Napoleonas Novickis. Biblioteka Narodowa, I.F. 66027 Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr. 3, 2025 Kulvos (Jonavos raj.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje rymo ketaus kryžius su sunkiai įskaitomu įrašu, jog čia 1870 m. palaidotas Napoleonas Novickis: „NAPOLEON NOWICKI //† 1870 r. 22 Stycznia // Ten grobowiec na pamiątką // dla kochanego...
Mūriniai namai Dieveniškių aikštės pietvakarių kampe, XX a. 4 deš. iš A.Miškinio rinkinio. Šaltinis – www.radzima.org Stanislovas Buchaveckas, www.voruta.lt 1941–1944 m. – vokiečių okupacijos laikotarpio – Lietuvos švietimo istorija dar tebelaukia tyrinėtojų dėmesio. Lietuvių tarybinė istoriografija pasitenkindavo trafaretiniais vertinimais ir apibūdindavo šį laikotarpį kaip „tamsų“, tam pasitelkdavo parankius faktus. Iš tikrųjų, po 1940–1944 m. mokytojų...
Ringe būsimas olimpinis čempionas Danas Pozniakas (dešinėje). 1963 m. gegužės mėn. I. Šeino nuotrauka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-020063 Lietuvos ypatingasis archyvas pristato pasakojimą apie 1960 m. vasaros įvykius Kauno „Žalgirio“ stadione bei Lietuvos boksą pirmaisiais pokario dešimtmečiais, kuomet „antrąja lietuvių religija“ daugelio nuostabai buvo anaiptol ne krepšinis. Jis Lietuvoje populiarumu neprilygo boksui. Bokso varžybos...
Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimas Žygimanto Vazos (1587–1632) laikais Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Liberum veto (iš lot. kalbos: „laisvai neleidžiu”) – taip Abiejų Tautų Respublikoje vadinta kiekvieno kilmingojo teisė neleisti seime priimti įstatymų. Ši teisė intensyviai pradėjo formuotis po Liublino unijos ir jau Lenkijos karaliaus ir Lietuvos...
Archeologiniai tyrimai Kernavės archeologinėje vietovėje Šios vasaros archeologiniai tyrimai Kernavės archeologinėje vietovėje, Kernavės senovės gyvenvietės teritorijoje – baigti. Tai viena mažiau pažintų rezervato dalių, todėl tyrimų tikslas buvo ne tik surinkti papildomą informaciją apie šią vietovę bet ir patikrinti dar 2010 m. atliktų geofizinių matavimų duomenis – išskirtines magnetinių anomalijų vietas. Dviejose tyrimų perkasose po...
Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...
Antanas Smetona (Užugirio) dvare. LIMIS nuotr. Vaidotė Griškevičiūtė-Šantarienė, Ukmergė, istorijos žurnalas „Voruta“, Nr.2, 2025 Neginčijamą žymę mūsų šalies istorijoje palikusio pirmojo valstybės prezidento Antano Smetonos dvaras jo gimtajame Užulėnyje Ukmergės rajone slepia daug gražių paslapčių. Šiandien jos prasmingai atgimsta istorikų, muziejininkų, kultūros žmonių darbuose, visuomenei skirtose veiklose. Ukmergės krašte, Užulėnio kaime, gimęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto...
Koklis su Radvilų herbu Dr. Gabrielė Jasiūnienė, Trakai, istorijos žurnalas „Voruta“, Nr.2, 2025 Archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai – aktualūs heraldikos tyrimų šaltiniai Vakarų Europoje heraldikos tyrimai turi pakankamai senas tradicijas, išplėtotą šaltinių bei tyrėjų bazę. Tuo tarpu Lietuvoje dėl nepriklausomybės paradimo, politinių sąlygų ir kitų aplinkybių heraldikos tyrimai pradėti palyginti neseniai. Mūsų šalies...
Gegužės 28 d. minėjome Dalios Grinkevičiūtės 98-ąjį gimtadienį. Ta proga Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius sukūrė dokumentinę apybraižą, skirtą tremtinei, rašytojai ir medikei Daliai Grinkevičiūtei. Po dviejų metų, 2027 m. minėsime ir Seimo paskelbtus Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metus. Apie tremtinę ir atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų...
Asociatyvi Freepik nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šiemet švenčiame lietuviškajai kultūrai taip svarbų Prūsijos kunigaikštystės 500 – metį. Būdami pilnateisiais europinių organizacijų nariais, dar prisimename ir tikruosius prūsus – kryžeivių nukariautas senųjų baltų gentis, gyvenusias tarp Nemuno ir Vyslos. Deja, mums kaip ir aiški šio regiono praeitis vis dar lieka mįsle kai kuriems europiniams...
Renginio akimirka. URM nuotr. Rugsėjo 3 d. Lietuvos generalinis konsulatas Los Andžele, bendradarbiaudamas su Valley Outreach Synagogue & Center for Jewish Life, Kalabaso mieste surengė vakarą „Istorija, paveldas ir diplomatija“. Renginys subūrė lietuvių ir žydų bendruomenių atstovus, diplomatus ir Lietuvos bičiulius prasmingam atminimo, dialogo ir kultūrinės bendrystės susitikimui. Vakaras buvo skirtas pagerbti šimtmečius gyvavusį žydų...
Poetas Paulius Širvys duoda autografą savo gerbėjai. XX a. 8 dešimtmetis. Petro Arnoldo Baryso nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-28642. Justė Teniukaitė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė, www.archyvai.lt „Aš myliu Lietuvą ir kausiuos prieš kiekvieną, kuris niekins mano motinos kalbą, kas niekins ir įžeidinės: „Litovcy vse bandity [Visi lietuviai banditai]!“ –...
Aldona Raižytė (pirma iš kairės) su Kauno Petrašiūnų parapijos jaunimu vienoje iš daugelio patriotinių išvykų. Apie 1985 m. Iš A. Raižytės asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Aldona Raižytė gimė 1945 m. liepos 31 d. Alytaus aps. Stakliškių vlsč. Kvedariškių k. (dabar Prienų r.) ūkininkų Onos ir Mykolo Raižių šeimoje. Šioje šeimoje augo penki...
Geležinkelis Pabradėje per I Pasaulinį karą. 1917 m. Nuotraukos autorius nežinomas. lt.wikipedia.org Valentas Šiaudinis, www.voruta.lt Šio straipsnio tikslas – priminti tą kelią, kurį nuėjo mokykla nuo pirmosios šiame krašte įkurtos Karkažiškės parapinės mokyklos iki šių dienų gimnazijos, ir padėkoti Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytojams už pasiaukojamą, nuoširdų pedagoginį darbą. Iki 1791 m. šiandieninės Pabradės apylinkių žemės,...
Goa arkivyskupas kardinolas J.E. Filipe Neri Ferrão ir Lietuvos ambasadorė Indijoje Diana Mickevičienė. URM nuotr. Indijoje, Goa valstijoje, iškilmingai paminėtos pirmojo lietuvio – misionieriaus Andriaus Rudaminos – atvykimo į Indiją 400-osios metinės. Ta proga Senojoje Goa, A. Rudaminos laikus menančioje Se katedroje atidengta tautodailininko Juozo Kalinausko drožta ąžuolinė A. Rudaminos skulptūra, o Krikščioniškojo meno muziejuje...
Iš seserų Mašauskaičių archyvo. Visos trys seserys jaunystėje, 1949 m. vasarą Druskių km., prie tėvų namo: Ona stovi kairėje, Elena – dešinėje, Bronytė sėdi per vidurį Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio narė, www.voruta.lt Kai su mama žvelgiame į seną senelių sodybos, kurioje susiliečia Anykščių ir Kupiškio kraštas, nuotrauką, mąstome, kaip tetutė Verutė Jančytė,...
Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą tvarką dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos paženklinimo. Nuo šiol savivaldybės turės ne tik aiškų teisinį algoritmą, bet ir valstybės finansavimą tiems atvejams, kai viešose vietose esančios laidojimo vietos oficialiai pripažįstamos totalitarinių režimų propagandos...
Foelckersahm George. 1764-1848 m. commons.wikimedia.org nuotr. Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Ilgus amžius Stelmužės dvarą valdė Kuršo gubernijoje (1795-1917 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas) garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Tai sena, XIV a. pabaigoje iš Žemutinės Saksonijos į Livoniją atsikėlusių baronų fon Folkerzamų giminė. Ši šeima Stelmužės dvarą įsigijo 1728 m., Georgui Karlui...
Nijolė Tuomienė. Asmeninė nuotr. Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr. 2 (888), 2025 Istoriniai įvykiai, lėmę vietos gyventojų padėtį XX a. pradžioje dabartinės Pietryčių Lietuvos teritorijoje, kitaip dar vadinamoje Vilniaus kraštu ir Vilnija, susiformavo kalbiniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu įvairialypė visuomenė. Ypač didelę žymę etninei ir sociokultūrinei gyventojų tapatybei...
Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje įvyko naujausio, jau septintojo „Partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio“ leidimo pristatymas. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas į antisovietinį pasipriešinimo judėjimą įsitraukė 1946 metų vasaros pabaigoje, o rugsėjo 1 dieną tapo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanu. 1948 m. L. Baliukevičiui buvo suteiktas partizanų puskarininkio, o 1949 m. vasario 16 d. LLKS Prezidiumo pirmininko...
Lietuvos kariuomenės garažai, XX a. 3-4 deš. Priekyje kairėje – britiškas „Leyland“ Pirmasis žinomas 1918-1940 m. Lietuvos kariuomenės sunkvežimis – 1919 m. birželį nupirktas 18 AG „Fiat“. Tą pačią vasarą nupirkti dar keli šveicariški „Arbenz“. Priėmimo akte nurodyta (kalba netaisyta): „mašinos padyrbtos iš neatatinkančios medžiagos ir tokių būdū tarnauti ylga laika ne gales“. Su laiku...
Radvilų sarkofagai Nesvyžiuje. KPD nuotr. Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas, www.voruta.lt Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta...
Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną. Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste...
Vyskupas šv. Brunonas. XVII a. freska Šv. Kryžiaus benediktinų vienuolyne Lenkijoje. Commons.wikimedia.org nuotr. Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Minint Lietuvos vardo istorijos šaltiniuose tūkstantmetį, buvo imtasi tirti visa tai, kas yra susiję su šiuo vardu ir šv. Brunono misija. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet...
Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, buvo sudaryta marionetinė Liaudies vyriausybė. Siekiant įforminti Lietuvos aneksiją, 1940 m. liepos 14–15 d. surengti rinkimai į Liaudies seimą, kurių rezultatai buvo suklastoti. Vykdant Maskvos nurodymus 1940 m. liepos 21 d. Liaudies seime pareikšta, kad Lietuvoje įvedama sovietinė santvarka, ir paskelbta deklaracija apie Lietuvos įstojimą į...
Lietuvos centrinis valstybės archyvas sėkmingai įgyvendino dalinai Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuotą projektą „Fotografijų kolekcijos „1914–1918 m. karo veiksmų laikotarpis Lietuvoje“ įsigijimas“, kurio tikslas – išsaugoti ir visuomenei atverti unikalią vokiečių karių Lietuvoje ir jos apylinkėse sukurtų fotografijų kolekciją. 2025 m. nacionalinis dokumentų fondas buvo papildytas 314 išskirtinę istorinę reikšmę turinčių fotografijų. Stiklo negatyvai, fotoalbumai ir...
Viktoras Rainys. Rasos Jakubauskienės nuotr. Rasa Jakubauskienė, Trakų žemės laikraštis 96-erių Viktoras Rainys – vienas iš tų tyliai tvirtų žmonių, kurių gyvenimo istorija tilptų ne į vieną knygą. Jo pasakojimas – tai ne tik liudijimas apie sovietinę priespaudą, tremtį, netektis, bet ir apie fizinę, emocinę bei psichologinę stiprybę, šeimos ryšį, žmogaus orumą ir gebėjimą...
Kažkada čia vyko nuožmus mūšis su maskvėnais. Juzefas Čechavičius. Žaliasis tiltas. Šv. Rapolo bažnyčia kalvelė-kapai, Jėzaus koplyčia.1874 m. Vilniaus fotografija 1858-1915. Vilnius 2001, p. 176. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Paprastai mes didžiuojamės istorinėmis lietuvių pergalėmis. Tačiau praeityje buvo mūšių, kurių stengiamės neprisiminti ar iškraipome faktus taip, kaip mums patogu. Toks buvo prieš 370 m....
Molotovo-Ribbentropo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Pasauliui minint 86-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Debunk.org duomenimis, šiais metais Kremliaus propagandistai neįprastai aktyviai suskato ginti Baltijos šalių okupaciją nulėmusį dokumentą. 1939 m. rugpjūčio 23-iąją tarp nacistinės Vokietijos...
Suimto Jono Gruzdzevičiaus fotografija iš baudžiamosios bylos. 1954 m. sausio 21 d. Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Minime vienos gausiausios jaunimo pogrindžio antisovietinės organizacijos „Lietuvos jaunieji partizanai“ įkūrėjo ir vadovo Jono Gruzdzevičiaus gimimo 90-ies metų sukaktį, prisimename šios organizacijos veiklą. J. Gruzdzevičius gimė 1935 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus aps. Birštono vls. Nemajūnų miestelyje (dabar...