Kardinolas Audrys Juozas Bačkis gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune, Lietuvos diplomato dr. Stasio Antano Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje. Jis buvo antrasis sūnus (pirmasis Ričardas gimęs 1934 m.).
1938 m. rugsėjo mėn. šeima išvažiuoja į Paryžių, kur dr. Stasys Bačkis eina Lietuvos diplomato pareigas. Niekas nesitikėjo, kad sugrįžimo į Lietuvą teks laukti daugiau kaip 50 metų/
Paryžiuje A.Bačkis gyveno iki 1957 m. Baigė katalikišką gimnaziją ir įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją.
1957 m. persikėlė į Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją Romoje. Studijas baigė Grigaliaus universitete ir įgijo teologijos licenciatą.
Kunigu įšventintas 1961 m., įkardinuotas Kauno arkivyskupijoje. Romoje išbuvo iki 1964 m., Laterano universitete įgijo bažnytinės teisės doktoratą, lygiagrečiai studijavo Šv.Sosto diplomatinėje akdemijoje.
Nuo 1964 m. pašauktas į Šv.Sosto diplomatinę tarnybą: 1964-1965 m. dirbo Filipinuose; 1966-1968 m. – Kosta Rikoje; 1969-1970 m. – Turkijoje ir 1971-1973 m. – Nigerijoje.
1974-1988 m. dirbo Vatikano valstybės Vietose reikalų taryboje, nuo 1979 m. buvo šios tarybos pasekretorius.
Be savo diplomatinių pareigų, visose darbo vietose aktyviai įsitraukė ir į sielovadinį darbą: talkino įvairiose parapijose, dirbo su religinėmis organizacijomis, ypač jaunimo, šeimų, vedė rekolekcijas, pokalbius ir kt.
1988 m. paskirtas tituliniu Metos arkivyskupu ir nuncijumi Olandijoje.
1988 m. spalio 4 d. Popiežius Jonas Paulius II konsekravo vyskupu. Iš Lietuvos konsekracijos iškilmėse dalyvavo pirmą kartą į Romą atvykęs arkivyskupas J.Steponavičius ir vyskupas J.Preikšas.
1991 m. gruodžio 24 d. paskirtas Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Tą pačią dieną Popiežius Jonas Paulius II įkūrė bažnytinę Vilniaus provinciją.
1992 m. kovo 3 d. įvyko arkivyskupo ingresas.
1992-1993 m. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje (1993 m. rugsėjo 4-8 d.) pasirengimo komiteto pirmininkas.
Nuo 1993 m. Popiežiaus visuomeninių bendravimo priemonių tarybos narys.
1993-1999 m. buvo išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininku.
1993 m. atkūrė Vilniaus kunigų seminariją.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir nuolatiniam kunigų ugdymui: rengiami seminarai, rekolekcijos, paskaitos.
1993 m. jo iniciatyva Vilniaus pedagoginiame universitete įkurta Tikybos katedra – pradėta rengti tikybos mokytojus.
1997 m. balandžio 30 d. Vilniaus pedagoginio universiteto Senatas suteikė garbės daktaro vardą.
Nuo pat įsikūrimo globojo Tikėjimo ir Šviesos bendruomenę, kuri vienija šeimas, auginančias vaikus su negalia.
Padėjo statyti Vilniaus integruoto mokymo katalikiškos pakraipos "Versmės" mokyklą, kurioje kartu su sveikaisiais mokosi ir neįgalūs vaikai. Jis yra dvasinis šios mokyklos globėjas.
1992 m. gruodžio mėn. įkūrė "Betanijos" vargšų valgyklą, kuri iki šiandien kasdien nemokamai maitina 700 vargingųjų. Dar 100 vaikų iš daugiavaikių ir asocialių šeimų maitinami "Caritas" valgykloje. Čia veikia ir vaikų dienos centras, kur užimami beglobiai vaikai.
1996 m. įkurti Motinos ir vaiko globos namai. Juose gyvena netekusios pastogės ir lėšų, artimųjų atstumtos motinos su mažais vaikais.
1999 m. įkuriami Gailestingumo Motinos globos namai. Juose Motinos Teresės seserys kasdien maitina 150 žmonių, slaugo sergančius benamius. Tuose pačiuose namuose įkurti ir nakvynės namai, kur kasdien šiltą lovą randa apie 50 žmonių, neturinčių būsto.
Plečia "Caritas" veiklą parapijose, pats renka aukas vargšams ir nuolat ragina žmones dalytis su vargstančiaisiais duona ir meile.
Arkivyskupas dažnas svečias įvairiose ligoninėse, kalėjimuose, pensionatuose.
1994 m. įkuria Šeimos centrą. Jame jaunavedžiai rengiami Santuokos sakramentui, jiems ir bendrai šeimoms teikiama dvasinė ir psichologinė konsultacija.
1997 m. įkuria Trinapolio rekolekcijų namus, kur nuolat vyksta vaikų, jaunimo, įvairių grupių, kunigų, vienuolių ir pavienių žmonių rekolekcijos.
1999 m. įkuria Vilniaus arkivyskupijos Pastoracinį centrą, kuriame veikia įvairios katalikiškos ir jaunimo organizacijos.
1999 m. Popiežiaus Jono Pauliaus II paskiriamas komisijos, rengiančios Europos Vyskupų Sinodą, nariu ir baigiamąjį šio Sinodo pranešimą rengusios komisijos vicepirmininku.
1998-2001 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šventųjų Jubiliejinių metų komiteto pirmininkas.
2000 m. vasario 16 d. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
Vilniaus arkivyskupijos kurija
Sausio 21 d. per "Viešpaties angelo" maldą Popiežius Jonas Paulius II perskaitė 37 naujųjų kardinolų vardus ir vasario 21 d. sušaukė kardinolų konsistoriją. Tarp naujųjų kardinolų buvo ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis. Po savaitės Popiežius paskelbė dar penkių kardinolų vardus, iš kurių du in pectore (lot. savo širdyje) – latvis Rygos arkivyskupas Janis Pujatas ir Lvovo lotynų apeigų arkivyskupas Marianas Jaworskis. Tad iš viso vasario 21 d. į Kardinolų kolegiją buvo įvesdinti 44 nauji kardinolai.
Kardinolų kolegija
Šiuo metu Kardinolų kolegiją sudaro 183 kardinolai iš 68 šalių. Kardinolai, neperžengę 80 metų amžiaus ribos, vadinami kardinolais elektoriais, – jie gali dalyvauti konklavoje ir rinkti popiežių. Tokių kardinolų kolegijoje dabar yra 135. Dauguma jų yra iš Europos – 65, abiem Amerikos žemynams atstovauja 40 kardinolų, Afrikai ir Azijai po 13, Okeanijai – 4. Daugiausia europiečių kardinolų yra iš Italijos. Lietuvos kaimynai kone visi turi kardinolus: Lenkijoje yra 6 kardinolai (iš kurių 5 elektronai), Latvijoje ir Baltarusijoje po vieną.
Vilniaus arkivyskupo Audrio Juozo Bačkio paskyrimas kardinolu
Šešiasdešimt ketverių metų Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis yra vienas jaunesnių Kardinolų kolegijos narių. Už jį jaunesni tik 10 kardinolų.
Po sausio 21 d. kardinolų paskelbimo Italijos (kur kardinolas studijavo ir dirbo) ir Prancūzijos (kur kardinolas augo) laikraščiai pristatydami kardinolus minėjo ir kardinolą Bačkį. Ši spauda naująjį Lietuvos kardinolą pristatė kaip žinomą Vatikane, dirbusį Vatikano užsienio reikalų ministerijoje, dalyvavusį garsiojoje aštuntojo dešimtmečio Helsinkio konferencijoje (duodamas interviu Vatikano radijui kard. Bačkis pasakojo, kad su Helsinkio konferencija Vatikanas pirmą kartą įsitraukė į užsienio politiką).
Kardinolų konsistorija Vatikane
Žodis "konsistorija" lotyniškai reikštų sustojimą, susirinkimą. Šiuo atveju tai būtų kardinolų susirinkimas. Konsistorijos gali būti slaptos, viešos ir pusiau viešos. Ši kardinolų konsistorija vyko viešai Šv.Petro aikštėje vasario 21 d.
Į viešąją konsistoriją susirinko per 40 tūkst. maldininkų. Konsistorijos pradžioje Popiežius Jonas Paulius II perskaitė visų naujųjų kardinolų vardus. Vėliau vyko žodžio liturgija: skaitomi skaitiniai iš Šv. Rašto, Popiežius pasakė homiliją. "Šiandien didelė šventė visuotinei Bažnyčiai, praturtėjančiai keturiasdešimt keturiais naujais kardinolais. Šiandien didelė šventė Romos miestui, apaštalų kunigaikščio šv.Petro ir jo įpėdinių sotinei", – šitaip Popiežius Jonas Paulius II apibūdino vasario 21-ąją vykusią konsistoriją. Štai kelios mintys iš Popiežiaus homilijos: "Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas". Dar kartą girdėjome šiuos stulbinančius Kristaus žodžius. Šiandien šioje aikštėje jie nuskambėjo pirmiausia jums, brangieji broliai vyskupai ir kunigai, kuriuos su dideliu džiaugsmu paskyriau Kardinolų kolegijos nariais. "Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį". Evangelisto Morkaus žodžiai mums padeda suprasti, ką iš tiesų reiškia šis nepaprastas įvykis – konsistorija, kurią šiandien švenčiame. Bažnyčia remiasi ne žmonių apskaičiavimais ir jėga, bet nukryžiuotu Jėzumi Kristumi ir apaštalų, kankinių bei išpažinėjų duotu liudijimu. Tai liudijimas, kuris reikalauja didžiulio atsidavimo, o kartais ir herojiško aukojimosi Dievui ir broliams. Kiekvienas krikščionis yra pašauktas būti ištikimas be kompromisų, kiekvienas krikščionis žino, kad iš jo gali būti pareikalauta ir gyvybės aukos. Tai žinote jūs, brangieji broliai, paskirti kardinolais".
Po homilijos Šv.Tėvas kiekvieną kardinolą pašaukė vardu ir kiekvienam ant galvos uždėjo purpuro spalvos kardinolišką biretą. Be to, Popiežius kiekvienam kardinolui paskyrė ir titulinę bažnyčią. Lietuvos kardinolui Audriui Juozui Bačkiui paskirta Jėzaus gimimo bažnyčia Galia gatvėje netoli Šv.Kazimiero lietuvių kolegijos.
Konsistorijos stebėtojai
Specialiai šiai kardinolų konsistorijai prie Vatikano spaudos salės buvo akredituota per 250 žmonių, be jų, dar 400 žurnalistų turi nuolatines akreditacijas, tad visą pasaulį informavo apie 650 žurnalistų.
Į kardinolų konsistorijos iškilmes atvažiavo per 200 lietuvių. Kone visi Lietuvos vyskupai, vadovaujami Vyskupų Konferencijos pirmininko Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, kelios dešimtys kunigų, keletas Vilniaus šv.Juozapo kunigų seminarijos klierikų. Taip pat atvyko įvairių katalikiškų organizacijų, bendrijų atstovai. Net 60 moterų atvyko autobusu iš Lietuvos katalikų moterų sąjungos.
Kad tai yra svarbus įvykis ne tik Katalikų Bažnyčios viduje, liudijo ir oficialios delegacijos. Dalyvavo tų šalių ministrai, miestų merai, iš kurių yra naujieji kardinolai. Lietuvai oficialioje delegacijoje atstovavo kultūros ministras Gintautas Kėvišas ir ambasadorius prie Šv.Sosto Kazys Lozoraitis.
Kardinolų pasveikinimas
Pasibaigus vasario 21 d. rytą Šv. Petro aikštėje vykusiai konsistorijai, po pietų, Vatikano rūmuose vyko priėmimai. Romiečiai ir į konsistorijos iškilmes iš užsienio atvykę maldininkai ėjo į Vatikano rūmus pasveikinti naujųjų kardinolų. Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis savo svečius priėmė vadinamojoje Palaiminimų salėje, esančioje virš Šv.Petro bazilikos prieangio.
Kardinolą Audrį J. Bačkį pasveikinti atvyko ne tik lietuviai, bet ir kiti kardinolai bei žmonės iš tų vietų, kuriose jis gyveno ir dirbo prancūzai, italai.
Antroji konsistorijos diena
Vasario 22 d. Bažnyčia mini Šventojo apaštalo Petro Sosto šventę. Tai vadovaujančios ir Bažnyčios vienybę užtikrinančios Petro sostinės Romoje šventė. Tą dieną naujieji kardinolai kartu su Popiežiumi aukojo šv. Mišias ir iš Popiežiaus rankų priėmė kardinoliškus žiedus, kurie žymi garbę, ganytojišką uolumą ir dar tvirtesnę vienybę su Petro Sostu.
Sakydamas pamokslą Popiežius Jonas Paulius II dar kartą priminė krikščionišką evangelizacijos pareigą ne tik hierarchams, bet ir visiems tikintiesiems.
Priėmimas Šv. Kazimiero kolegijoje
Antros konsistorijos dienos vakare Popiežiškoje šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje, vadovaujamoje prelato Algimanto Bartkaus, buvo rengiamas priėmimas kard. Audrio J. Bačkio garbei. Jame dalyvavo per 250 kviestinių svečių. Kartu su Lietuvos kardinolu į priėmimą atvyko ir keletą sveikinimo žodžių lietuviškai tarė Latvijos kard. Janis Pujatas.
Vakaro lietuvių kolegijoje pradžioje į kardinolą ir susirinkusiuosius kreipėsi Šv. Kazimiero kolegijos rektorius prel. Algimantas Bartkus: "Kardinolui Paceliui, – jis vėliau buvo išrinktas popiežiumi, – kartą buvo pranešta, kad apie jį nepalankiai kalba kai kurie žmonės. Kardinolas Pacelli nusišypsojo ir pasakė: "Nesirūpinkite, kas apie jus kalbama, verčiau rūpinkitės, ką apie jus žmonės galvoja". Eminencija, ką apie Jus galvojame, tą ir kalbame, ne tik šį vakarą, bet ir visada. Jūs tai žinote".
Priėmime dalyvavo dauguma Romoje gyvenančių, dirbančių ir studijuojančių lietuvių. Tarp svečių buvo ir abiejų ambasadų, tiek prie Šv. Sosto, tiek prie Italijos valstybės, darbuotojai.
Audiencija pas Popiežių ir konsistorijos pabaiga
Penktadienį, vasario 23 d. rytą, audiencijoje pas Popiežių susitiko naujieji kardinolai ir visi į Romą šiomis dienomis savo kardinolus atlydėję maldininkai, tarp jų ir 200 lietuvių. Popiežius į lietuvius kreipėsi sakydamas: "Su meile taip pat kreipiuosi į jus, brangūs tikintieji iš Lietuvos, pagerbiančius savo iškilų atstovą, paženklintą kardinoliška garbe. Ta garbė tenka visai Bažnyčiai, esančiai Lietuvoje, už ištikimybę Kristui, kuri pareikalavo didelės kainos komunistinio valdymo metais. Būkite ištvermingi Evangelijos meilėje ir vieningi su savo ganytojais: telydi jus Dievo globa, kurios nuolat prašau savo maldose".
Vasario 24 d. Šv. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikoje kard. Audrys Juozas Bačkis aukojo Mišias Romoje gyvenantiems lietuviams, o pirmadienį, vasario 26 d., naujasis Lietuvos Kardinolas grįžo į Lietuvą.
Išsamiai apie Lietuvos kardinolo A. J. Bačkio ir jo šeimos gyvenimą galite pasiskaityti
Voruta. – 1997, nr. 20, p. 21.
Voruta. – 1997, nr. p. 5, 6.
