Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
Naujienos
Įrašas
Pražuvęs „Auszros“ archyvas prisikėlė naujam gyvenimui
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius 2011 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko knygos „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“ * (sudarytojai ir parengėjai: prof. habil. dr. Domas Kaunas ir Audronė Matijošienė) sutiktuvės bei diskusija dėl šaltiniotyrinių darbų rengimo būklės ir perspektyvų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius hum. m. dr. Sigitas Narbutas, pradėjęs...
Įrašas
Žurnalistas Vilius Užtupas – ginant jo autorystę
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Asmeniškai pažinojau mažiausios lietuviškos knygos leidėją, humanitarinių mokslų daktarą Vilių Užtupą (1927 03 31–2008 08 29). Ir ne todėl, kad jis kilęs iš Kupiškio valsčiaus (netoli Kupiškio esančiame Skapiškyje ir aš praleidau vaikystę kan. Nikodemo Kasperiūno globoje) – ilgą laiką teko dirbti tame pačiame Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Tik aš tada...
Įrašas
Lenkijoje palaidotiems lietuviams – Raudonosios armijos talkininkų „titulas“
Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą. Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams,...
Įrašas
Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį. Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N. Miliutinas rašė generalgubernatoriui M. Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar...
Įrašas
J. A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (1)
Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba. J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė...
Įrašas
Stanislovo Rapolionio premija įteikta „Vorutos“ leidėjui Juozui Vercinkevičiui
Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. gegužės 13 dieną, penktadienį, šalies mokslo ir kultūros visuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prietryčių Lietuvos švietimo, kultūros organizacijų, Vilnijos krašto šviesuomenės atstovai susirinko į tradicinės Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo iškilmes Eišiškėse. Graži šventė buvo surengta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Erdvioje, modernioje salėje į susirinkusius mąsliai žvelgė vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų S....
Įrašas
Knygos „Knygius Petras Jaunius“ sutiktuvės
2011 m. gegužės 12 d. (ketvirtadienis) 17.30 val. Vilniaus mokytojų namuose Svetainės salėje (Vilniaus g. 36/1) vyks vakaras, skirtas kultūrinio gyvenimo mecenatui, Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos rėmėjui, LERB kuratoriui Petrui Jauniui-Januševičiui (1913 02 17 – 2010 05 02) atminti. Bus pristatoma knyga „Knygius Petras Jaunius“ asmeninio archyvo medžiaga, atsiminimai Dalyvauja: Knygos sudarytoja rašytoja Astrida Petraitytė, doc. habil. dr....
Įrašas
Etnografiniai kaimai − prie mirties slenksčio
Feliksas ŽEMULIS Liūdna ir pikta. Taip kalbėjo garsiajame Varėnos rajono Zervynų kaime architektas paveldosaugininkas Edmundas Misiulis. Pasak jo, tai, kas liko iš Zervynų – pasityčiojimas iš liaudies architektūros, nors neseniai Kultūros ministerija šį kaimą paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Zervynos – kaimas Gudų girioje prie Ūlos upės, ilgai išlaikęs XVIII-XIX amžiais susiformavusį planą ir...
Įrašas
Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*
Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius „Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai. Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo...
Įrašas
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Įrašas
G. Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)
Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ (Delfi, 2011-01-08) prieškarinius tautininkus kaltina, kad šie sukūrė neistorišką tautiškumo tradiciją. Esą tokia „tradicija, nereikalaujanti nuoseklaus žvilgsnio į praeitį, suteikė nuoseklios raidos regimybę naujajai lietuvių kultūrai [paryškinta mūsų], pasiūlydama neistorišką tautinės kultūros amžinumo viziją“. Jo mintį turbūt reikia taip suprasti, kad nuoseklus žvilgsnis į praeitį tai...
Įrašas
Gintaras Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (I)
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ guodžiasi, kad „Lietuvos istorikų publikacijos, pranešimai konferencijose „sukasi“ tik uždarame profesionalų rate, sunkiai surasdamos atgarsį ir praktiškai nekeisdamos nusistovėjusių klišių, kurias replikuoja tiek vidurinio mokslo sistema, tiek viešai kalbantys politikai.“ Štai ponas Š. Liekis ir išėjo...
Įrašas
Kas yra istorija ir ko ji mus moko*
Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...
Įrašas
Lietuviškas kraujas, purpurinė širdis, Holivudas
Psk. Alvydas TAMOŠIŪNAS, Šiauliai Poeto, dainininko ir aktoriaus Vladimiro Visockio žmona Marina Vladi atsiminimų knygoje „Vladimiras arba nutrūkęs skrydis“ (Vilnius: leidykla „Muzika“, 1992) pasakoja apie pažintį su žmogumi, kurio tuometinio populiarumo visoje Sovietų Sąjungoje ir daugelyje pasaulio šalių niekas neprilygo, jų vedybinį gyvenimą Maskvoje, išvykas į Prancūziją, Italiją, JAV ir kitas šalis. Knygoje aprašomas epizodas,...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Nešventas lenkų melas
Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, „kuo labiau skriaudėjas žemina ir skriaudžia auką, tuo stipriau jis jos nekenčia. /…/ Skriaudėjas auką žemina, o pamatęs, kokia ji nusižeminusi, dar labiau ją skriaudžia: juk tuomet ji visai neverta pagarbos ir jokios vertės neturi! Taip skriaudėjas įtikina save, kad gali elgtis be...
Įrašas
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Trakuose gimęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus (kiti Kęstučio vaikai yra šie: Butautas, Žygimantas, Ringailė, Danutė) Vytautas yra garsiausias Lietuvos valdovas, jam lietuvių istoriografijoje skirta ir skiriama daug vietos. Todėl praėjusių metų pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi ypač vertinga Lietuvos istorijai monografija „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ sukėlė didelį Lietuvos visuomenės...
Įrašas
Merkelis Petkevičius – lietuviškos reformatų raštijos pradininkas
2008 m. spalio 30 d. Vilniuje „Žinijos“ draugijos Mažojoje salėje (Vilniaus g. 22) įvyko renginys, skirtas Reformacijos dienai paminėti. Jį surengė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros bei „Žinijos“ draugijos. Vakaras prasidėjo Reformacijos himnu-giesme „Tvirčiausia apsaugos pilis yra mums Viešpats Dievas“ (žodžiai ir melodija Martyno Liuterio). Ją ir dar kelias giesmes pakiliai atliko Vilniaus evangelikų reformatų...
Įrašas
Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu
Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...
Įrašas
Mūsų Riešės gimnazija
Mokyklos istorija Imanuelis Kantas yra pasakęs: „Du žmogaus išradimus galima laikyti sunkiausiais – tai menas mokyti ir auklėti“. Džiaugiuosi, kad mūsų mokyklos mokytojai tai daro garbingai. Mokytojas – ne tik profesija, – tai širdis, kurios dalelę po kiekvienos pamokos išsineša mokiniai. Mokykla – ne pastatas, ne mokytojai, ne mokiniai. Mokykla – santykiai. Mokytojų ir...
Įrašas
Andrius Riomeris – paskutinysis iš Riomerių gimęs Lietuvoje
Riomeriai – Lietuvos bajorų šeima, XVII a.pradžioje atskėlusi į Lietuvą iš Livonijos ir įsikūrusi Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Pasak Lietuvių Enciklopedijos ( XXV tomas, 487 p.)Riomeriai pasižymėjo Lietuvos valstybės kariuomenėje, visuomeniniame ir kultūros gyvenime. Giminės pradininkas buvo Motiejus Riomeris, LDK artilerijos generolas, miręs 1699 m. Kedainiuose ir palaidotas Trakų bažnyčios Riomerių koplyčioje. Severinas Riomeris (1814-1890) žinomas lietuvių...
Įrašas
Rambynas: alkakalnis, Bitėnai ir Martynas Jankus
„Vorutos“ pokalbis su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene Kas yra Rambyno regioninis parkas ir pats Rambynas? Diana Milašauskienė: Rambyno regioninis parkas – tai viena iš saugomų Lietuvos teritorijų, įsteigta Mažosios Lietuvos dvasinėje širdyje. Ji skirta gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžiui saugoti ir tvarkyti. Gal galėtumėte pristatyti literatūroje populiarų Rambyną apie jį nežinantiems? Rambynas iš...
Įrašas
Afganistano kariai (3 d.)
Tęsinys. Pradžia – 2009 m. gruodžio 17, 24 d. Minėdamas 30 metų nuo sovietų armijos intervencijos į Afganistaną sukaktį, „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ištraukas iš sausio mėnesį pasirodysiančios leidyklos „Knygius“ spausdinamos dokumentinės publicistinės knygos „Afganistano kariai“, kurią parašė Klaipėdoje dirbantis „Lietuvos žinių“ žurnalistas Mindaugas Milinis. Palangiškis Napaleonas Maselskis, Afganistane netekęs regėjimo, į armiją...
Įrašas
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune, Lietuvos diplomato dr. Stasio Antano Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje. Jis buvo antrasis sūnus (pirmasis Ričardas gimęs 1934 m.). 1938 m. rugsėjo mėn. šeima išvažiuoja į Paryžių, kur dr. Stasys Bačkis eina Lietuvos diplomato pareigas. Niekas nesitikėjo, kad sugrįžimo į Lietuvą teks laukti...
Įrašas
Į Ameriką – meilės, tikėjimo ir vilties
„Žmonės visur vienodi – visiems reikia meilės, tikėjimo ir vilties“, – sako iš viešnagės JAV grįžusi kunigė Sigita Švambarienė. Bažnyčių ir žalumos gausa Evangelikų reformatų kunigė S. Švambarienė, sugrįžusi iš dviejų mėnesių viešnagės JAV, sako jau pradedanti atsigauti po laiko juostų bei kultūrų skirtumo. Atgavo ir bagažą, pasimetusį kažkur tarp Detroito ir Niujorko....
Įrašas
Paprūsės lietuvininkas Endrius Žemaitaitis
Noriu pateikti savo protėvių Paprūsės lietuvininkų Žemaitaičių ir Silių giminės istorijos fragmentus. Vardai ir pavardės straipsnyje daugiausiai užrašyti pagal šnekamąją kalbą, būdingą to meto vartoseną. Lietuvininkai paprastai buvo evangelikų liuteronų tikybos, prieš kelis amžius atsikėlę į Žemaitiją iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos). Jie gyveno buv. Naumiesčio ir Vainuto valsčiuose (dabar Šilutės rajono žemaitiškoji dalis). Mano...
Įrašas
Kunigas Jonas Kaušyla
1994 m. rugsėjo 29-osios Mykolinių dienos vakare nustojo plakusi Ganytojo Jono Kaušylos širdis. Savo namuose Pivašiūnuose Jis krito ir neatsikėlė… Dar 1936-aisiais metais, gavęs Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Teologijos filosofijos fakultete kunigo šventinimus, ir atvykęs į Pivašiūnus, nesiskyrė su jais iki paskutiniojo atodūsio. Spalio 3-ąją (pirmadienį) amžinam poilsiui atgulė Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje. Į paskutiniąją kelionę...
Įrašas
Pietizmas Mažojoje Lietuvoje
Lietuvininkų deputacija, Berlyne Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I įteikusi peticiją panaikinti draudimą viešajame gyvenime vartoti gimtąją kalbą (1878). Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas Birutė Žemaitaitytė, www.voruta.lt Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki 1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros. Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. – Vokietijos valstybei, ji niekada...
Įrašas
Kun. P. Bieliausko biografijos netikslumai bei mįslės
Įvairiuose leidiniuose, kuriuose rašoma apie žymų XX a. Vilniaus kunigą Praną Bieliauską, esama klaidų ir netikslumų bei likusių neaiškumų. Niekur nepažymėta, kad datos iki 1915 m. rudens rašytos pagal Julijaus kalendorių (vad. senuoju stiliumi). Pats kunigas nebandė jų vėliau taisyti pagal Grigaliaus kalendorių, todėl jas tokias ir paliksime. Kun. P. Bieliausko gyvenimo santrauką bandysime...