LGGRTC vadovas istorikas dr. Arūnas Bubnys, Vladimiro kalėjimo politinis kalinys prof. Marvinas Williamas Makinenas, DI ekspertas Ari Davidas Kaplanas. Donato Jančausko nuotr.

2025 m. lapkričio 17 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Vladimiro kalėjimo politinis kalinys prof. Marvinas Williamas Makinenas (Čikagos universitetas) ir duomenų bei dirbtinio intelekto ekspertas Ari Davidas Kaplanas (Databricks) – savaitę viešėję Lietuvoje ne tik padovanojo unikalų archyvinių duomenų šaltinį istoriniams tyrimams, bet ir susitiko su Europos humanitarinio universiteto studentais bei akademiniu personalu ir pasakojo jiems apie darbą viename tų represinės sistemos kalėjimų, kuriame sovietiniu laikotarpiu buvo kalinami itin pavojingais laikyti politiniai kaliniai.

Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus, priėjimas prie Vladimiro kalėjimo dokumentų niekada nebuvo laisvas, visada su diplomatų tarpininkavimu, o dabar neprieinamas apskritai:

„Mums tai yra ir visuomet liks istorinis įvykis – išskirtiniai duomenys, kurie dėl šiandieninės agresyvios ir propagandinės rusijos istorinės atminties politikos yra neprieinami nepriklausomiems tyrėjams. Jie bus ne tik naudingi centro veikloje, Lietuvos mokslininkams – jų apimtis įgalins glaudų tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą“, – sako centro vadovas istorikas dr. Arūnas Bubnys. Jis pabrėžia, kad vien faktas, kad kone 9 tūkst. asmenų likimai yra patvirtinami kartotekos įrašais, yra simbolinio teisingumo išraiška sovietų okupacinio režimo aukoms.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svečiai taip pat liudijo apie patirtas represijas bei darbo Vladimiro kalėjime ypatumus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gyvosios atminties specialistams – anketinė jų apklausa fiksuota vaizdo įrašu, kad būtų galima medžiagą panaudoti dokumentiniams filmams.

„Memorialinis departamentas turi sukaupęs per 70 tūkst. Lietuvos represuotųjų asmenų – tremtinių ir politinių kalinių atsiminimus, kurie reikšmingai papildo išlikusius archyvinius dokumentus. Asmens, kalėjusio Vladimiro kalėjime, liudijimas yra reikšmingas, nes jis kartu su gauta kartoteka suteiks informacijos apie sąlygas, kuriomis buvo kalinami Vladimiro kalėjimo kaliniai,“ – sako Violeta Jasinskienė, Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus tyrėja, jau 20 metų nagrinėjanti GULAG‘o temą.

Svečiai taip pat aplankė su Holokaustu susijusias memorialines vietoves – Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapą-mauzoliejų, Panerių ir Tuskulėnų memorialus, apžiūrėjo Samuelio Bako ir Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, taip pat Vilniaus Gaono Žydų istorijos muziejaus Holokausto ekspoziciją. Svečiai taip pat išgirdo laisvės kovų pasakojimą, patyrė KGB kalėjimų atmosferą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Kartu su centro atstovais jie nuvyko į Trakus, kur Trakų istorijos muziejuje susipažino su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija. Kultūrinė programa baigta įsimintina kelione į Šeduvą, kur aplankytas neseniai duris atvėręs ne tik Lietuvos, bet platesnio Rytų Europos regiono kultūrinį identitetą bei istorijos tragediją atspindintis žydų istorijos muziejus „Dingęs Štetlas“.

Primintina, kad 2025 m. lapkričio 12 d. Tuskulėnų memoriale buvo pasirašyta trišalė dovanojimo sutartis. Šia sutartimi totalitarinių režimų tyrimo ir jų rezultato sklaidos tikslais Lietuvai perduota nagrinėjant žydus gelbėjusio švedų diplomato Raoul Wallenberg likimą 1990 m. ir 1998–2000 m. Vladimiro kalėjime surinktų duomenų – būtent nuo 1947 m. sausio 1 d. iki 1972 m. gruodžio 31 d. bent vieną dieną 2 korpuse praleidusių kalinių kartoteka – 900 fotokopijų su negatyvais ir kone 8050 elektroninės duomenų bazės įrašų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis nuo 1940 m. Vladimiro kalėjime kalėjo 83 politiniai kaliniai iš Lietuvos. Čia itin griežtomis sąlygomis buvo kalinami tarpukario Lietuvos Respublikos politiniai ir visuomeniniai atstovai, aukšto rango Lietuvos dvasininkai, antisovietinio pasipriešinimo dalyviai. Tai prezidentas Aleksandras Stulginskis, ministras pirmininkas Antanas Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, kun. Vladas Mironas, palaimintasis vyskupas Teofilis Matulionis, arkivyskupas Mečislovas Reinys, disidentas Balys Gajauskas ir kt. Kun. Vladui Mironui ir arkivyskupui Mečislovui Reiniui tai tapo paskutinio poilsio vieta.

U.S. Scholars Conclude Visit to Lithuania After Donating Significant Archival Collection Data from Vladimir Prison (Russia)

17 November 2025, Vilnius. The week-long visit of two distinguished scholars from the United States – Professor Marvin William Makinen (University of Chicago), a former political prisoner of Vladimir Prison, and Ari David Kaplan (Databricks), a leading expert in data analytics and artificial intelligence – has concluded.

On 12 November 2025, a tri-lateral donation agreement was officially signed at the Tuskulėnai Memorial. Under this agreement, Lithuania received the archival collection compiled during the investigations into the fate of Swedish diplomat Raoul Wallenberg in 1990 and again during 1998–2000. The donation includes 900 photocopied registry cards with negatives, and

nearly 8,050 digital database entries documenting all prisoners who spent at least one day in Building No. 2 of Vladimir Prison between 1 January 1947 and 31 December 1972.

During their stay, the researchers not only donated a unique archival collection documenting inmates of the former Vladimir Prison, but also engaged with students and faculty of the European Humanities University, presenting their long-term work on one of the most restrictive prisons of the Soviet repressive system, which held those considered among the “most dangerous” political prisoners.

According to Dr. Arūnas Bubnys, Director General of the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania (LGGRTC), access to documents from Vladimir Prison was historically tightly restricted and always required diplomatic mediation – and today such access is entirely closed:

“This will remain a historic event for us. These exceptional records are now inaccessible to independent researchers due to Russia’s aggressive, propaganda-driven politics of historical memory. Their scope will not only support our Centre’s work and Lithuanian scholarship, but will also enable close international academic cooperation,” said Dr. Bubnys.

He stressed that the mere fact that the fates of nearly 9,000 individuals are confirmed by these registry entries represents an act of symbolic justice for victims of Soviet repression.

While in Vilnius, the American guests also provided oral testimony about their personal experiences of repression and the specifics of research work conducted in Vladimir Prison. Their interviews were recorded by LGGRTC specialists for future use in documentary films and public education.

“The Memorial Department has collected more than 70,000 testimonies from Lithuanian deportees and political prisoners. A firsthand account from someone who was imprisoned in Vladimir Prison is invaluable – especially now, as it complements the newly acquired registry and deepens our understanding of the conditions faced by prisoners there,” noted Violeta Jasinskienė, researcher at the Memorial Department who has spent 20 years studying the Gulag.

The guests also visited key Holocaust memorial sites, including the Vilna Gaon Mausoleum, Paneriai Memorial, and Tuskulėnai Memorial, toured the Samuel Bak Museum, the Museum of Lithuanian Jewish Culture and Identity, and the Holocaust Exhibition of the Vilna Gaon Museum of Jewish History.

They further explored Lithuania’s history of anti-Soviet resistance at the Museum of Occupations and Freedom Fights (the former KGB prison).

Together with Centre representatives, they travelled to Trakai, visiting the Trakai History Museum, and concluded their cultural program in Šeduva at the newly opened Jewish museum “The Lost Shtetl”, one of the most important new memorial sites in the region.

According to LGGRTC data, 83 political prisoners from Lithuania were held in Vladimir Prison between 1940 and the end of the Soviet era. Among them were leading figures of the interwar Republic of Lithuania and prominent clergy: President Aleksandras Stulginskis, Prime Minister Antanas Merkys, Foreign Minister Juozas Urbšys, Fr. Vladas Mironas, Blessed Bishop Teofilius Matulionis, Archbishop Mečislovas Reinys, dissident Balys Gajauskas, and others. For Fr. Vladas Mironas and Archbishop Mečislovas Reinys, Vladimir Prison became their final resting place.