Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose – lankytojams pirmąkart rodomi Lietuvos partizanų, tremtinių ir politinių kalinių daiktai iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose – lankytojams pirmąkart rodomi Lietuvos partizanų, tremtinių ir politinių kalinių daiktai iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Ekspozicijos fragmentas

„30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ – taip vadinasi nauja paroda, kurią nuo spalio vidurio lankytojams pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai, siuviniai-atvirukai, tabokinės, ginklų dėtuvės ar dokumentų slėptuvės, fotoaparatas, šachmatai ir kiti.

„Naujai parodai atrinkome 30 daiktų, nes spalio 15 dieną prieš trisdešimt metų ir buvo įkurtas muziejus, tą sukaktį norėjosi įprasminti“, – sako istorikas Remigijus Černius, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius.

Pasak veiklos jubiliejų mininčios žinomiausios atminties institucijos vadovo, muziejus prasideda nuo fondų kaip teatras nuo rūbinės. „Muziejuje sukaupta gerokai daugiau eksponatų negu jų talpina nuolatinių ekspozicijų erdvės. Fondai atspindi muziejininkų darbą ir mūsų muziejaus bendraminčių – tremtinių, politinių kalinių, patriotinių organizacijų, disidentų – entuziazmą, palaikymą. Jų pastangomis buvo gauti eksponatai, o darbuotojų dėka atnaujinamos ekspozicijos, gimsta parodos, vedamos ekskursijos ir edukacijos: vyksta muziejaus gyvenimas. Taigi fondai – viena svarbiausių muziejinės veiklos sričių.“

Kita vertus, tęsia Remigijus Černius, muziejaus ekspozicijos ir laikinos parodos skirtos lankytojams. „Ir ši proginė paroda nėra išimtis: ji skirta tiems, kuriems Lietuvos partizanų kovų ir genocido laikmetis žinomas tik iš knygų, žiniasklaidos, ir tiems, kurie jau yra lankęsi mūsų muziejuje ar yra patyrę okupacijų represijas. Todėl iš saugomų rinkinių atrinkti tie daiktai, kurie niekur nebuvo rodyti, jie pirmąkart tampa eksponatais. Taip siekiama sudominti: per autentiką, emociją, daikto savininko asmenybę ar daikto išsaugojimo/ atradimo pasakojimą.“

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus įkūrimo sukakčiai skirtos parodos „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ kuratorė, direktoriaus patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė išsamiau apibūdina parodos eksponatų išskirtinumą, atkreipdama dėmesį į specialiai į sostinę iš muziejaus Druskininkų filialo atvežtą antkapinę lentelę, nuo 1949 m. tremtyje mirusio Liudviko Ramanausko kapo.

Ekspozicijos fragmentas

„Liudvikas Ramanauskas – tai žiauriai sovietų nukankinto Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos signataro, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago tėvas. 1948 m. gegužę su sūnumi Albinu, dukra Aldona jis buvo ištremtas į Saralą, Chakasijos autonominę sritį, Krasnojarsko krašte. Ten 1949 m. sausio 2 d. tremtyje ir mirė. Dukra Aldona į Lietuvą nelegaliai grįžo 1958 m. Kelis metus slapstėsi. Sūnus Albinas grįžo 1962 m.“, – pasakoja muziejininkė.

Rodydama sulenkiamą nešiojamą fotoaparatą, ji atkreipia dėmesį ir į kitą unikalią istoriją apie savamokslį fotografą Juozą Karlą (1907–1998), kuris 1946–1949 m. įamžino Ignalinos krašte veikusios Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanus. Nepaisant to, kad pokariu Juozas buvo paskirtas pirmuoju apylinkės pirmininku, tai jam tapo puikia priedanga palaikyti ryšius su partizanais ir reguliariai juos fotografuoti.

„Tų nuotraukų rinkinys išskirtinis savo turtingumu ir daugiasluoksniškumu. Jį sudaro fotografijos, negatyvai, stiklo negatyvai, metaliniai stiklo negatyvų dėklai ir fotoaparatas“, – teigia Ramunė Driaučiūnaitė.

Parodos lankytojai galės pamatyti vizitėles – Lietuvos kalėjimuose ir sovietų lageriuose ant mažų medžiagos skiaučių adata ar žuvies kaulo ašaka slapta nuo kalėjimo sargybinių ir lagerių prižiūrėtojų siuvinėtus sveikinimo, palaikymo ir paguodos rankdarbius. Parodoje taip pat gausu ir suvenyrinių savadarbių dėžučių, kurių unikaliausia į jubiliejinę parodą atkeliavo iš Kauno:

„Tai Norilske Krasnojarsko krašte kalėjusio politinio kalinio Albino 1955 m. vasarį pagaminta dėžutė, dovanota politinei kalinei Veronikai Misiūnaitei: unikali tuo, kada padaryta ypatinga – Vasario 16-osios – proga“, – pabrėžia parodos kuratorė.

Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus 11-oje kameroje, kurioje 2018 m. meldėsi Lietuvoje viešėjęs Popiežius Pranciškus, o dabar lankytojai gali pamatyti brangią Šventojo Tėvo dovaną – liturginį žibintą, bus galima išvysti eksponuojamus rožinius ir savadarbį Pažaislio Dievo Motinos su Kūdikėliu altorėlį, priklausiusį 1949 m. tremtinei Zofijai Butkienei, pasidirbintą Poroge, Nižneudinsko rajone, Irkutsko srityje.

Ekspozicijos fragmentas. Rožinis

Muziejaus dailininkė Aistė Tarabildienė pamini, kodėl parodos akcentu pasirinktas pro kalėjimo durų kameros akutę matomas rožinis:

„Rožinis – tikėjimo, paguodos ir vilties simbolis. Malda, kur ji bebūtų – drėgnoje kalėjimo kameroje, apledėjusioje tremtinių jurtoje ar tamsiame lagerio barake – telkė, guodė ir ramino“.

Paroda „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje Aukų g. 2A buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus ekspozicijoje veiks iki 2022 m. pabaigos.

Nemokamai miestiečiams ir miesto svečiams parodą „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ bus galima apžiūrėti 2022 m. spalio 28 d., penktadienį iš karto po Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengtos lauko parodos „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30“, skirtos muziejaus veiklos jubiliejinei sukakčiai, atidarymo.

Parodos „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30“ atidarymo pradžia 12.00 val.

genocid.lt inf.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.