Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius
Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas.
Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio Piwosz ← piwosz „alaus mėgėjas“. Šiandien mūsų turimi lietuvių antroponimijos duomenys leidžia manyti senovėje lietuvius turėjusius dvikamienį asmenvardį Pì-vašas. Dėl pirmojo dėmens Pi- plg. Pì-gagas, Pì-gantas, Pì-kantas, Pì-karas ir kt. Dėl antrojo dėmens Vaš- plg. Nó-vašas, Nór-vašas, taip pat Vãš-gelas, Vãš-taras, Vãš-vilas ir kt. Plačiau žr. Zigmas Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 157. Iš dvikamienio asmenvardžio Pì-vašas lengvai galėjo būti pasidaryti vediniai Pivãši(u)s ir Pivaši?nas, o iš pastarojo – gyvenvietės pavadinimas Pivaši?nai. Taigi miestelio pavadinimas Pivašiūnai (kaip ir Petraši?nai, Tamoši?nai ir pan.) galėjo atsirasti lietuviškai kalbančių žmonių aplinkoje, be slavų kalbų tarpininkavimo. Šiai prielaidai patvirtinti ar ją atmesti, suprantama, dar reikia specialių tyrimų, bet tokia prielaida yra visai galima.
Nuotraukoje: Z. Zinkevičius
Taip pat skaitykite
Voruta. – 2013, gruod. 7, nr. 25 (789), p. 8.
