Pagrindinis puslapis Kultūra Širvintiškės Danutės Miliukienės knygoje – gyvenimo vaivorykštė

Širvintiškės Danutės Miliukienės knygoje – gyvenimo vaivorykštė

Vilma VALIUKEVIČIENĖ, interneto laikraščio „Krašto naujienos“ redaktorė, Širvintos

Vieną penktadienį (2013 08 09) artėjant rugpjūčiui į vidurį, Širvintų biblioteka laukė eilėraščių…

Vis dar dažais ir naujumu kvepiančios patalpos „neįgyventos“. Sienos ilgisi prisilietimų, erdvė ištroškusi žodžių, grindys – tokio joms mielo batų šiurenimo… Gal todėl čia vykstantys renginiai prikausto ir įsigeria sielon lyg niekada nedažyton tvoron dažai…

Ir žodis čia aidi skambiai, ir emocijos – grynos…

Danutės Miliukienės pirmosios poezijos knygos „Vaivorykštės šviesoje“ pristatymas sukvietė jaukų būrelį draugų, kolegų, mokinių. Nežinau, ir jau niekada nesužinosiu, kokį svorį turi žodis tam, kuris pažįsta pasakotoją visą gyvenimą. Tačiau net ir tiems, kuriems Širvintos suaugusios su poetės paveikslu, buvo daug atradimų. Daug kas ir nežinojo, kokia saldybe mokytojos lūpose skamba žodžiai „namai“, „Žemaitija“, „Venta“… Ir kad eilėraščio herojė – bobutė – giesmes giedojo ne čia įprasta, ne Širvintų patarme.

Susitikime su nauja Širvintų krašto kūrėjų knyga buvo pasakojama apie jos autorės vaikystę, jaunystę. Apie skaudžias istorijos pamokas – „Užsimerksiu. Ir vėl regėsiu, vėl matysiu iš naujo, iš naujo…“ (1) Būta visko – karo pėdsakų žmonių gyvenimuose, tremties kančios, slapstymo, baimės. Be abejo – vaikiškų šėlionių, širdin įstrigusių pamokų ir mokytojų. Eilėraščiuose viskas turi savo spalvą ir savo kainą gyvenimu.

Poetės Danutės Miliukienės istorija prasideda ne čia. Tačiau Širvintų istorijoje šios moters pėdsakas gilus ir svarus. Kaip buvo pasakyta – „Širvintose nėra žmogaus, kuris nepažinotų mokytojos“…

Užvertus vaikystės prisiminimų skyrių, džiaugėsi visi, galėdami atpažinti Mokytoją – tą, kurią vis sutinka Širvintų gatvėse, kuri mokė juos ir jų vaikus, kuri kiekvieną sutiktą draugišką veidą užkalbina be apgaulingo ir lakoniško „kaip gyveni“. O ir taip paklausus, pats netinkamiausias atsakymas, labiausiai užgaunantis jautrios, vertinančios bendravimo gylį, Danutės Miliukienės širdį, būtų tuščias ir bevertis „gerai“. Apie tai eilėraštis taip pat yra naujojoje knygoje.

Ir apie Mokytojus, apie išėjusius mokinius, apie meilę, ilgesį ir netektis: „Ir vėl glaudžiuos prie tų nepasakytų žodžių, vėl ieškau šilumos ir… nerandu…“ (2) Apie skausmą ir viltį. Atvirai, be užuolankų, galbūt, kartais nepatogiai tiesiai…

Knygelėje savo vietą surado ir visiems žinomi, brangūs žodžiai, tapę dainomis ir himnais. Žinomi, nes ne kartą girdėti. Brangūs, nes – apie mus, apie Lietuvą ir apie mūsų Širvintas. Knygos pristatyme skambėjo ne tik eilėraščiai poetės lūpose, tačiau ir dainų įrašai, kuriuos tyliai, tarsi patys sau kartu dainavo visi susirinkę.

Knygos autorė Danutė Miliukienė dėkojo tiems, kurie padėjo išleisti knygą – iliustracijų autorei Rasai Rulevičiūtei, maketuotojai Vilmai Gudeikaitei, dukrai Aušrinei, rinkusiai ir koregavusiai tekstus. Be abejo, dėmesio nestigo ir vieninteliam mažajam klausytojui, eilėraščių herojui, vaikaičiui Džiugui, atėjusiam pasveikinti močiutės…

Tad daug žodžių, daug minčių, daug prisiminimų susigėrė į ką tik dažais nudažytas, tačiau jausmais ir emocijomis neįgyventas sienas. O nuo šiol Širvintų bibliotekoje galite rasti ne tik naująją Danutės Miliukienės knygą, tačiau ir išgirsti vykusio pokalbio „iš širdies į širdis“ aido dulkes. Jos nusės ant kiekvieno, paėmusio knygą į rankas, pirštų ir sielos. Jei tik mokate klausyti, jei mokate pamatyti daug daugiau vaivorykštės šviesoje…

Šaltiniai:

1. Danutė Miliukienė. Vaivorykštės šviesoje. – Printėja, 2013, p. 16.

2. Danutė Miliukienė. Vaivorykštės šviesoje. – Printėja, 2013, p. 73.

Autorės nuotr.

Nuotraukose: D. Miliukienės knygos pristatymo akimirkos

Voruta. – 2013, rug. 14, nr. 19 (783), p. 10.

Naujienos iš interneto