Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje įvyko naujausio, jau septintojo „Partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio“ leidimo pristatymas. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas į antisovietinį pasipriešinimo judėjimą įsitraukė 1946 metų vasaros pabaigoje, o rugsėjo 1 dieną tapo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanu. 1948 m. L. Baliukevičiui buvo suteiktas partizanų puskarininkio, o 1949 m. vasario 16 d. LLKS Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto įsakymu – partizanų leitenanto laipsnis.

1949 m. gegužės 19–20 d. vykusiame visuotiniame Dainavos apygardos vadų pasitarime L. Baliukevičius-Dzūkas buvo vienbalsiai išrinktas apygardos vadu, kartu pavedus eiti ir Kazimieraičio rinktinės vado pareigas.

Žuvo L. Baliukevičius 1950 m. birželio 24 d. Leipalingio ir Merkinės valsčių sandūroje Žaliamiškyje įrengtame bunkeryje MGB 2-N valdybos operatyvinės grupės ir MGB kariuomenės kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu kartu su savo adjutantu ir apygardos laikraščio redaktoriumi Augustu Babrausku-Radvila, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadu Antanu Vailioniu-Špoku ir partizanu Anastazu Kaknevičiumi-Švidriu. Žuvusiųjų palaikų užkasimo vieta iki šiol neišaiškinta.

Bunkeryje rasti L. Baliukevičiaus 1948 m. birželio 23 – 1949 m. birželio 6 d. rašyti dienoraščiai pateko į sovietinio saugumo rankas ir daugiau nei 40 metų išgulėjo buvusiame KGB archyve Vilniuje. Pirmą kartą dienoraštis buvo išspausdintas 1993 m. žurnale „Laisvės kovų archyvas” (Nr. 6). 1994 m. dienoraštis dar kartą buvo išspausdintas kartu su Justino Lelešiaus-Grafo dienoraščiu, o 2002 m. pasirodė pirmasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) parengtas Dzūko dienoraščio leidimas atskira knyga. Dienoraštyje iškyla tragiška idealisto asmenybė, drįstanti tiesiai pažvelgti į pasaulį ir save, įvardyti priežastis, atvedusias Lietuvą prie 1940-ųjų katastrofos, analizuojanti ir aktualiausias pokario politines, tautines bei moralines problemas.

LGGRTC generalinis direktorius, dr. Arūnas Bubnys, pristatydamas autoriaus gimimo šimtmečiui skirtą atnaujintą leidinį, teigė, kad šiomis dienomis jis yra ypatingai aktualus. „Neabejoju, kad kiekvienas iš Dzūko dienoraščio pasisėmė svarbių minčių ir pastebėjimų. Mane asmeniškai iki šiol stebina dienoraščio literatūrinis stilius, tai, kaip nuoširdžiai ir atvirai jo autorius rašo apie partizanų kovas ir kasdienio gyvenimo ypatumus. Jis nieko neslepia, nieko nepagrąžina, neidealizuoja, tiesiog objektyviai atspindi to sudėtingo laikmečio situaciją, kai vieni Lietuvos gyventojai išėjo į miškus, kad kovotų ir žūtų už savo Tėvynę, o kiti rinkosi konformistinį, prisitaikymo kelią. Dienoraštyje matome labai gilų jauno žmogaus požiūrį į Tėvynę, laisvę, kovą, išdavystes ir bendražygių mirtis. Prabėgus daugiau nei septyniems dešimtmečiams mes ir vėl esame panašioje kryžkelėje, kai žmonėms reikės pasirinkti tarp kovos ir prisitaikymo. Dėl to L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis įgauna ypatingą reikšmę, nes jis realiai parodo, kokie bus pasirinkimai ir jų kaina“, – samprotavo LGGRTC vadovas.

Reginyje dalyvavęs knygos sudarytojas istorikas Algis Kašėta susirinkusiems atskleidė, kad naujasis leidimas papildytas vertingomis L. Baliukevičiaus šeimos ir bendražygių nuotraukomis, o pati knyga pasipuošė atnaujintu dizainu, suteikiančiu dar daugiau autentiškumo ir istorinės vertės.

„Ruošdami Dzūko dienoraštį naujam leidimui nusprendėme pakeisti šriftą, kad jis būtų panašus į originalą, rašytą spausdinimo mašinėle, taip pat specialiai atrinkome nuotraukas, jas padidinome, tad pasikeitė ir knygos vizualumas. Iš esmės, nepasikeitė tik pats dienoraštis. Jis buvo, yra ir bus unikalus, traukiantis skaitytojų dėmesį ir teikiantis peno įvairiausioms refeksijoms, apmąstymams. Jau vien tai, kad šis dienoraštis išliko iki mūsų dienų yra tikras stebuklas. Dar svarbiau, kad šiame dienoraštyje aprašomi įvykiai yra užfiksuoti nuotraukose, nors pokario laikais tai buvo sunkiai įsivaizduojama, o net ir išlikę partizanų dokumentai vėliau buvo sovietinių okupantų sunaikinti. Man asmeniškai šio dienoraščio atradimas yra vienas didžiausių gyvenimo džiaugsmų, tai tikras žinių lobynas, tapęs įkvėpimo šaltiniu kelioms Lietuvos pilietinės visuomenės kartoms“, – teigė A. Kašėta.

Po įžanginių kalbų vykusioje diskusijoje buvo aptartas ir knygos autoriaus Liongino Baliukevičiaus-Dzūko likimas, jo palaikų paieškos, taip pat akcentuota būtinybė supažindinti su šiuo pokario rezistencijos literatūros šedevru ir jaunąją Lietuvos kartą. „Mes tiesiog privalome šią knygą perduoti vaikams ir jaunimui, kad ji taptų neatsiejama jų gyvenimų dalimi. Tai yra nesumeluoti žodžiai apie Lietuvą, Tėvynę, Laisvę ir Tiesą. Ir juos turi žinoti visi lietuviai“, – pareiškė „Partizano Liongino Baliukevičiaus–Dzūko dienoraščio“ sudarytojas, istorikas A. Kašėta.

Atnaujintą leidinį galima įsigyti įsigyti interneto knygynuose www.patogupirkti.lt, www.humanitas.lt, www.knygos.lt.

LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio galima įsigyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, mob. +370 646 49539) ir LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, mob. +370 646 41682).

LGGRTC inform.