LGGRTC vadovas istorikas dr. Arūnas Bubnys, Vladimiro kalėjimo politinis kalinys prof. Marvinas Williamas Makinenas, DI ekspertas Ari Davidas Kaplanas. Donato Jančausko nuotr. 2025 m. lapkričio 17 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Vladimiro kalėjimo politinis kalinys prof. Marvinas Williamas Makinenas (Čikagos universitetas) ir duomenų bei dirbtinio intelekto ekspertas...
Iš Vokietijos gydymo įstaigų į Lietuvą sugrįžęs Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas lankosi Antakalnio kapinėse. Vilnius, 1992 m. rugpjūčio 26 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius. Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas Seimas nusprendė 2025 metų Laisvės premiją skirti Nepriklausomybės ir Laisvės puoselėtojui, vieninteliam Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui Tomui Šernui. Už tai numatantį...
Kauno tvirtovės fortai. VKPK nuotr. Lietuvoje turime turtingą gynybinį paveldą – fortus, bastionus ir kitus gynybinius statinius, kurie mena mūsų istoriją ir senąsias gynybos sistemas. Dabar žengtas svarbus žingsnis: Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino naują XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų žodynėlį, kurį parengė Valstybinė kultūros paveldo komisija. Šiame žodynėlyje surinkti istoriniai terminai padės...
Atminimo lenta su bareljefu (Maironio g. 25). 2014 m. Fotogr. A. Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka Šių metų lapkričio 5 d. minime 140-ąsias Vlado Jurgučio gimimo metines. Šia proga pristatome tekstą, publikuotą V. Jurgučio 120-osioms gimimo metinėms. Jo autorius – Kovo 11-osios Akto signataras, mokslininkas, pedagogas ir istorikas Vladas Terleckas, tris kartus pelnęs Vlado...
Mjr. Balys Sližys darbo kabinete, 1920 m. Kviesdami į parodą „Prakaitu grįstas kelias: Lietuvos karo inžinerijos istorija“, šiandien pasakojame apie žmogų, svariai prisidėjusį prie Lietuvos Kariuomenės inžinerijos pirmųjų žingsnių. Be abejo, jis nuveikė žymiai daugiau ir net pasiekė Krašto apsaugos ministro portfelį. Bet apie viską nuo pradžių. O pradžia mus nukelia į šią dieną lygiai...
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) atverta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta fotografijų paroda, skirta vieno iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo, 1996–2000 metų kadencijos Seimo nario, profesoriaus Bronislavo Juozo Kuzmicko (1935–2023) 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda parengta bendradarbiaujant...
Knyga „Przewodnik po ziemiach dawnej Polski, Litwy i Rusi” (liet. „Vadovas po senąsias Lenkijos, Lietuvos ir Rusios žemes“), 1914 m. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Beveik visuose kelionės į Lietuvą vadovuose nuo XIX a., keliautojams siūloma aplankyti Trakus ir jo apylinkes. 1914 metais Varšuvos spaustuvėje Gebethner i Wolff išleidžiama 208 puslapių knyga...
1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis. Signatarų fotografijos iš „Lietuvos albumas”. Kaunas, 1921. Fot. Adomas Kliučinskis Jonas Nekrašius, www.voruta.lt Trumpa Šiaulių berniukų gimnazijos istorija Šiaulių vyrų gimnazija, kuri tada baltarusių kalba vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“, buvo atidaryta 1851 m. rugpjūčio 30 d. Ji turėjo paruošiamąją ir septynias gimnazijos klases....
A. Grotgeris. Žygis į Sibirą 1867 m. Šiaulių „Aušros” muziejus archyvo nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt XIX amžiaus pradžioje vienai didžiausių Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios parapijai priklausė šv. Stepono bažnyčia su šalia veikusiomis kapinėmis, kartu šv. Stepono gatvė, Salininkų filijinė bažnyčia, Salininkų kvartalas bei Salininkų dvaras, Panerių koplyčia, Paneriai, Panerių dvaras, Baltosios Vokės bažnyčia, Baltosios...
Pranas Dzimidavičius tremtyje. Autorės asm. archyvo nuotr. Laimutė Dzimidavičiūtė, Prano Dzimidavičiaus dukra. Istorijos žurnalas „Voruta” Nr.3, 2025 Šimtmečio žmogus – Tėvelis, kuris nepasidavė Šių metų rugsėjo 27-ąją mūsų šeima minėjo ypatingą datą – mūsų tėvelio Prano Dzimidavičiaus, gimusio 1925-aisiais Kaišiadorių rajone, Jačiūnų kaime, 100-ąjį gimtadienį. Tai liūdna šventė šeimai – jis nesulaukė laisvos Lietuvos, bet...
Tomo Dolabellos paveikslas, kuriame vaizduojama Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio priesaika Abiejų Tautų Respublikos karaliui Zigmantui Vazai. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kai sėdau rašyti šias eilutes, Rusijoje pompastiškai pažymima Liaudies vienybės diena (rus. День народного единства). Vadinamoji šventė tęsėsi keturias dienas. Ji tarsi susijungė su lapkričio 7 – ąja – bolševikinės 1917 m. revoliucijos, teisingiau...
Pasiuntinys Italijoje Jurgis Šaulys darbo kabinete Romoje 1921–1923 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotrauka Dainora KANIAVIENĖ, www. voruta.lt Jeigu reikėtų tik šiek tiek papasakoti apie Vasario 16 – osios Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio veiklas, trumpai galėtume jį įvardinti kaip valstybės, visuomenės, žiniasklaidos veikėją. Pradėjęs dar moksleivis rašyti į spaudą, vėliau, tapo legendinių laikraščių...
Laivas „Prinz Friedrich Wilhelm”/ nuotrauka iš svetainės http://www.wikiwand.com/en/Norddeutscher_Lloyd Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, jog idėją Vilniuje pastatyti Tautos namus, kurie šviestų ir vienytų tautą, 1907 metais jau pačiame pirmame Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime, vykusiame Vilniaus Imperatoriškosios muzikos mokyklos didžiojoje salėje (Vilniaus g. 28), oficialiai iškėlė Jonas Basanavičius,...
Istorijos pamoka Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje Tekstą parengė Asta Jolanta Miškinytė, nuotraukų autoriai – dr. R. Kaminskas ir Virginija Dudarevičienė Spalio 9-ąją Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos dvyliktokams aktų salėje vyko „Istorijos pamoka kitaip“: Lietuvos laisvės kovotojų, šaulių, Lietuvos partizanų, 1991 m. sausio 13 d. įvykių dalyvių gyvenimo pavyzdžiai ateities kartoms bei fotografijų parodos „Pirmasis husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono...
Lietuvos Respublikos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanorio ženklas, 1991 m. Ankstesniuose ciklo pasakojimuose apžvelgėme, kaip mūsų dienų Lietuvos Kariuomenės simbolikoje ir pavadinimuose vietą atrado senesnių amžių Lietuvos istorija: baltų gentys, didieji kunigaikščiai, Abiejų Tautų Respublikos karininkai ir t.t. Trečiojoje pasakojimo dalyje pasižiūrėkime, kaip Kariuomenėje atmenama XX a. Lietuvos istorija: Nepriklausomybės kovų didvyriai, laisvos Lietuvos karininkai...
Vasario 16-osios akto signataras Jokūbas Šernas. Nuotr. iš LNM fondų Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt Martynas Yčas atsiminimuose signataro veiklą Lietuvių nukentėjusių dėl karo šelpti draugijos Centro komitete 1914–1915 m. apibūdina kaip uolaus ir negailinčio savo laiko inteligento atliekamą pareigą: „Pirmas bendradarbis ir reikalų vedėjas buvo Jokūbas Šernas. Jis visą savo laiką atidavė tiktai C[entro] Komitetui:...
II-oji tarptautinė E. Konovaleco konferencija „Hibridinio karo pavojus. Ukrainos patirtis Lietuvai“. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2025 m. spalio 27 d. Vilniuje, LGGRTC Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko II-oji tarptautinė E. Konovaleco konferencija „Hibridinio karo pavojus. Ukrainos patirtis Lietuvai“, kurią organizavo VšĮ „Ukrainos namai“ kartu su partneriais: Ukrainos ambasada Lietuvoje, Lietuvos...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. spalio 24 d. Kaune V. Putvinskio g. EP narys prof. Liudas Mažylis su Kauno žydų bendruomene ant buv. Prano Mažylio gimdymo namų atidengė atminimo lentą, skirtą Lietuvos žydų gelbėjimui Holokausto metu. Taip buvo pagerbti čia žydus gelbėję L. Mažylio seneliai Pranas...
Kad ir kiek iki mūsų dienų būtų išlikę kino juostų iš tos laisvos Lietuvos, norėtume, kad jų būtų daugiau. Judančių paveikslėlių iš 1918-1940 metų Lietuvos niekada nebus per daug. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomos dvi labai vertingos juostos iš to laikmečio. Abi jos yra suskaitmenintos ir šiandien kviečiame vieną iš jų pasižiūrėti. Netruks nė...
Pasakojimą parengė Nijolė Maslauskienė (Lietuvos ypatingasis archyvas) Spalio 27-ąją minime Žvalgų dieną. 1918 m. spalio 27 d. Lietuvos kariuomenėje buvo įkurta pirmoji žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius, vėliau pavadintas Žvalgybos skyriumi. 1923 m. jis buvo reorganizuotas, karinę žvalgybą ir kontržvalgybą palikus kariuomenėje, o valstybės saugumo tarnybą perdavus Vidaus reikalų ministerijai. Žvalgų dienos proga Lietuvos ypatingasis...
Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filialo „Oflager-53″ kryptimi. Organizatorių nuotr. Asta Andrulienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė bibliografiniam–informaciniam darbui, www.voruta.lt Rudenišką, dar šiluma alsuojantį 2025 m. spalio 24-osios rytą Pagėgių miesto takais išsiruošė žygeiviai. Visus juos subūrė noras dalyvauti Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos organizuotame pažintiniame žygyje „Taigi viską žinau… nuo Pagėgių miesto takų iki...
Vilniaus krašto atgavimas. LNM nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Mes be Vilniaus nenurimsim! Ei, pasauli, būki rimtas ir teisingas: Mes be Vilniaus nenurimsim! Kaupias skausmas… ir dangus toks debesingas… Jeigu reiks – laisvi mes mirsim! Taip rašė Petras Vaičiūnas (1890–1959) – lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, savo kūrybą skyręs Nepriklausomybę atgavusiai Tėvynei. 1922 m. spalio...
Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas. Lietuvos ypatingasis archyvas Valdas Selenis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Kėdainių aps., Šėtos vls., Pramislavos k. Tėvai, Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė, buvo ūkininkai. Tėvas, susitaupęs pinigų, nusipirko 30 hektarų žemės Nevėžio žemumoje, pusiaukelėje tarp Šėtos ir Kėdainių, prie senojo vieškelio vingio. 1904 m. toliau...
1379 m. didžiojo kunigaikščio Kęstučio antspaudas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono ženklas Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir atkuriant ginkluotąsias pajėgas, pirmuosius keletą metų nebuvo daug dėmesio skiriama istoriniams pavadinimams. Buvo svarbesnių reikalų už nuorodas į Lietuvos istoriją: išlydėti lauk okupacinę Rusijos kariuomenę; pakloti pagrindus naujai kariuomenei; gauti ginklų, šaudmenų, technikos ir kitų dalykų; sukurti...
Mato Šalčiaus atvykimo ir išvykimo iš gyvenvietės ekstremalios situacijos metu užsienio pasas. XX a. 4 deš. išduotas Šanchajaus policijos Matas Šalčius – spalvinga asmenybė, kurio pernelyg trumpam, bet įdomiam gyvenimui nušviesti žodžių niekada nepritrūks. Nors dažniausiai atsimenamas kaip vienas žymiausių tarpukario Lietuvos keliautojų, tačiau jo visuomeninio gyvenimo pėdsakus galime sekti nuo pedagoginės veiklos dar carinės...
YIVO generalinis ir vykdomasis direktorius Jonathanas Brentas, A. Ulpio sūnus Tomas, Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. LNB nuotr. Istorinė įžvalga, drąsa ir žmogiškumas – tai savybės, nulėmusios pirmojo humanitarinio apdovanojimo laureatą. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko iškilminga inauguracinė ceremonija, kurios metu įteikta pirmoji bendra Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) ir Lietuvos nacionalinės...
Tautos šventė Kaune ant dabartinio Parodos kalno, 1926 m. Kairėje kalbą sako Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885–1969), viduryje su uniforma – plk. Pranas Tamašauskas (1880–1951), dešinėje su paltu – Ministras Pirmininkas ir Krašto apsaugos ministras Leonas Bistras (1890–1971). Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka Prieš 135-erius metus gimė ryškus tarpukario Lietuvos politikos formuotojas ir veikėjas Leonas...
Kazimiera Dabregaitė-Jasiulienė (1912–1972) su savo mama Anastazija Aleksandras Sakas, https://resfamiliaris.blogspot.com Yra dar Lietuvoje miestelių ir kaimų su namais be žmonių, su užkaltomis langų ir durų angomis, su brūzgynais gėlių darželių vietoje. Kartais nė kaimynai nežino, kas ten anksčiau gyveno. Jei ir žinotų, ar buvusių gyventojų vardai ką nors besakytų? Kazytė – mano mamos pusseserė, šiek...
Vytautas Landsbergis Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Profesorius Vytautas Landsbergis, kuriam spalio 18 d. sukanka 93-ji, dėmesio nestokoja iki šiol. Sulig solidžiu amžiumi dažnai šlubuojanti sveikata niekaip nepaveikė jo aštraus ir kandaus proto, kuris ir šiandien tarsi nukreiptas viena kryptimi – į augančios grėsmės Lietuvai akcentavimą, raginimą apsisaugoti nuo laisvės ir nepriklausomybės erozijos, nuolatinį priminimą,...
1902 m. A. Fialko fotoatvirukas. Šaltinis – LNM Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus patarėjas Vidas Mikulėnas (medžiaga surinkta bendradarbiaujant su LNM Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus specialistais). Lietuvos geologijos tarnyba Vilnia – ne tik Vilniui vardą davusi upė, bet ir gyvas miesto istorijos bei geologijos liudytojas. Jos vingiuota vaga, gilūs slėniai ir per...