Halina Kobeckaitė. Paprotinis palikimas – karaimų tautinės tapatybės pagrindas
Įrašas

Halina Kobeckaitė. Paprotinis palikimas – karaimų tautinės tapatybės pagrindas

Diskusijos dalyviai. Pirmoji iš k. moderatorė Barbara Stankiewicz Dr. Halina Kobeckaitė, www.traku-zeme.lt Spalio 14- 16 d. Lietuvos lenkų mokslininkų sąjunga surengė IX -ąją tarptautinę mokslinę konferenciją tema Vilniaus krašto istorinio ir kultūrinio paveldo pažinimas bei sklaida tautinės tapatybės išsaugojimui. Rytinė konferencijos sesija buvo skirta diskusijai apie daugiakultūrę ir daugiakalbę Vilniją nuo LDK laikų. Šį posėdį...

Česlovas Iškauskas.  Lenkai ir lietuviai: nuo pagonių iki šiandienos (I)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lenkai ir lietuviai: nuo pagonių iki šiandienos (I)

J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Česlovas iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lenkų atsiradimas Lietuvos teritorijoje nugrimzta į pagonybės laikus. Sunku nustatyti, kada pirmieji kaimynai atsikraustė į LDK, bet istorikai rašo, kad tai galėjo būti XII a. pradžia, kai vyko lietuvių grobiamieji žygiai į lenkų žemes. Pasekime šiuos bendru likimu tapusios istorijos vingius. Rūstūs viduramžių santykiai Lietuvos...

Kas gi buvo Gediminas?  Atviras Lietuvos kūrybinių intelektualų laiškas
Įrašas

Kas gi buvo Gediminas? Atviras Lietuvos kūrybinių intelektualų laiškas

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai  Šimonytei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Vilniaus merui Remigijui Šimašiui  Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei Kopijos – Lietuvos žiniasklaidai Viešai kreiptis Atviru laišku į jus, Gerbiamosios ir Gerbiamieji, mūsų visų,  Lietuvos Respublikos piliečių,  išrinkti...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, vestibiulyje veikiančioje trijų stendų ekspozicijoje, nuo gegužės 30 d. iki birželio 30 d. eksponuojama paroda „LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas“. Lotyniškosios Europos civilizacijos reiškinys viešasis notariatas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, formavosi per Bažnyčios institutą. Institucinio notariato pradžia laikytini 1388 metai, kai Lietuvai...

Povilas Sigitas Krivickas. Gimusi valdyti vyrus. Karalienės Bonos pėdomis
Įrašas

Povilas Sigitas Krivickas. Gimusi valdyti vyrus. Karalienės Bonos pėdomis

Žygimantas Senasis ir Bona Sforza Povilas Sigitas Krivickas. Radijo pjesė. Pirmoji dalis. Lemtis – į šiaurės šalį         Veikėjai:         Dabartis – guvi, jaunatviška.         Praeitis – vyresnė, melancholiška.         Raštininkas – seniokiškas balsas.         Jakopas – pažas, 16 m.         Barbianas – Jakopo šeimininkas, 40 m.                 Izabelė – Bario kunigaikštienė, 37 ir 48 ...

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)
Įrašas

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)

Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...

Tai, ką šiandien sprendžia ukrainiečiai,  mes, lietuviai, sprendėme prieš 100 metų
Įrašas

Tai, ką šiandien sprendžia ukrainiečiai, mes, lietuviai, sprendėme prieš 100 metų

Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...

Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose
Įrašas

Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose

Lenkijos ir LDK valdovo Augusto II privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų karaimams. Varšuva, 1701 m. birželio 20 d. Pergamentas. Lenkų k. LMAVB RS F301-5, lap. 1 www.voruta.lt 2022 m. kovo 16 – balandžio 14 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama paroda, skirta karaimų metams „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos...

Česlovas Iškauskas. Karaimų atsiradimas ir įsitvirtinimas Lietuvoje (I)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Karaimų atsiradimas ir įsitvirtinimas Lietuvoje (I)

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Tautinės mažumos yra kiekvienos valstybės savastis ir turtas. Jos tarsi nuspalvina ir praturtina tos šalies gyvenimą sodresnėmis spalvomis, suteikia visuomenei turtingesnio ir įvairesnio vystymosi galimybių. Tautiniu atžvilgiu monogamiškas valstybinis darinys yra nepalyginamai skurdesnis ir blankesnis. Sunku net pasakyti, ar kurią nors pasaulio tautinę bendruomenę tesudaro vienos...

Paskaita „LDK teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“
Įrašas

Paskaita „LDK teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“

www.voruta.lt 2022 m. kovo 2 d. (trečiadienis) 13 val. LMA Jaunosios akademijos nario dr. Tomo Čelkio nuotolinė paskaita „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos pasienis XVI a.: savų ir užsienio gyventojų konfliktai“. Plačiau http://www.lma.lt/uploads/news/id1468/2022-03-02_kvietimas_01.pdf Paskaita vyks Microsoft Teams platformoje. Registracija (iki kovo 1 d. 14 val.): https://forms.gle/uHwCheTc2N9i4VQC6

Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus
Įrašas

Apie Gardino seniūno Antano Tyzenhauzo nesutarimus su Elžbieta Poniatovska-Branicka, antityzenhauzinę koaliciją ir žlugusius planus

Elžbieta Poniatovska Branicka. httpsamp.lt.freejournal nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vardu yra susiję daug XVIII a. antros pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių ir įvairių istorijų. Tapęs Gardino seniūnu, A. Tyzenhauzas ėmėsi naujų, neretai skeptiškai vertintų veiklų. Jis rėmėsi novatoriška populiaraus škotų...

Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną
Įrašas

Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną

www.voruta.lt Minint pirmosios spausdintos LDK knygos 500 metų jubiliejų, šių metų sausio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vilniaus Arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios už pirmąjį Lietuvos ir Vilniaus leidėją Pranciškų Skoriną. Jas aukos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tą pačią dieną panašiu laiku Šv. Mišios už P. Skoriną bus aukojamos Prahos Vyšehrado bazilikoje (aukos Prahos arkivyskupas kardinolas...

Astikų-Viršulio pilis ant Bernardinų kalno Trakuose
Įrašas

Astikų-Viršulio pilis ant Bernardinų kalno Trakuose

1 pav. Trakų pusiasalio 3-jų piliaviečių vaizdai-schemos šiandien ir prieš 600 metų, Vytauto laikais, XV-ame amžiuje Dobilas Kirvelis, Trakai, www.traku-zeme.lt Įvairiuose internetu teikiamuose žinių šaltiniuos galima rasti: Kristinas Jurgis Astikas of Kernavė (b. 1363 in Trakai Island Castle;     d. 1442 or 1444, Kernavė) Lithuanian noble and statesman of the Astikai family, a supporter and a...

Įrašas

Z. Kumetaitis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patriarchas užribyje

Lietuvos sienų sankirtų komisija prie „Prostken“ sienos ženklo. Autoriaus nuotr. Zenonas Kumetaitis, www.alkas.lt LDK valstybės siena Vakaruose Ji buvo nustatyta dar 1422 metų rugsėjo 27 dieną tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino Melno sutartimi. Įteisinta sienos padėtis beveik nepasikeitė ir pagrįstai laikoma viena iš seniausių ir stabiliausių sienų Europoje, keitėsi tik valstybių, esančių abipus sienos,...

Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė. Pirmoji lietuviška Gudijos istorija
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė. Pirmoji lietuviška Gudijos istorija

Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė, www.voruta.lt Apie Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografiją Gudijos istorija. Baltarusijos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 „Kodėl iki šiol neparašėme Gudijos istorijos?“ – tokiu įvadiniu klausimu prasideda neseniai pasirodžiusi Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografija Gudijos istorija. Šis esminis klausimas pagrindžia mokslinio tyrimo svarbą, jo atsiradimo priežastis, net pasirinktą metodologiją: lyginti ir suprasti. Išties,...

Povilas Sigitas Krivickas. Karūna Mirties prieangyje
Įrašas

Povilas Sigitas Krivickas. Karūna Mirties prieangyje

Barboros Radvilaitės mirtis (dail. Józef Simmler, 1860) Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Lyg tolimosios žvaigždės spinduliai ligi šiol iki mūsų sklinda renesanso epochos šviesa. Vieni ryškiausių jos skleidėjų šešioliktojo amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybėje buvo karalienė Bona, jos sūnus karalius Žygimantas Augustas, jo nelaimingoji numylėtinė Barbora Radvilaitė. Toms ryškioms asmenybėms prisiminti skiriama ši radijo pjesė. Veikėjai:...

Bazilijus Hiacintijus – „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580)
Įrašas

Bazilijus Hiacintijus – „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580)

www.voruta.lt 2021 m. spalio 7 d. 16 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje vyks mokslo studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas  dr. Sigitas Narbutas. Panegirika– tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška...

Įrašas

Jurga Žąsinaitė-Gedminienė. Antano Tyzenhauzo įrašai Gardine ‒ Šventojo Huberto mieste

  Šv. Boriso ir Glebo (Koložos) cerkvė (Gardine, 2016). J. Žąsinaitės-Gedminienės nuotr. Jurga ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Tiriant Gardino ‒ svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro kultūrinį gyvenimą XVIII a. antroje pusėje[1], ne kartą teko šiame mieste lankytis ir girdėti, kaip vietos šviesuoliai, patriotiškai nusiteikę garbingos praeities tyrinėtojai dabar jau Baltarusijai priklausantį miestą vadina Šventojo Huberto...

Prof. dr. Adas Jakubauskas: totoriai atgimė kartu su Lietuva
Įrašas

Prof. dr. Adas Jakubauskas: totoriai atgimė kartu su Lietuva

Adas Jakubauskas su senele Rozalija Makulavičiene. Asmeninio archyvo nuotr. Jolanta Zakarevičiūtė, Trakai, www.traku-zeme.lt Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sukanka 700 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo, ir siekdamas paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu; įvertindamas tai, kad totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, dalyvavo visuose...

Martynas Purvinas. Mažvydų genties pėdsakų beieškant
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažvydų genties pėdsakų beieškant

Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Galima manyti, kad didžiajam mūsų dainiui Kristijonui Donelaičiui savaip pasisekė. 1945 m. sugriautojoje Mažojoje Lietuvoje pavyko aptikti jo rankraščių. Sovietinės okupacijos dešimtmečiais niokotoji Tolminkiemio bažnyčia vis tik nebuvo visai nušluota nuo žemės paviršiaus, neatsidūrė kokiame kariniame poligone kaip kareivų pamėgtas taikinys bombardavimams. Vokietijoje prisiglaudę Donelaičių...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai Gardine ir „didysis XX a. pradžios detektyvas“
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai Gardine ir „didysis XX a. pradžios detektyvas“

Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (http://belsmi.by/archive/article/20838) Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai[1] apytikriai XIX a. viduryje šiaurės rytinėje Gardino miesto dalyje, Stanislovavo priemiestyje įsigijo XVIII a. 7-8 dešimtmečiais statytą karališkąją Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) užmiesčio rezidenciją. Dvaro sodyba dar buvo vadinama Stanislovavo vardu. Rezidenciją karaliui pagal garsaus architekto Giuseppe de Sacco iš Veronos projektą...

Dobilas Kirvelis. Trakai – trilypis Lietuvos „erelių“ lizdas
Įrašas

Dobilas Kirvelis. Trakai – trilypis Lietuvos „erelių“ lizdas

1 pav. Didžiųjų Trakų būsimųjų LDK valdovų kilmės lizdai,  kuriuose 1350-1380 m. laikotarpiu, prie Trakų ežerų, gimė, augo ir kartu brendo  23 bendraamžiai, būsimi Didžiosios LDK imperijos kūrėjai Dr. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Sisteminiu požiūriu analizuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iškilimo istorines ištakas, neišvengiamai tenka atkreipti dėmesį į ~1350 – 1380 m. didžiųjų Trakų trisdešimtmetį, kai...

Povilas Sigitas Krivickas. Apie ūmias LDK laikų moteriškes
Įrašas

Povilas Sigitas Krivickas. Apie ūmias LDK laikų moteriškes

Su  velniais šokančios raganos. 1720 m.  Asociatyvi nuotr. Šaltinis – publicdomainreview.org Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Nuo seno  moterims buvo primetamas tam tikras elgesio modelis – jos skatintos dažniau patylėti, būti kuklesnės, nekonkuruoti su vyrais, o užsiimti likimo skirtomis priedermėmis. Taigi – gimdyti ir auginti vaikus, gaminti valgį, visame kame nusilenkti vyro valiai. Anaiptol! Pasirodo, ne visada...

XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Pirkliai Fiorentiniai ir jų giminystės ryšiai
Įrašas

XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Pirkliai Fiorentiniai ir jų giminystės ryšiai

Fiorentini Antanas. Dailininkas Jonas Rustemas. Lietuvos dailes muziejaus nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Vienas seniausių ir gražiausių antkapių Vilniaus Bernardinų kapinėse yra Pranciškaus Fiorentinio ir jo šeimos. Pranciškus Fiorentinis mirė XIX amžiaus pradžioje, 1813 m. sausio 7 d. Vilniuje, prabėgus vos trejiems metams nuo Bernardinų kapinių įkūrimo. Vaikai ir žmona ant Vilnelės šlaito jam pastatė...

Minimos Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės
Įrašas

Minimos Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės

Dubingių tiltas ir piliavietė. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr. www.voruta.lt Gegužės 8 d. sukanka 470 metų nuo Barboros Radvilaitės mirties. Tai data, verta atskiro ypatingo šios asmenybės paminėjimo bei dėmesio. Dubingiai – istorinis, su Radvilomis bei tiesiogiai su pačia Barbora Radvilaite siejamas miestelis. Prasminga, jog iš šios vietos sklinda jos atminimo pagerbimui skirti...

Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Istorinė tiesa ar tikroviška legenda? Palemonaičiai – ne italai, o aisčių sugrįžėliai (reemigrantai)
Įrašas

Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Istorinė tiesa ar tikroviška legenda? Palemonaičiai – ne italai, o aisčių sugrįžėliai (reemigrantai)

Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Asmeninė nuotr. Habil. dr. Benediktas Jankauskas, Kaunas, www.voruta.lt Mūsų tautos senovės istorija tokia sudėtinga, kad pirmieji metraštininkai ir istorijos rašytojai iš gilios praeities pasiekusias žinias užrašinėjo kaip legendas. Gerėjant kalbų žinojimui, stiprėjant tarptautiniam bendradarbiavimui, atrasta, ir vis dar atrandama, naujų žinių apie mūsų istoriją svetimomis kalbomis rašytose knygose, monetose, įvairiose plokštelėse....

Įrašas

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai

Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje   Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine

Maro mergelės atvaizdas. Asmeninis autorės archyvas Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Apie didžiuoju maru[1] (lot. pestis) vadinamą 1708–1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų[2], yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs itin...

Prof. Aleksandras Vitkus. Lietuvos lenkinimas
Įrašas

Prof. Aleksandras Vitkus. Lietuvos lenkinimas

J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Prof. Aleksandras Vitkus, www.voruta.lt J. Mateikos paveiksle „Liublino unija“ vaizduojama lemtingas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės apsijungimas. Dvi savarankiškos gyvavusios valstybės, tik turinčios vieną tą patį valdovą, sutarė, kad Lietuvos valstybines institucijos taptų panašios į esamas Lenkijoje. Kad tam būtų palankus lietuvių didikai, Lietuvių ponų ir bajorų 47 šeimoms...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)

XVI a. plano fragmentas – Mažosios Lietuvos šiaurrytinis pakraštys ir tuometinis valstybinės sienos tarp Prūsijos ir LDK žymėjimas kapčiais. Pavaizduotas beveik ištisai mišku užaugęs plotas su negausiomis gyvenvietėmis (Smalininkai, Liepgiriai ir kt.). Iš knygos: Deltuvas R. Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje. Klaipėda, 2019, p. 53. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šengeno sutarčiai įsigaliojus, ne...