Knygą sudaro 2 dalys: I metraštis (p. 5 tt.) ir II Biografijos (p. 155 tt.). Pirmojoje dalyje (Metraštis) aptariamas Lietuvos valstybės valdymas, teisėsauga ir teisėtvarka, mokslas ir švietimas, medicina ir sveikatos...
Apie Pivašiūnų vardo kilmę
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas. Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio...
J. Basanavičiaus premija skirta architektams dr. M. Purvinui ir M. Purvinienei
Antradienį, 2013 m. lapkričio 5 d., posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą skirti dr. Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei. Pasak tyrėjus premijai pristačiusios Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, dr. M. Purvinas ir M. Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo...
Kapitonas Balys Mikaila
Dr. Vincas MIKAILA, Vilnius, www.voruta.lt Net ir sunkiais carizmo okupacijos ir spaudos draudimo metais nemažai gabių ir veržlesnių valstiečių vaikų savo jėgomis siekė mokslo. Ne visiems, žinoma, pavyko išvengti anuometinės skaudžios rykštės – plaučių tuberkuliozės. Tačiau nemažai jaunimo įgydavo ne tik vidurinį, bet ir aukštąjį išsilavinimą. Rasdavosi ir laimingųjų, kuriems ištiesdavo pagalbos ranką tautiškai susipratęs...
Donatas Januta. Ar čia Lietuvos istorija, ar tiktai „Lietuvos istorija“?
Donatas JANUTA Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (URM) užsakymu išleista „Lietuvos istorija“. Šiais metais, taip pat URM užsakymu ir jai finansuojant, pasirodė tos knygos vertimas į anglų ir penkias kitas užsienio kalbas. Siekiant pristatyti Lietuvą visam pasauliui, šių vertimų egzemplioriai jau išsiųsti Lietuvos ambasadoms ir konsulatams. Taip amerikiečiai, prancūzai, vokiečiai ir kiti, paskaitę...
Širvintiškės Danutės Miliukienės knygoje – gyvenimo vaivorykštė
Vilma VALIUKEVIČIENĖ, interneto laikraščio „Krašto naujienos“ redaktorė, Širvintos Vieną penktadienį (2013 08 09) artėjant rugpjūčiui į vidurį, Širvintų biblioteka laukė eilėraščių… Vis dar dažais ir naujumu kvepiančios patalpos „neįgyventos“. Sienos ilgisi prisilietimų, erdvė ištroškusi žodžių, grindys – tokio joms mielo batų šiurenimo… Gal todėl čia vykstantys renginiai prikausto ir įsigeria sielon lyg niekada nedažyton tvoron dažai…...
Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Istorikas: palyginus, Lietuvoje buvo daug žmonių, gelbėjusių žydus
Vytenė Muschick, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Jeigu mes palyginsime su Europos mastais, tai ypač Lietuvoje buvo didelis skaičius gyventojų, kurie gelbėjo žydus“, – sako vokiečių istorikas, radijo žurnalistas dr. Meinhardas Starkas, 15 metų gilinęsis į Gulago temą, o pastaruoju metu tyrinėjantis holokaustą. Tačiau Lietuvoje viešėjęs istorikas pastebi, kad praeities atminimo pėdsakus mūsų šalyje...
Šauksmas iš Pavolgio
Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...
Šaknim – į žemę, šakom – į dangų
Viktorija MELNIK ir Indrė NOVOPAŠINAITĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos laikraščio „Šilo pulsas“ žurnalistės Pavasariui einant į pabaigą, 2013 m. gegužės 24-ąją dieną, Vilniaus rajono Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje tradiciškai, jau penktus metus iš eilės buvo surengta „Vilniaus Jovarų“ šventė. Kasmet gausybę moksleivių suburiantis renginys šiemet buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms bei Tarmių metams paminėti. Jubiliejinėje...
Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?
Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...
„Voruta“ Lucko universitete
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius 2011 m. spalio 6-8 dienomis Voluinės nacionaliniame Lesės Ukrainkos universitete Lucke vyko X tarptautinė mokslinė konferencija iš ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ (ši konferencija tai 5-oji, kuri organizuota Ukrainoje, kitos penkios vyko Lietuvoje). Konferencijai didelį dėmesį skyrė ir nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“: „X tarptautinė mokslinė konferencija Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui...
Lietuvos jaunimo studijos Tartu universitete 1802–1918 m. ir jų istorinė reikšmė
Neseniai, 2013 metų pradžioje, Lietuvos nacionalinis muziejus išleido naują plačiajai visuomenei ir nacionalinio Lietuvos laikraščio „Voruta“ skaitytojams gerai žinomo istoriko akademiko prof. habil. dr. Antano Tylos knygą „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais“ (V., 2013, 192 p. Tiražas 500 egz.). Naujojoje knygoje prof. A. Tyla susumuoja, apibendrina tyrimo, kurį pradėjo 1969 m., rezultatus....