Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus
Įrašas

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus

  Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Karolis TUMELIS, Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus doktorantas, Vilnius, www.voruta.lt Vargu, ar būtų galima ginčytis dėl vienuolijų svarbos Lietuvos istorijoje. Jų pėdsakai pastebimi nuo pat pirmųjų Lietuvos vardo paminėjimų šaltiniuose – antai, šv. Brunonas Kverfurtietis, kurio tragiškas likimas lėmė Lietuvos vardo paminėjimą Kvedlinburgo analuose, buvo benediktinas....

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?

Jonas Basanavičius (A. Jurašaičio fotografija, 1907). Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių...

A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo
Įrašas

A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo

Algimantas Bučys. Gretos Skaraitienės nuotr. Dr. Algimantas BUČYS, www.alkas.lt Skaitydamas Tomo Baranausko straipsnį „Lietuvių „karaliai“, kurių nebuvo” (Alkas.lt 2020 07 07 ), prisiminiau  pamokantį anekdotinį atvejį iš pranykusio sovietinio pasaulio. Vienas  žymus rašytojas, pajutęs neklystančios partijos norą triuškinti laisvajame pasaulyje (Italijoje 1957 m.) išleistą Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago“, viešai pareiškė: „Romano neskaičiau, bet smerkiu iš...

Vladas Turčinavičius. Ar verta dalyvauti sukilimuose, kai kovojama dėl primestų dviprasmiškų idėjų?
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Ar verta dalyvauti sukilimuose, kai kovojama dėl primestų dviprasmiškų idėjų?

Simonas Daukantas. Šaltinis – ventosparkas.lt nuotr. Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt „Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta“ – rašo vokiečių istorikas Karlas Schlogelis. Stengsiuosi pažvelgti į istoriją, nusikeldamas į XIX a. laikus, suvokdamas lietuvių tautos lūkesčius ir kreipdamas dėmesį į ano meto vyraujančias idėjas Lietuvoje...

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį

Abiejų Tautų Respublika (ATR) Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.  Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai,...

Dr. Darius Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje
Įrašas

Dr. Darius Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje

  Dr. Darius VILIMAS, www.propatria.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...

Jurga Žąsinaitė: „Man Gardinas pirmiausiai yra Antano Tyzenhauzo Gardinas“
Įrašas

Jurga Žąsinaitė: „Man Gardinas pirmiausiai yra Antano Tyzenhauzo Gardinas“

Jurga Žąsinaitė. A.Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Istorijos žurnalas „Voruta“ pristato Jurgą Žąsinaitę – rašytoją, humanitarinių mokslų daktarę, senosios lietuvių literatūros tyrinėtoją ir trečiąjį jos romaną – Memento Grodno. Dingusi Lietuvos Gardino istorija. J. Žąsinaitė skaitytojus su naująja  knyga pirmiausiai supažindino tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Be šio, naujausio romano, rašytoja yra išleidusi dvi knygas...

Vladislava Kursevičienė. Susitikimas
Įrašas

Vladislava Kursevičienė. Susitikimas

Vytauto Didžiojo maiestotinis antspaudas. Šaltinis: LDKistorija.lt Vladislava KURSEVIČIENĖ, www.voruta.lt Humoristinė novelė Bevaikščiodamas po skaistyklą Jogaila pamatė kažkur matytą veidą. Kas čia per žmogus? Kada ir kur jį buvo sutikęs? Mąstė, mąstė ir, o Viešpatie! Juk tai pusbrolis Vytautas – mažas, neišvaizdus, bet atrodė pasitikintis savimi. – Sveikas… ką čia veiki, mažiau? – Koks aš tau mažius,...

Valentas Šiaudinis. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kova už LDK savarankiškumą 15 a.
Įrašas

Valentas Šiaudinis. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kova už LDK savarankiškumą 15 a.

 Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Benoit Farjat raižinys, XVII a. antroji pusė Valentas ŠIAUDINIS, www.voruta.lt Įvadas 1386 m. kovo 14 d. Jogaila buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, savo vietininku Lietuvoje paskyrė savo jauniausiąjį brolį Skirgailą, o Vilniaus seniūnu paskyrė iš Lenkijos kilusį lenką. Į Vilniaus ir kitas LDK svarbesnes pilis atsiuntė lenkų karines...

Zigmas Tamakauskas. Lietuvos vėliava – Vasario 16-osios idėjų atspindys
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Lietuvos vėliava – Vasario 16-osios idėjų atspindys

Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Švęsdami Naujus metus dažnai pamirštame, kad naujųjų metų pirmoji diena siejasi ir su Lietuvos vėliavos pagerbimo diena,  suteikdama pačiai šventei didesnio prasmingumo svorį. Tad šia proga pasistenkime į savo vėliavą pažvelgti  platesniu turiniu. Pažvelkime  į jos kūrimo ir raidos istorijos laiptelius.         Tikėta, kad žygiuojančius į kovą vyrus lydi žuvusių narsių...

Česlovas Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu

Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. Nuotraukos šaltinis –  lt.wikipedia.org  Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių...

Dailininkė, kurios vizitinė kortelė – „Žalgirio mūšio“ paveikslas
Įrašas

Dailininkė, kurios vizitinė kortelė – „Žalgirio mūšio“ paveikslas

Žalgirio mūšio paveikslas iš arti. Laimos Tubelytės-Kriukelienės asm.archyvo nuotr. Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, Utena, www.voruta.lt Ankstyvą ir darganotą rudens rytą sukome į Uteną, kur gyvena dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė, šiandien Lietuvoje priskiriama negausiai grupei dailininkų, tapančių istorine tematika. Talentingos ir kūrybingos moters darbai jau ne kartą pristatyti Lietuvos meno visuomenei ir Lietuvos istorijos mylėtojams. O garsiausias...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Gardine planuojama įkurti Krokuvos požemiams prilygstantį muziejų
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Gardine planuojama įkurti Krokuvos požemiams prilygstantį muziejų

Garsusis Krokuvos muziejus po Turgaus aikšte Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Krokuvos centre po Turgaus aikšte įrengtas požeminis muziejus yra viena lankomiausių Lenkijos istorinės sostinės vietų. 2005 m. archeologinių kasinėjimų metu buvo rasti požeminiai tuneliai, kuriuose 2010 m. buvo atidarytas 4000 kv. m. užimantis, vienu metu iki 300 lankytojų talpinantis muziejus. Jame eksponuojami viduramžių gyvenviečių pastatų fragmentai,...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Slanime atidengtas paminklas iškiliam XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjui Leonui Sapiegai
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Slanime atidengtas paminklas iškiliam XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjui Leonui Sapiegai

Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Slanimas, Baltarusija, www.voruta.lt Rugpjūčio 22 d. Gardino srities pietuose (vakarų Baltarusijoje) įsikūrusiame, kadais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklaususiame mieste Slanime atidengtas paminklas Trečiojo Lietuvos Statuto rengimui vadovavusiam LDK vicekancleriui, vėliau LDK kacleriui, LDK didžiajam etmonui, Slanimo seniūnui Leonui Sapiegai (1557-1633). Šis LDK rusėnų kilmės didikas buvo vienas labiausiai išsilavinusių XVI...

Dar kartą apie kunigaikščio Netimero vardo pėdsakus Augustavo apylinkėse
Įrašas

Dar kartą apie kunigaikščio Netimero vardo pėdsakus Augustavo apylinkėse

Vyskupas šv. Brunonas. XVII a. freska Šv. Kryžiaus benediktinų vienuolyne Lenkijoje. Commons.wikimedia.org nuotr. Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Minint Lietuvos vardo istorijos šaltiniuose tūkstantmetį, buvo imtasi tirti visa tai, kas yra susiję su šiuo vardu ir šv. Brunono misija. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greit...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Kelionė į šiandieninį Gardiną ‒ rekonstruojamos atminties, meilės ir vaiduoklių miestą
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Kelionė į šiandieninį Gardiną ‒ rekonstruojamos atminties, meilės ir vaiduoklių miestą

Meilės laiptai Gardine. Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo, Stepono Batoro, seimų miestu vadinamas Gardinas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų istoriją mylinčių ir norinčių ją nuodugniau pažinti Europos kraštų. Paskata aplankyti Baltarusijai priklausantį miestą-muziejų, matyt, nėra sietina vien tik su beviziu įvažiavimu ‒...

Irena Petraitienė. A. Vijūkas- Kojalavičius SJ, plėtojęs Pater  Patriae įvaizdį
Įrašas

Irena Petraitienė. A. Vijūkas- Kojalavičius SJ, plėtojęs Pater Patriae įvaizdį

Albertas Vijūkas Kojalavičius, Lietuvos istorija, 1650 m., LE 2711 Irena PETRAITIENĖ, www.voruta.lt Prieš 410 m., 1609m. netoli Kauno buvusiame Vijūko dvare gimė Albertas Kojalavičius, jėzuitas,  Lietuvos istorikas, heraldikas ir gausių  pastoracinių asketinių, poleminių, filosofinių raštų autorius. Žymiausi jo darbai- pirmą kartą parengtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Riterijos Herbynas ir  lotyniškai parašyta, pirmą kartą išspausdinta  ,, Lietuvos...

Prof. Raimonda Ragauskienė: Didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas LDK
Įrašas

Prof. Raimonda Ragauskienė: Didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas LDK

M. Radvila Juodasis www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų giminės istorija viena labiausiai visuomenę dominančių istorinių temų. Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Raimonda Ragauskienė išanalizavo ne tik XV a. pab. – XVII a. gyvavusios Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos politinę padėtį, turtus, dalyvavimą viešajame gyvenime, bet ir šeimos modelį, reprodukcinę elgseną,...

Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Reformacija vedė modernios ir europietiškos Lietuvos link
Įrašas

Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Reformacija vedė modernios ir europietiškos Lietuvos link

Profesorė Dainora Pociūtė Abukevičienė.  E Kurausko nuotr. www.voruta.lt Reformacija buvo pagrindinis impulsas, lėmęs ankstyvųjų naujųjų laikų kultūrinį perversmą, Lietuvos visuomenės modernėjimą. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė net du dešimtmečius skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Reformacijos tyrimams. Remdamasi naujais istoriniais duomenimis ji atkūrė pagrindinių Lietuvos Reformacijos veikėjų portretus ir ryšius su Europos protestantizmo židiniais,...

Edvardas Gudavičius: Vorsklos mūšis – ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai ištisa politinė katastrofa
Įrašas

Edvardas Gudavičius: Vorsklos mūšis – ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai ištisa politinė katastrofa

Habil.dr. Edvardas Gudavičius www.voruta.lt Pasakoja istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Edvardas Gudavičius Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa, trupučiuką pažiūrėkime, kokia gi buvo...

Algimantas Liekis. Gegužiukų agresijos svetimame lizde sindromas
Įrašas

Algimantas Liekis. Gegužiukų agresijos svetimame lizde sindromas

Algimantas Liekis. Asmeninė nuotr. Prof. dr. Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt Neužilgo  lenkais besivadiną Vilniaus krašte rengiasi  didžiulėmis demonstracijomis pažymėti tariamai „savo“ – Lietuvos lenkų sąjungos ir jos išperėtos Lenkų rinkiminės akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos 30 – metį. Tačiau nepriklausomos Lietuvos kūrėjams ir gynėjams – tai ir 30 – metis nuo išdavikiško to krašto lenkų ir...

Dr. Irma Randakevičienė. XVIII amžiaus Astravo bažnytiniai metrikai kaip Jiezno metrikinių knygų veidrodis
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. XVIII amžiaus Astravo bažnytiniai metrikai kaip Jiezno metrikinių knygų veidrodis

Astravo metrikinių knygų šaltinis. www.familysearch.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Jeigu atsiversi XVIII amžiaus Astravo (dabartinė Gudijos teritorija, Gardino apskritis, miestas netoli Ašmenos) parapijos krikšto metrikų knygą, pats pirmas įrašas – 1700 m. sausio 3 d. Jono arba Ivano Smoguro krikšto faktas Slobodkos kaime. Tačiau Slobodkos kaimas egzistavo ir Jiezno parapijoje. Vartant kitų tuometinių Ašmenos ar...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. XVIII a. antros pusės Gardinas svetimšalių atsiminimuose
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. XVIII a. antros pusės Gardinas svetimšalių atsiminimuose

Vyrų gimnazija Gardine XIX a. Gardino istorijos ir archeologijos muziejus Dr. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798) laikais Gardinas, vadintas karališkuoju, Jo Didenybės miestu, tituluotas antrąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, tuo metu po kraštą keliavusių svečių šalių memuaristų buvo lyginamas su klestinčiais Vakarų Europos centrais. Aprašytas precedento neturįs, 15 metų (1765‒1780) šlovės laikotarpis, sietinas...

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių  susigrąžinimo viltis Lietuvai
Įrašas

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai

Algimantas Liekis. Alkas.lt nuotr. Prof.dr.Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt       (Minint „Tilžės Akto“ 100 – metį) Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof.dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 –...

Įrašas

Pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis

Šv. Kazimieras. Nežinomas XIX a. I pusės liaudies tapytojas. Antano Lukšėno fotografija www.punskas.pl Šv. Kazimiero užtarimu ir globa – LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis (1518-2018)  Šventojo Kazimiero (1458 m. spalio 3 d.  – 1484 kovo 4 d.) „ (…) iš garsiosios galingųjų karalių Jogailaičių giminės, kurį aukščiausiasis  visų daiktų Kūrėjo gerumas kaip įsidėmėtiną ir...

Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Medicinos mokslas ir Gardino karališkoji medicinos mokykla XVIII a. antroje pusėje

Gardino karališkoji medicinos mokykla, dailininko, LDK paveldo sergėtojo Napoleono Ordos (1807-1883) piešta 1861-aisiais – metu, kuomet pastatas priklausė didikams Czetwertyńskiams (reprodukcija iš monografijos Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai, sud. Vytautas Levandauskas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, p. 64). Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Vienas iš reikšmingiausių Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus,...

Įrašas

Konferencija „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos valstybingumo kūrimą“

www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos Valstybės atkūrimo architektų bei...

Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Sentikių raštų leidyba ir platinimas XVIII a. antros pusės Gardine

Книга о вере, Гродно: в типографии Гроденской, 1785 (НББ, ОФХ-12РК28714К). Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt XVIII a. antroje pusėje išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų miesto Gardino gyventojų dalį sudarė iš Rusijos dėl religinių persekiojimų ir socialinės priespaudos pabėgę sentikiai. Jų emigracija į LDK žemes prasidėjo dar XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, po to, kai patriarchas Nikonas (1605-1685) ir...

Įrašas

Darius Vilimas. Nutylima problema. Arba kaip ir kodėl baltarusiai bando uzurpuoti LDK istoriją

  Darius VILIMAS,  Lietuvos istorijos institutas, www.lzinios.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A.Dubonis ir Z.Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...

Įrašas

LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai

www.voruta.lt 2018 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinės XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptars joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje. Viena pirmųjų Lietuvos...