2022 m. lapkričio 10 d. Kaune vyko Vytauto Miliausko knygos ,,POST TENEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)“ pristatymas. Į renginį gausiai susirinko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. Susitikime dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas. Siekiant gyvosios atminties sklaidos išsaugojimo ir įamžinimo, jis bendraminčius supažindino su...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras įkūrė ir kaupia žuvusių bei dingusių Lietuvos laisvės kovotojų artimųjų biologinį (DNR) seilių banką. Banke turėtų atsirasti ne mažiau 30–40 tūkst. DNR mėginių, skirtų laisvės kovotojų palaikų atpažinimui. Mėginiai bus saugojami neribotą laiką. Atpažinti (identifikuoti) laisvės kovotojų palaikai bus pagarbiai laidojami valstybės lėšomis arba atiduodami artimiesiems. Kviečiame žuvusiųjų...
Po lagerio vėl tėviškėje. 1953 m. gegužė. Iš P. Girdzijausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Musninkų miestelio bendruomene, Holokausto aukų vardams atminti, 2022 m.spalio mėn. pabaigoje pastatė informacinį stendą „Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus žydų likimas 1941 m.“ Šis stendas įrengtas ir pastatytas įgyvendinant projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos gyventojų genocido...
Vienintelė portretinė karo metų Povilo Malinausko nuotrauka, paimta iš Mindaugo Bloznelio dvitomio „Lietuvių frontas“ Aleksandras Sakas, www.resfamiliaris.blogspot.com Jis buvo vienas iš prieškario Lietuvoje išugdytų patriotų, nepabūgusių priešintis tiek raudonajai, tiek rudajai okupacijai. Jų darbus ir vardus jau kloja užmaršties dulkės, kurias kartas nuo karto nupūsti yra mūsų pareiga. Povilas Malinauskas, Jurgio sūnus, gimė 1910 metais...
Algimantas Vidmantas Baltrušis Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 28 d. Kaune gimė pogrindinių organizacijų „Laisva Lietuva“ ir „Lietuvos Laisvės lyga“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys Algimantas Vidmantas Baltrušis. Algimantas Vidmantas Baltrušis gimė 1942 m. spalio 28 Kaune. Pradinės mokyklos tris klases baigė Kaišiadoryse, o 1952 m. su...
Stasys Survila, 1935 m. Romualdas Survila, www.voruta.lt Užverčiu paskutinį 1941 m. Lentvario sukilėlių Petro Kiškio, Adolfo Rugio, Stasio Survilos ir Antono Vrublevskio tardymo bylos Nr. 1098 puslapį. Viskas susipynė: skausmas, panieka, pasididžiavimas ir pagarba. 1939 m. Sovietų Sąjunga su Vokietija pasidalino Lenkiją. Abiejų kariuomenių paradu nugalėtojai atšventė pergalę. Spalio 20 d. pagal Maskvoje pasirašytą sutartį...
Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje buvo laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido aukoms atminti. Po pamaldų vyko diskusija apie Mažosios Lietuvos genocido atminimą ir pamokas ateities kartoms, kurioje dalyvavo architektai, Mažosios Lietuvos tyrinėtojai: doc. dr. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė, LGGRTC Strateginio vystymo ir...
Palestinos kolonizacijai reikalingų darbų besimokantys Trakų žydų jaunuoliai, iš dešinės į kairę: Abraomas Nudleris, Juozapas Šubas, Benjaminas Bunimovičius (nužudytas per Holokaustą), Nachumas Cvi (nužudytas per Holokaustą), Zeevas Pokroiskis, Michaelis Chasda (nužudytas per Holokaustą). Iš 1954 m. Tel Avive išleistos knygos „Trakai“. Paaiškinimą išvertė dr. L. Lempertienė Rasa Kalinauskaitė, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kultūrinės veiklos...
Vincas Krėvė-Mickevičius Stasys Ignatavičius, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, www.voruta.lt Knygos „Iš šiaudinės pastogės“, „Žentas“, „Skirgaila“, „Raganius“, drama „Šarūnas“, apsakymai „Gilšė“, „Bobulės vargai“ ir kiti rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūriniai amžiams įrašyti į lietuvių literatūros klasikos sąrašą. Visa tai žymaus Lietuvos visuomenės ir politinio veikėjo, rašytojo, tautosakininko profesoriaus Vinco Krėvės-Mickevičiaus palikimas ateities...
Ekspozicijos fragmentas „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ – taip vadinasi nauja paroda, kurią nuo spalio vidurio lankytojams pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai,...
2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje (Karaliaus Mindaugo pr. 3) 10. 00 val. bus laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido aukoms atminti. 11 30 val. vyks diskusija apie Mažosios Lietuvos genocido atminimą ir pamokas ateities kartoms, kurioje dalyvaus architektai, Mažosios Lietuvos tyrinėtojai: doc. dr. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė, LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas, LPKTS...
Paulius Petronis (sėdi viduryje) su Semeliškių ligoninės darbuotojais. Antra iš kairės pirmoje eilėje Nadiežda Gliaudelytė-Černiauskienė, liudijusi byloje Nr. 395, antroje eilėje kiek į dešinę už P. Petronio –Vanda Gliaudelienė. Zitos Kopūstaitės ir Vandos Gliaudelienės asmeninio albumo nuotraukos Daiva Červokienė, www.voruta.lt 2022-uosius Seimas paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais, atkreipdamas dėmesį į išskirtinį leidinį, kuris pogrindžio...
Laisvės premijos laureatė Bernadeta Mališkaitė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ilgiausiai (17 metų) Rytų Europoje ėjęs nelikviduotas pogrindžio leidinys. Pradėtas leisti 1972 m. kovo 19 d. Tikslas – fiksuoti ir viešinti tikėjimo varžymo, tikinčiųjų persekiojimo tuometinėje Sovietų Lietuvoje faktus (leidinyje buvo rubrika ir „Sovietinėse respublikose“). „Kronika“ ėjo dviejuose pasauliuose: Lietuvoje pogrindyje ir Vakaruose – laisvės sąlygomis....
Seime vyko tarptautinė konferencija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui 2022 m. spalio 7 d. Seime, Konstitucijos salėje, vyko tarptautinė konferencija „Komunistinė antibažnytinė politika ir visuomenės pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Renginį moderavo...
717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo...
Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimą, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį, 14 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F,Vilnius). 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šią dieną...
Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...
Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...
Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...
Restauratorė D. Šlaustienė. L. Dmuchovskajos nuotr. Prieš metus į Lietuvą grįžusios tarpukario tarptautinės sutartys mūsų šalies diplomatams tapo ryškiausiu paskutinių metų įvykiu. Užsienio reikalų ministerija, visame pasaulyje ieškojusi šių dokumentų, buvo benuleidžianti rankas – pradėta svarstyti, kad sutartys galėjo patekti į Rusijos archyvus arba yra sunaikintos, taigi jas susigrąžinti nebėra vilties. Tačiau Kanadoje surasti ir...
Okupacinės kariuomenės išvedimas. KAM archyvo nuotr. Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena. Nuo jaunų dienų ji susijusi su širdį virpinančia Mokslo metų pradžia, o vyresnieji gaivinasi jaudinančiais prisiminimais, gi tėvai ir seneliai savo vaikus ir anūkus lydi į pirmą klasę… Nuo 1984 m. tądien pradėta švęsti Mokslo žinių arba Mokslo ir žinių diena. Bet štai kilo...
Pranas Genys vežimaityje. Iš „Alkos“ muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Pranas Genys gimė 1902 m. vasario 16 d. Telšių aps. Telšių vlsč. Kalnėnų k. Adomo Genio ir Marijonos Plechavičiūtės – Genienės šeimoje [1]. Tėvai valdė apie 50 ha ūkį, jie kildino save iš bajorų. 1935 m. tėvai ūkį pardavė ir persikėlė į Mažeikių...
Kun. J. Bardišauskas, 1935 m. Nežinomas XX a. pradžios fotografas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. limis.lt Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Straipsnis parašytas remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos, Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis, autorės užrašytais kunigą pažinojusių atsiminimais (medžiaga publikuojama pirmą kartą). Pirmąsyk skelbiama ir tiksli kunigo žūties data. Būsimasis kunigas, Sibiro kankinys Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas...
Rugpjūčio 23 – oji – Europos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 2022 m. rugjūčio 23 d., antradienį, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojai kviečia Vilniaus gyventojus ir sostinės svečius apsilankyti nemokamai. Lankytojai laukiami Tuskulėnuose esančiame muziejuje „Projektas – Homo sovieticus“, kur atsivers unikali galimybė susipažinti su sovietmečio eksponatais ir pabūti koplyčioje...
Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...
Pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona lankosi Klaipėdoje (1937 09, Lietuvos centrinis valstybės archyvas) Hum. m. dr. Nastazija Kairiūkštytė, www.voruta.lt Lietuvių tautos padėtis XIX a. pb., XX a. pr. Lietuvių tauta, valdoma svetimųjų, nyko.1897 m. surašyme Kauno gubernijoje ir Suvalkų gubernijos 5-iose ir Vilniaus gubernijos 3-ose lietuviškose apskrityse rasta 2,7 mln. gyventojų, iš kurių lietuviai sudarė...
Lietuvai minint 31-ąsias Medininkų tragedijos metines septynių šalies gynėjų, žuvusių prie valstybės sienos, atminimą pagerbė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas ir Vilniaus rinktinės pasieniečiai dalyvavo iškilminguose minėjimo renginiuose prie Medininkų tragedijos memorialo bei sostinės Antakalnio kapinėse. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės informacija
Tuskulėnų dvare visuomenei pristatyta ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Parodai, kurios centre – ideologiškai paveiktas sovietinis žmogus, neatsitiktinai parinkta šis mėnuo. Būtent Liepos pabaigoje 1940 metais marionetinis, taip vadinamas Liaudies seimas nubalsavo už „įstojimą“ į Tarybų Sąjungą, Lietuva prarado suverenitetą. Ekspozicija aktuali ir šiandien – kvietimas mums visiems išlikti budriems, nes dabartinė situacija Ukrainoje rodo, kad agresorius...