Sovietų okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Sovietų okupacija
Rugsėjo 28 – Tuskulėnų aukų atminimo diena
Įrašas

Rugsėjo 28 – Tuskulėnų aukų atminimo diena

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimą, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį, 14 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F,Vilnius). 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šią dieną...

D. Tamošaitytė. Patriotai tikisi – teisingumas laimės
Įrašas

D. Tamošaitytė. Patriotai tikisi – teisingumas laimės

Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...

Petro Klimo atminimas Kaune
Įrašas

Petro Klimo atminimas Kaune

Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...

Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis
Įrašas

Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis

Restauratorė D. Šlaustienė. L. Dmuchovskajos nuotr. Prieš metus į Lietuvą grįžusios tarpukario tarptautinės sutartys mūsų šalies diplomatams tapo ryškiausiu paskutinių metų įvykiu. Užsienio reikalų ministerija, visame pasaulyje ieškojusi šių dokumentų, buvo benuleidžianti rankas – pradėta svarstyti, kad sutartys galėjo patekti į Rusijos archyvus arba yra sunaikintos, taigi jas susigrąžinti nebėra vilties. Tačiau Kanadoje surasti ir...

Česlovas Iškauskas. Kokia laisvės dienos kaina?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kokia laisvės dienos kaina?

Okupacinės kariuomenės išvedimas. KAM archyvo nuotr. Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena. Nuo jaunų dienų ji susijusi su širdį virpinančia Mokslo metų pradžia, o vyresnieji gaivinasi jaudinančiais prisiminimais, gi tėvai ir seneliai savo vaikus ir anūkus lydi į pirmą klasę… Nuo 1984 m. tądien pradėta švęsti Mokslo žinių arba Mokslo ir žinių diena. Bet štai kilo...

Pranas Genys, nuo nacių išsaugojęs „Alkos“ muziejaus eksponatus ir vertybes
Įrašas

Pranas Genys, nuo nacių išsaugojęs „Alkos“ muziejaus eksponatus ir vertybes

Pranas Genys vežimaityje. Iš „Alkos“ muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Pranas Genys gimė 1902 m. vasario 16 d. Telšių aps. Telšių vlsč. Kalnėnų k. Adomo Genio ir Marijonos Plechavičiūtės – Genienės šeimoje [1]. Tėvai valdė apie 50 ha ūkį, jie kildino save iš bajorų. 1935 m. tėvai ūkį pardavė ir persikėlė į Mažeikių...

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire
Įrašas

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire

Kun. J. Bardišauskas, 1935 m.  Nežinomas XX a. pradžios fotografas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. limis.lt Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Straipsnis parašytas remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos, Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis, autorės užrašytais kunigą pažinojusių atsiminimais (medžiaga publikuojama pirmą kartą). Pirmąsyk skelbiama ir tiksli kunigo žūties data. Būsimasis kunigas, Sibiro kankinys Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas...

Rugpjūčio 23-iąją – Tuskulėnų memoriale atvirų durų diena
Įrašas

Rugpjūčio 23-iąją – Tuskulėnų memoriale atvirų durų diena

Rugpjūčio 23 – oji – Europos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 2022 m. rugjūčio 23 d., antradienį, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojai kviečia Vilniaus gyventojus ir sostinės svečius apsilankyti nemokamai. Lankytojai laukiami Tuskulėnuose esančiame muziejuje „Projektas – Homo sovieticus“, kur atsivers  unikali galimybė susipažinti su sovietmečio eksponatais ir pabūti koplyčioje...

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?

Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...

Antano Smetonos tautinio atgimimo kelyje (XIX a. pb. ir XX a. pr.)
Įrašas

Antano Smetonos tautinio atgimimo kelyje (XIX a. pb. ir XX a. pr.)

Pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona lankosi Klaipėdoje (1937 09, Lietuvos centrinis valstybės archyvas) Hum. m. dr. Nastazija Kairiūkštytė, www.voruta.lt   Lietuvių tautos padėtis XIX a. pb., XX a. pr. Lietuvių tauta, valdoma svetimųjų, nyko.1897 m. surašyme Kauno gubernijoje ir Suvalkų gubernijos 5-iose ir Vilniaus gubernijos 3-ose lietuviškose apskrityse rasta 2,7 mln. gyventojų, iš kurių lietuviai sudarė...

Paminėtos 31-osios Medininkų tragedijos metinės
Įrašas

Paminėtos 31-osios Medininkų tragedijos metinės

Lietuvai minint 31-ąsias Medininkų tragedijos metines septynių šalies gynėjų, žuvusių prie valstybės sienos, atminimą pagerbė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas ir Vilniaus rinktinės pasieniečiai dalyvavo iškilminguose minėjimo renginiuose prie Medininkų tragedijos memorialo bei sostinės Antakalnio kapinėse. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės informacija

Žinomi žmonės apie parodą „Projektus- Homo sovieticus“: sovietine nostalgija serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo
Įrašas

Žinomi žmonės apie parodą „Projektus- Homo sovieticus“: sovietine nostalgija serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo

Tuskulėnų dvare visuomenei pristatyta ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Parodai, kurios centre – ideologiškai paveiktas sovietinis žmogus, neatsitiktinai parinkta šis mėnuo. Būtent Liepos pabaigoje 1940 metais marionetinis, taip vadinamas Liaudies seimas nubalsavo už „įstojimą“ į Tarybų Sąjungą, Lietuva prarado suverenitetą. Ekspozicija aktuali ir šiandien – kvietimas mums visiems išlikti budriems, nes dabartinė situacija Ukrainoje rodo, kad agresorius...

Prelatas Česlovas Krivaitis turėjo sugebėjimą visada rasti išeitį
Įrašas

Prelatas Česlovas Krivaitis turėjo sugebėjimą visada rasti išeitį

Prelatas Česlovas Krivaitis Kernavės klebonijoje, 2005 m. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Juozas Vercinkevičius, www.voruta.lt   Keletas prisiminimų nuotrupų apie prelatą Česlovą Krivaitį. „Vorutos“ pokalbis su mons. Vytautu Pranciškumi Rūku 2012 m. rugsėjo 26 d. parapijos vikariate, kur monsinjoras gyvena (Birutės g. 6, Trakai) Kada, kur ir kaip susipažinote su prelatu Česlovu Krivaičiu? Dabar negaliu tiksliai atsakyti,...

Sovietmečio komandiruotės ir jų ypatumai. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka
Įrašas

Sovietmečio komandiruotės ir jų ypatumai. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka

Inžinierius Kęstutis Almonaitis duoda interviu Lietuvos radijui. Apie 1961 m. Vytenis Almonaitis, www.voruta.lt DARBO KELIONIŲ KRYPTYS IR TIKSLAI          Įvairios komandiruotės sovietmečio inžinieriams buvo įprastas dalykas. Mūsų įmonėje, „Drobėje“, norinčių į jas važiuoti paprastai trūkdavo, nes dalis bendradarbių buvo kiek inertiški, kartais nesuprasdavo, kiek naudos iš tų komandiruočių galima išpešti. O man visur būdavo įdomu. Nuvažiuoji,...

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?

Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...

Česlovas Iškauskas. Lietuva primena prieškarį
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuva primena prieškarį

C. R. Attlee, H. Trumanas ir J. Stalinas Potsdamo konferencijoje (1945 07), kurioje numatyta, kad nauja Vokietijos–Lenkijos siena eis palei Oderį ir Neisę (Oderio–Neisės linija); Rytų Prūsijos teritorija tarp Nemuno žemupio ir Priegliaus upės su Karaliaučiumi iki galutinės taikos sudarymo atitenka SSRS. © Getty Images.  Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Kaliningrado sritį galime vadinti kaip...

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų
Įrašas

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų

Ses. Janina Judikevičiūtė Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps. Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius...

Apie laisvės kovos šauklį Romą Kalantą
Įrašas

Apie laisvės kovos šauklį Romą Kalantą

Šiemet Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Liepos 6-ąją, Kaune, minint Valstybės ir Tautinės giesmės dieną, R.Kalantai skirtas garbės medalis įteiktas jo artimiesiems. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais sukanka 50 metų nuo Romo...

Česlovas Iškauskas. Generolas Stasys Raštikis – Dūkšto augintinis
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Generolas Stasys Raštikis – Dūkšto augintinis

Stasys Raštikis su Lietuvos kariuomenės vėliava ceremonijos metu 1939 m. lt.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas apie nedidelį Rytų Aukštaitijos miestelį Dūkštą – buvusį rajono centrą, svarbų transporto mazgą, nuožmių kovų su okupantais lenkais ir Armija Krajova smogikais vietą – paminėjau čia gimusių ir veikusių garsių žmonių pavardes. Na, sovietinei partizanei Marytei Melnikaitei,...

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“
Įrašas

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“

Pristatome naują dr. Kristinos Burinskaitės knygą – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido dr. Kristinos Burinskaitės knygą „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos bruožo geresnio suvokimo bei galimo mitų išsklaidymo....

Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: kas mums bruka kaltės jausmą?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: kas mums bruka kaltės jausmą?

Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 81-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis,...

Sakalas Gorodeckis. Tautos sukilimas 1941 m. birželį Vilniuje: eiga ir reikšmė
Įrašas

Sakalas Gorodeckis. Tautos sukilimas 1941 m. birželį Vilniuje: eiga ir reikšmė

Sakalas Gorodeckis. Algimanto Lekevičiaus nuotrauka Sakalas Gorodeckis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2021 Nr. 2 (36) „Ko negalėjo Lietuva padaryti 1940-ais, tą ji padarė 1941 metais.“ Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903–1974), Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Parengti išsamesnį straipsnį apie 1941 metų birželio sukilimo eigą Vilniuje paskatino tai, kad iki šiol nebuvo publikacijos, net tik konstatuojančios žinomus, tačiau plačiai neviešinamus įvykius, bet...

Vytautas Landsbergis. Priešpaskutinis
Įrašas

Vytautas Landsbergis. Priešpaskutinis

Genadijus Burbulis / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. Iškeliavo Genadijus Burbulis. Prisimename: lyg Rusijos lietuvis (jo senelis iš Lietuvos), o rusas visai nesidrovįs lietuviškos kilmės, net branginąs ją; naujosios demokratinės Rusijos politikas ir valstybininkas, B. Jelcino vyriausybėse valstybės sekretorius ir po to – įtakingas vicepremjeras. Be kita ko, įdomus politinis mąstytojas, turėjęs tikrų nuopelnų ir atsikūrusiai demokratinei...

Atidaryta Čikagoje (JAV) gyvenančio lietuvių kilmės medicinos mokslų daktaro, menininko Audriaus Plioplio paroda „Sibiro sielos“
Įrašas

Atidaryta Čikagoje (JAV) gyvenančio lietuvių kilmės medicinos mokslų daktaro, menininko Audriaus Plioplio paroda „Sibiro sielos“

Paroda ,,Sibiro sielos“ Birželio 15-ąją, Okupacijos ir genocido dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje atidaryta Čikagoje (JAV) gyvenančio lietuvių kilmės medicinos mokslų daktaro, menininko Audriaus Plioplio paroda „Sibiro sielos“. Parodoje dalyvavo Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, Lietuvos...

Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“
Įrašas

Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Tremtinio Jono Mileriaus kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Mieli čia dalyvaujantys politiniai kaliniai ir tremtiniai, jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Prezidente Dalia Grybauskaite, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove Vytautai Landsbergi, Seimo Pirmininke, Jūsų Eminencija Gintarai Grušai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto...

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis, kurią mes turime puoselėti, saugoti ir vertinti?
Įrašas

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis, kurią mes turime puoselėti, saugoti ir vertinti?

Nuotrauka: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (Kultūros vertybių registras, u.k. 10833), Biržų r. sav., Vabalninkas Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) gegužės 27 d. posėdyje svarstė užsienio šalių karių palaidojimo bei susijusių atminties vietų klausimą (istorinės atminties įamžinimo kontekste). Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo...

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“
Įrašas

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“

Istorikės Tetianos Boriak, atvykusios į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena. Labai ačiū už pakvietimą. Visų pirma Ukrainos žmonių vardu leiskite išreikšti jums ir jūsų valstybei beribį dėkingumą už jūsų...

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone
Įrašas

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone

2022 m.birželio 9 d. Vilniaus rajono Sudervės bibliotekoje artėjančios Gedulo ir vilties dienos proga vyko knygų „Didžiosios tremtys Altajus ir Jakutija. 1941“ ir „Sibiro madona“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus išleistų knygų pristatymai. Jame dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus darbuotojai: Benas Navakauskas, Elvyra Mickevič, Violeta...

Unikalūs tremties ir rezistencijos eksponatai pirmą kartą keliaus į ekspoziciją Vašingtone (JAV), kur birželio 13-ąją atidaromas Komunizmo aukų muziejus
Įrašas

Unikalūs tremties ir rezistencijos eksponatai pirmą kartą keliaus į ekspoziciją Vašingtone (JAV), kur birželio 13-ąją atidaromas Komunizmo aukų muziejus

Aliuminė dėžutė rūkalams laikyti, pagaminta lageryje politinio kalinio Romualdo Prekerio. Uchtižemlagas, Uchtos r., Komijos ASSR, 1948 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių Jungtinėse Amerikos Valstijose (McPherson aikštė, Washington DC) 2022 m. birželio 13-ąją duris atveria pirmasis ir kol kas vienintelis šioje šalyje istorijos muziejus, skirtas komunizmo aukoms atminti. Lietuva prisideda prie šio muziejaus...