Lietuvos Kariuomenės 9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko kariai pratybose Gaižiūnų poligone. Kairėje matomas kunigaikščio Vytenio biustas. 1932 m. Karybos simbolikoje ir identitete istorinės šaknys – kertinis dalykas. Tai ne tik pavadinimas ir istorinis kontekstas, iš kurio sūnūs ir dukros stiprybės semiasi, bet ir simbolika, tradicijos, folkloras ir t.t. To praktiškai nebuvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės...
Grupė minėjimo dalyvių su istorine Mažosios Lietuvos vėliava prie Jagomastų kapavietės Rugpjūčio 23-ąją minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Mažosios Lietuvos reikalų taryba pakvietė kaip ir kasmet Aukštuosiuose Paneriuose pagerbti čia 1941 m. rugpjūtį sušaudytos lietuvininko Enzio Jagomasto šeimos atminimą. Tilžės spaustuvininkas ir leidėjas, bibliofilas, Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, Tilžės...
Kauno knygų mugės 2025 sustabdyta akimirka, albumą „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“ pristato istorikai Arūnas Bubnys ir Darius Juodis Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Pirmoji Kauno knygų mugė, vykusi 2025 m. spalio 10–12 dienomis, pradžiugino skaitytojus gausybe įvairių leidinių ir susitikimų su jų autoriais. Spalio 10 dieną šioje mugėje buvo pristatyta istoriko, humanitarinių mokslų...
Prieš 81 metus, 1944 m. spalį, į Mažąją Lietuvą įsiveržusi sovietų kariuomenė pradėjo brutalų gyventojų naikinimą. Iki 1944 m. Rytų Prūsijoje gyveno 2,6 mln. žmonių, Karaliaučiaus krašto – dabartinės Kaliningrado srities – teritorijoje buvo per 900 tūkst. gyventojų. Frontui artėjant, didelė dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst....
Palangos žydų žudynių vieta ir kapas Kunigiškių miške Parengė Mindaugas Surblys Pagerbtas tragiškas Palangos žydų: moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų prieš 84-erius metus įvykdytų žudynių Kunigiškių miške atminimas. Žudynių ir kapo vietoje Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus specialistais, vedėju Robertu Trautmanu ir Janina Baluže uždegė atminimo žvakeles ir...
Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Semeliškėse. Nuotraukos autorė V. Narvidaitė Vydas NARVIDAS, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Pirmasis pasaulinis karas, prasidėjęs 1914 m., į didžiąją Lietuvos dalį atsirito po metų. Karas palietė ir Aukštadvarį bei jo apylinkes. Šiemet sukanka 110 metų nuo tų įvykių. Šia proga pristatome straipsnį apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Aukštadvario krašte. Kovos ties Aukštadvariu...
Jurbarko apylinkėse vyko Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmann. Tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius – rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai. „Ėjau palei akmenų krūvą, net...
1951-11-14, Tomsko sritis. Raimundo Kaminsko asmeninio archyvo nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. spalio 3 d. Kaune įvyko 1951 metų spalio 2–3 d. sovietinio trėmimo, kodiniu pavadinimu „Ruduo”, 74-osioms metinėms atminti skirtas renginys. Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios. Po Šv. Mišių LPKTS salėje vyko...
Dailininko Mindaugo Skudučio sukurtas signataro Donato Malinausko portretas Raimonda Sutkaitienė, Alvitas, Vilkaviškio raj., www.voruta.lt Europos paveldo dienos – tai kiekvieną rugsėjį vykstantys nemokami kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai, kurie kasmet kviečia tyrinėti ir atrasti mūsų kasdienėje aplinkoje esantį kultūros paveldą. Šių metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ priminė, kad paveldas – tai...
Lietuvos partizanas Juozas Gegužis. LGGRTC nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Bestraigiškės, www.voruta.lt Prieš 74 metus, 1951 m. rugsėjo 27 d. Bestraigiškės miške sovietinė MGB pagal savo klastos planą, panaudojusi užverbuotą buvusį Šarūno rinktinės adjutantą B. Saveikį-Klajūną – agentą Bronių ir grupę agentų – sokolovininkų, perrengtų „lenkų partizanais”, įvykdė operaciją, per kurią žuvo:...
Vilniaus katedra – Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos Žekonytės-Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas). Tai, jog...
Aukštadvaris apie 1918 metus. Nuotrauka iš internetinio resurso https://be-tarask.wikipedia.org/wiki/Шаркоўшчына Vydas Narvidas, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Pirmasis pasaulinis karas, prasidėjęs 1914 m., į didžiąją Lietuvos dalį atsirito po metų. Karas palietė ir Aukštadvarį bei jo apylinkes. Šiemet sukanka 110 metų nuo tų įvykių. Šia proga pristatome straipsnį apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Aukštadvario krašte. Vokiečių ir rusų...
Povilo Plechavičiaus kortelė iš „Arolsen” archyvo Virgilijus Lukošius, istorijos žurnalas „Voruta“ Nr.3, 2025 Kaip ten bebūtų, bet Plechavičiaus pavardė yra viena iš garsiausių Lietuvos pavardžių, bent jau XX amžiaus pirmoje pusėje. Vieni generolą Povilą Plechavičių garbina, kiti gal nekenčia, bet šįkart ne apie tai. Padidintas dėmesys tokiems išskirtiniams asmenims-herojams yra neišvengiamas. Generolo leitenanto veikla Lietuvoje...
Seinai Sigitas BIRGELIS, punskas.pl Geri darbai nenueina veltui. Jie sugrįžta įvairiomis formomis, įvairiu laiku ir aplinkybėmis. Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, ilgametis Punsko parapijos klebonas kun. Antanas Žievys buvo vienas iškiliausių Punsko krašte gyvenusių ir dirbusių lietuvių kunigų. Šiandien nedaug kas žino, kad šio kilnaus dvasininko ryžto, drąsos ir užsispyrimo dėka po Antrojo pasaulinio karo Punsko...
Kunigo Juozapo Žiogo radiniai. Autorės archyvo nuotr. Dalia Savickaitė, Ignalina, www.voruta.lt Lietuvoje birželį vyko Europos archeologijos dienos. Tai jau šeštus metus šalyje vykstantis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pažinimui. Nevalingai pradėjau galvoti: o kuo mūsų Ignalinos rajonas galėtų pasididžiuoti tomis dienomis? Nenuneigiama habil. dr. Algirdo Girininko, dr. Vykinto Vaitkevičiaus ir nuo Dūkšto kilusio...
Pajūris. Asociatyvi Povilo Virvičiaus nuotr. Vida Mišeikytė-Juknelienė, Elektrėnai, www.voruta.lt Kasmet protėvių žemės, ten gyvenusių ir dabar esančių giminaičių ilgesio vedama, važiuoju prie Baltijos jūros, į buvusias baltų genčių vietas: kuršių, žemaičių ir skalvių. Viskas ten man sava, artima ir miela. Gargždai – mano mamos Justinos Sudmontaitės-Mišeikienės gimtinė, Vėžaičiuose – gimęs tėvas Konstantinas Mišeikis, o...
Kęstutis ir jo žmona Birutė. V. Slapšio paveikslas Habil dr. Benediktas Jankauskas, www.voruta.lt Parašiau ir dar šiais metais tikiuosi išleisti baigiamąją beveik 15 metų mano darytų senovės istorijos tyrinėjimus apibendrinančią knygą „Atnaujinta Žemaitijos ir Lietuvos senovės istorija“. Š. m. rugpjūtį sukako 643 metai nuo karaliaus, mūsų istorikų vis dar vadinamo Didžiuoju kunigaikščiu, Kęstučio žūties. Skaitytojų...
Prof. dr. Jonas Jakaitis, Asociacijos „Baltijos aljansas“ TKK pirmininkas, LPKTS tarybos narys, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas, www.voruta.lt Baltijos šalių ir Lenkijos 2024-11-21 bendradarbiavimo sutarties pagrindu susiformavęs „Baltijos aljansas“ (BA) 2025-09-18/19 Taline inicijavo 2-ąją tarptautinę konferenciją „Okupacijos aukos be sienų“. Prisimenat 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines bei tragišką totalitarinių režimų valdyseną, grįstą...
Advokatas, filomatas Kazimieras Piaseckis (dailininkas Valentas Vankavičius, 1836 m.). Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Kada į Vilnių atsikėlė gyventi bajorai Piaseckiai sunku pasakyti, jų įrašų XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios miesto bažnyčių metrikų knygose yra visiškai nedaug, vos vienas kitas. Iš šaltinių žinoma, jog Vilniuje 1798 metais lapkričio 1...
Prieš 70 metų 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko ligoninėje mirė GULAGo lageryje kalinta mokytoja, krikščionė pasaulietė, maldynėlio ”Marija, gelbėk mus” autorė Adelė Dirsytė. Jos atminimui Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje A. Dirsytės gyvenimo istorija pasakojama remiantis Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais ir nuotraukomis. 1946 m....
Visuomeninė taryba. Nuotr. aut. Danguolė Stonytė Visuomeninė taryba prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos rinkosi į pirmąjį šią kadenciją posėdį. Pagrindinis klausimas – Visuomeninės tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimai. Visuomeninės tarybos pirmininku išrinktas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas Gvidas Rutkauskas, jo pavaduotoju – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos atstovas...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotraukoje – Vytauto Didžiojo karininkų kursų III laida, 1937 m. Nuotraukos reverse įrašas: „1937-IX-1. III laida. Plk. ltn. Daukšys, maj. Vertelis, kpt. Bulika, kpt. Milius. kpt. Krištaponis. Leitenantai: Urniežius, Valiulis, Kazakaitis, Puknys, Adomonis, Levickis, Bliudnikas, Griškevičius, Nacickas, Truikauskas, Verksnys, Karalius, Vaitkūnas, Kilius, Janulaitis, Antanavičius, Michelevičius“ Rugsėjo mėnesio TOP vertybė primena apie...
Tarptautinės Ukrainos mokyklos moksleiviai parodoje Angelė Valienė, Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokytoja, www.voruta.lt Istorijų namuose, kurie priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui, veikė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Ją ir aplankė Tarptautinės Ukrainos mokyklos 10 c klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytojomis Angele Valiene, Sandra Pažusyte ir direktoriaus pavaduotoja Oksana Sergijenko. Rusios valstybės formavimasis – tai dalis istorinių...
Rugsėjo 17 d. Prahos „Literatūros naktyje 2025“ vykusį lietuviškos knygos skaitymą aplankė daugiau kaip 500 lankytojų. Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų apie tremtį knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ištrauka čekų kalba nuskambėjo 10 kartų. Ją papildė Lietuvos ambasados Prahoje surengta paroda apie deportacijas į Sibirą „Po svetimu dangum“. D. Grinkevičiūtės tekstą skaitė populiari Čekijos teatro, kino ir...
Lietuvos kariuomenės savanoriai. V. Poviliūno asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Po Vasario 16 d. Nepriklausomybę reikėjo ginti ir ginklu rankose. Jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Nepriklausomybės kovų dalyviai paliko savo atsiminimus, užrašus apie kovos eigą, buitį ir praradimus. Trumpai pabandysiu apžvelgti kovas Trakuose 1920 metų rudenį. Apie kovas...
Daugiau kaip prieš 80 metų, rugsėjo 23 d. naciai pradėjo Vilniaus geto likvidavimą. Dalis geto gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose, kiti – išvežti į koncentracijos lagerius Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, kur jų taip pat laukė mirtis. Tik nedaugeliui pavyko išvengti žūties. Tarp išgyvenusiųjų buvo seserys Fania ir Reveka Feldman. Jos prasidėjus Vilniaus geto likvidavimui pabėgo ir kartu...
Prieš 81 metus, 1944 m. rugsėjo 28 d., NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos asmenims, šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu. Iki 1947 m. balandžio 16 d. mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio). 2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas rugsėjo 28-ąją paskelbė Tuskulėnų aukų atminimo diena ir įtraukė...
„Lituanica II” liemuo vežamas į Karo aviacijos dirbtuves, 1935-1940 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kaunas Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d. 1935...
Rugsėjo 17 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje įvyko istoriko ir rašytojo Alexander Gogun knygos „Tarp Hitlerio ir Stalino. Ukrainos sukilėliai“ pristatymas. Nemenko susidomėjimo sulaukusiame renginyje dalyvavo knygos autorius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius, dr. Arūnas Bubnys. Tardamas sveikinimo žodį LGGRTC vadovas atkreipė dėmesį į Ukrainos ir Lietuvos ginkluotosios pokario...
Feliksas Vaitkus, apie 1930 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kaunas Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d. Kas jis, žmogus pasiryžęs vienas perskristi...