Įrašas

Pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis

Šv. Kazimieras. Nežinomas XIX a. I pusės liaudies tapytojas. Antano Lukšėno fotografija www.punskas.pl Šv. Kazimiero užtarimu ir globa – LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis (1518-2018)  Šventojo Kazimiero (1458 m. spalio 3 d.  – 1484 kovo 4 d.) „ (…) iš garsiosios galingųjų karalių Jogailaičių giminės, kurį aukščiausiasis  visų daiktų Kūrėjo gerumas kaip įsidėmėtiną ir...

Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Medicinos mokslas ir Gardino karališkoji medicinos mokykla XVIII a. antroje pusėje

Gardino karališkoji medicinos mokykla, dailininko, LDK paveldo sergėtojo Napoleono Ordos (1807-1883) piešta 1861-aisiais – metu, kuomet pastatas priklausė didikams Czetwertyńskiams (reprodukcija iš monografijos Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai, sud. Vytautas Levandauskas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, p. 64). Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Vienas iš reikšmingiausių Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus,...

Įrašas

Konferencija „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos valstybingumo kūrimą“

www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos Valstybės atkūrimo architektų bei...

Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Sentikių raštų leidyba ir platinimas XVIII a. antros pusės Gardine

Книга о вере, Гродно: в типографии Гроденской, 1785 (НББ, ОФХ-12РК28714К). Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt XVIII a. antroje pusėje išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų miesto Gardino gyventojų dalį sudarė iš Rusijos dėl religinių persekiojimų ir socialinės priespaudos pabėgę sentikiai. Jų emigracija į LDK žemes prasidėjo dar XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, po to, kai patriarchas Nikonas (1605-1685) ir...

Įrašas

Darius Vilimas. Nutylima problema. Arba kaip ir kodėl baltarusiai bando uzurpuoti LDK istoriją

  Darius VILIMAS,  Lietuvos istorijos institutas, www.lzinios.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A.Dubonis ir Z.Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...

Įrašas

LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai

www.voruta.lt 2018 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinės XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptars joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje. Viena pirmųjų Lietuvos...

Įrašas

Žvilgsnis į praeitį: kas vyko už Kauno benediktinių vienuolyno sienų

wikimapia.org nuotr. www.voruta.lt Kokias istorijas ir paslaptis slepia storos vienuolynų sienos? Jas atskleisti ryžosi istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Vaida Kamuntavičienė, viena pirmųjų inicijavusi išsamius Lietuvoje veikusių moterų vienuolynų tyrimus. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moterų vienuolynams pradžią davė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Būtent jis finansavo pirmojo moterų vienuolyno Nesvyžiuje steigimą. Jame įsikūrė seserys benediktinės. 1622...

Įrašas

Jurga Žąsinaitė-Gedminienė. Įvairiatautė miestietija XVIII a. antros pusės Gardine: žydų bendruomenė

Gardinas. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Lietuvos kultūros istorijos tyrimuose ženklią vietą užima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų gyvenimo ekonominės ir socialinės raidos svarstymai. Žinia, didžiausias dėmesys skiriamas Vilniui ir Kaunui. Šie du miestai, lietuviškoje istoriografinėje tradicijoje funkcionuojantys kaip tam tikri epicentrai, į istorinius-geografinius paribius nustūmė kitas, ne mažiau LDK istorijai svarbias vietoves. Taip yra nutikę...

Įrašas

Gediminas Lesmaitis: „Iki šauktinių buvo pašauktiniai. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė“

www.voruta.lt Paskaitų ciklas ŠVIEŽIA ISTORIJA 2017 2017 m. gruodžio 5 d., antradienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija Registruotis Po beveik 40 gana ramių metų XV a. pabaigoje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei vėl reikėjo kariauti su Maskva. Tik šį kartą vietoj puolamųjų žygių teko gintis. XVI a. pirma pusė tapo efektyvių kovos priemonių paieškos laikotarpiu,...

Įrašas

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai

www.voruta.lt 2017 m. lapkričio 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei analizuojama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui....

Įrašas

Aleh Dziarnovich: „Ir kalėjimas, ir arsenalas: Krėvos pilies naujausi tyrimai“ (И тюрьма, и арсенал: новейшие исследования Кревского замка)

www.voruta.lt Paskaitų ciklas ŠVIEŽIA ISTORIJA 2017 2017 m. lapkričio 7 d., antradienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija Registruotis Dr. OLEGAS DZIARNOVIČIUS Baltarusijos istorikas ir archeologas, Nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos mokslinis kandidatas. Domėjimosi sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etnokultūrinės problematikos tyrimai. Parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Metrikos 560-ąją knygą. Vykdė Krėvos pilies archeologinius bei Biarozos kartūzų vienuolyno...

Įrašas

Alvydas Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas

Alvydas Butkus. www.vdu.lt nuotr. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai...

Įrašas

Lietuvos ir Lenkijos santykių praeities pėdsakais

Dr. V. Bortkevičienė, gyd. J. Prasauskas, www.voruta.lt Iki XV a. Vakarų šaltiniai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę mini kaip Karalystę, o slavų šaltiniai ją vadina Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. XIV a. Lietuvos politinė padėtis itin pasunkėjo. Kryžiuočių ordinas, nugalėjęs prūsus, latvius ir jotvingius, siekė pavergti LDK ir prie Baltijos sutelkti jėgas prieš slavus. Lietuvos pozicijos rusų žemėse tuo...

Įrašas

Vilniaus pagarsinimo šventė

www.voruta.lt Šių metų sausio 25 d., trečiadienį, 16 val. Prie Gedimino paminklo padėsime gėlių ir taip pagerbsime Vilniaus miesto įkūrėją ! Sausio 25 d. 18:00 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks Vilniaus pagarsinimo ir miesto kūrėjus paminėjimo renginys. Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos Karaliaus Gedimino laiške „Visiems visame pasaulyje...

Įrašas

Mokslininkė: XVIII a. antrosios pusės Gardiną galima vadinti antrąja LDK kultūros sostine

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Amžininkai Gardiną lygino su klestinčiais Vakarų Europos centrais, tokiais kaip Paryžius, Londonas, sako apie XVIII a. antrosios pusės Gardiną disertaciją parašiusi dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. „Nelabai žinomame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užkampyje buvo skaitomi Denis Diderot, Voltaire`as. A. Tyzenhauzas susirašinėjo su Rousseau ir diskutavo apie tinkamą respublikos valdymą. Įsteigta...

Įrašas

Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės

  Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai....

Įrašas

LDK pilių fenomenas: kaip didžiajam kunigaikščiui pavykdavo išlaikyti galybę

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais įkurtos pilys atlikdavo kelias funkcijas, tačiau istoriografiniuose šaltiniuose iki šiol jų niekas neskirstė, sako istorikas Vytautas Volungevičius. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad pilis gali simbolizuoti ne tik valdžią, bet ir teritoriją bei visuomenę. „Kunigaikščių ir diduomenės pilis reiktų suvokti kaip jų galios taškus, pagrindinius centrus...

Įrašas

LDK bažnyčias daugiausiai statė ir dekoravo ne italai, o šveicarai

Monika Petrulienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienas Lietuvos diplomatų, ieškojęs, kas sieja Pietų Šveicariją ir Lietuvą, paneigė ilgai sklandžiusį mitą, kad Lietuvos bažnyčias ir rūmus statė bei dekoravo italų meistrai. Pustrečio šimto metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestuose daugiausia dirbo Pietų Šveicarijos, Lugano ežero pakrančių, menininkai. Pietų Šveicarijos Tičino kantono paveldosaugininkai ir politikai...

Įrašas

LDK Kilmingųjų susivienijimo nariai rinkosi Vilniaus universitete

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų susivienijimas ir Kilmingųjų palikuonių bendrija Vilniaus universitete paminėjo 1863 metų sukilimo prieš carinės Rusijos valdžią 150-tąsias metines. Kilmingųjų palikuoniams buvo įteikti kilmės dokumentai ir giminės herbai. Istorijos šaltiniai mini, kad XIII-to amžiaus Lietuvoje buvo daug kunigaikščių. Šaltiniai mini 75 Lietuvos valdančiąjam elitui priskirtinus asmenis....

Įrašas

Edvardas Gudavičius. Liublino unija

PASAKOJA ISTORIJOS MOKSLŲ DAKTARAS EDVARDAS GUDAVIČIUS Kaip dvi valstybės Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir Lenkijos Karalystė priėjo prie Liublino unijos? Kokios priežastys sąlygojo tokios unijos pasirašymą? Prieš tai buvo Krėvos, paskum Horodlės unijos? Šitą klausimą atsakant reikėtų jį suskirstyti į du klausimus: vienas – atsižvelgiant į visą istorinę perspektyvą nuo Krėvos unijos, o antras klausimas, tai...

Įrašas

Regiono pavadinimų „Sūduva“, „Užnemunė“, „Suvalkija“ raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Kaip žinia, sūduvius 1278-1283 m. išnaikino kryžiuočiai: daugumą išžudė, dalį ištrėmė į...