1951-11-14, Tomsko sritis. Raimundo Kaminsko asmeninio archyvo nuotr.

Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis  patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt

2025 m. spalio 3 d. Kaune įvyko 1951 metų spalio 2–3 d. sovietinio trėmimo, kodiniu pavadinimu „Ruduo”, 74-osioms metinėms atminti skirtas renginys.

Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo  aukojamos Šv. Mišios. Po Šv. Mišių LPKTS salėje vyko Atminimo popietė.

Kartu su kitais minėjimo dalyviais trumpai pristačiau mano mamos Onos Pribušauskaitės-Kaminskienės prisiminimus apie tai, kaip 1951 m. spalio 2 d. apie 2.00 val. Nakties į mano senelių namus Pasvalio raj., Tetirvinų kaime atvyko vienas asmuo civiliniais rūbais, kalbantis lietuviškai ir du asmenys, apsirengę kariškais drabužiais ir kalbantys rusiškai.

„Jie tik pasitikslino, kas čia gyvena, bet nieko daugiau nepaaiškino. Du asmenys kariškais drabužiais pasiliko namie per naktį. Saugojo tik tėtį. Ryte apie 8-9 val. iš kaimo subėgo žmonės. Mama (mano močiutė/baba) sušuko: KELKITĖS VAIKAI, ATVAŽIAVO VEŽTI! Mums reikėjo ryte eiti į mokyklą Skrebotiškyje. Vietoje mokyklos – į Sibirą. Buvo graži saulėta diena. Kaimo žmonės padėjo krauti maistą ir kitus daiktus. Maistą paskubomis dėjo į lininius pagalvių užvalkalus. Kaimynai spėjo papjauti 10 žąsų. Medų pylė į uogienes. Sunkvežimyje buvo penki vaikai, du tėvai ir močiūtė/baba bei du ginkluoti sovietų kariai, kurie mus saugojo. Buvo sakyta, kad neprisikraukite daug daiktų, nes dar reiks paimti vieną šeimą. Bet žmonės nekreipė į tai dėmesio ir ką galėjo, tą krovė į mašiną. Mašina buvo pilna ir vežė tik vieną mūsų šeimą. Vežė į Panevėžio geležinkelio stotį. Vagone mūsų šeima buvo jau paskutinė. Vagone buvo 31 žmogus, iš jų 11 vaikų. Buvo šios šeimos: Barauskų (iš Pasvalio r.), Rimšų (iš Panevėžio r.), Linkevičių (iš Pasvalio r. Skrebotiškio parapijos), Navakų (iš Pasvalio r.), Pažemeckų (iš Pasvalio r.) bei Pribušauskų šeimos (iš Pasvalio r. Skrebotiškio parapijos, Tetirvinų kaimo). Sovietai į numatytą vietą Tomsko srityje, Asino rajone, Tunguskij Bor mūsų šeimą atvežė/pristatė 1951 spalio 28 d. Tenai jau 1951 m. lapkričio 12 d. mirė brolis Apolinaras 1,5 metų, 1951 m. lapkričio 13 d. mirė sesuo Vandutė 6,5 metų, mane, sunkiai sergančią 8,5 metų, vieną be tėvų paguldė į ligoninę Baturine (tik atidaryta, ta vadinama ligoninė buvo mediniame barake). Ligoninėje gulėjau apie mėnesį“.

1951 m. lapkričio 14 d. Tomsko srityje Tunguskij Bor vyko laidotuvės, kuriose buvo laidojami vaikai tremtiniai – mano teta Vanda Pribušauskaitė (1945–1951) ir mano dėdė Apolinaras Pribušauskas (1950–1951).

1951 m. rugsėjo 20‒21 d., 1951 m. spalio 2‒3 d. ir 1951 m. lapkričio 30 d. sovietų represinės institucijos įvykdė Lietuvos gyventojų masinio trėmimo operaciją „OSEN“ („Ruduo“), kurios metu į Krasnojarsko ir Altajaus kraštus, Irkutsko ir Tomsko sritis buvo ištremta apie 20 tūkst. Lietuvos gyventojų.