Lietuva

Įrašas

Pietryčių Lietuva: Vilniaus lenkai ir baltarusiai su Lietuva tapatinasi labiausiai

Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilnius – miestas, kuriame gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės, bet lenkams ir baltarusiams jis tapo ypač svarbia tautinio identiteto dalimi, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė. „Lenkų identitetui Vilnijos regionas ir tas miestas tikrai labai svarbus. Gyventojai jaučiasi to miesto,...

Įrašas

„Meridianas“ Klaipėdai, kaip „Rickmer Rickmers“ Hamburgui

 Praėjus daugiau nei šešiasdešimt šešeriems metams po burlaivio pastatymo Suomijoje ir jau daugiau kaip dvejiems metams po jo išbraukimo iš Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro (LR KVR), 2014 m. vasarą (liepos 19 d.) barkentina „Meridianas“ vėl prišvartuota miesto centrą į dvi dalis dalinančioje Danės upėje. Klaipėdos miesto simboliu tapusiu mediniu burlaiviu domisi ir į jį...

Įrašas

Skalvių žemėje, Pagėgių savivaldybėje, prie Nemuno, Tilžės ir Ragainės…

Pagėgių savivaldybė, įkurta 2000 metais, stengiasi neatsilikti nuo senųjų savivaldybių ir rūpinasi Mažosios Lietuvos kultūros paveldu bei jo išsaugojimu ir pritaikymu  įvairiems kultūros bei socialiniams poreikiams. Pavyzdžių yra pakankamai ir pokalbį  su meru Virginijumi KOMSKIU norisi pradėti nuo Lietuvos istorijoje gerai žinomų Bitėnų, kurie yra šalia Tilžės ir Ragainės, tik kitoje Nemuno pusėje. Voruta: Daugelį...

Įrašas

Takai abipus Nemuno

Paskutinėmis lapkričio dienomis, kai vis mažiau šviesos ir pačios trumpiausios dienos, Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo pirmininkas Sigitas Šamborskis, įgyvendindamas projektą „Mažoji Lietuva. Takai abipus Nemuno“ sukvietė Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės, jos meno kolektyvų vadovus, lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojus į seminarą. Tas laikas pasirinktas...

Įrašas

Knygnešių rėmėja, tremtinė Filomena Malinauskaitė (1859–1941)

Filomena Malinauskaitė gimė 1859 m. sausio 8 d. tolimojoje Rusijoje, Mykolo ir Alinos Malinauskų šeimoje. Krikštyta Bukaučiškių dvare, kuris buvo 5 km nuo Daugų, Pivašiūnų bažnytkaimio linkui. Gyveno Rusijoje, Vilniuje, vėliau – Bukaučiškių dvare ir jo apylinkėse (Daugų valsč.). Buvo žmonių, kurie, nors silpnai kalbėjo lietuviškai, bet giliai prijautė tautiniam lietuvių atgimimui. Prie tokių reikia...

Įrašas

Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor pasitinka skaitytoją

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Vilniuje kartu su Mažosios Lietuvos fondu, veikiančiu JAV (Čikagoje) ir Kanadoje, parengė ir išleido Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną anglų kalba –  Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor. Žinyno rengimą globojo Mažosios Lietuvos Fondo pirmininkai †Vilius Algirdas Trumpjonas ir prof. Jurgis Arvydas Anysas,  jo turinį formavo Redakcinė kolegija, vadovaujama jos pirmininko ir...

Įrašas

Albinas Jonas Masaitis (1936 07 22 – 2014 09 29)

Albinas Jonas Masaitis gimė 1936 m. liepos 22 d. Daniliškių k., Semeliškių vls., Trakų apskr. lietuvių pasieniečio šeimoje. Tėvas Jonas Masaitis tarnavo Lietuvos pasienio Trakų ruožo policininku. 1940 m. apsigyveno Tamošių k. (Veliuonos vls.), tėvo gimtinėje. 1946 m. baigė Gausantiškių pradinę, 1955 m. – Veliuonos vidurinę mokyklas. 1955–1956 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus...

Įrašas

Pranas Žižmaras ir Vilniaus skautai

Spalio 26 d. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, buvo paminėtos prieškario Vilniaus lietuvių skautų draugovės įkūrėjo Prano Žižmaro bado mirties Sibiro lageriuose 70-tosios metinės. Minėjimo organizatoriai – aktorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė bei dailininkas Kristijonas Siparis. Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kuri prieškario Vilniuje buvo lietuvių dvasios ir tikėjimo sergėtoja, aukotos rytmetinės Mišios. Jose dalyvavo ne...

Įrašas

S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)

Sigitas Jegelevičius, www.aidas.lt, T.Vyšniausko nuotr. Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu. Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos...

Įrašas

Gyvenimas ir gamta didaktinėse poemose

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Kristijono Donelaičio poema „Metai“, Hesiodo „Darbai ir dienos“ ir Vergilijaus „Georgikos“ tai – trijų skirtingų istorinių epochų kūriniai. Hesiodas kūrė formuojantis vergovinei santvarkai, Vergilijus – jai pradėjus irti, o K. Donelaitis vos nesulaukė buržuazinės prancūzų revoliucijos, kuri simbolizuoja feodalizmo pabaigą. Todėl ieškoti tiesioginio idėjinio ryšio tarp šių antikos poetų ir K. Donelaičio...

Įrašas

V. Landsbergis: negalime nugalėti Rusijos, bet galime parodyti, kad tai brangiai kainuos

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad Rusija jau stovi ant bedugnės krašto. Tačiau vis dar kyla daug klausimų: kas nutiktų Rusijai sugriuvus ir kaip Lietuvai reaguoti į informacinę agresiją. V. Landsbergis mano, kad laukimas, priimant sprendimus, naudos neatneš. „Jeigu vyksta informacinė agresija,...

Įrašas

Lietuvių mokykla Krasnojarske pedagogų neturi, tad moko vieni kitus

Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krasnojarske lietuvių kalbos mokykla veikia dešimtus metus. Į ją susirenka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Į Krasnojarsko biblioteką, lietuvišką salelę Sibiro centre, savaitgaliais susirenka ne tik vaikai, į ją ateina vis daugiau ir suaugusiųjų, norinčių su giminėmis Lietuvoje bendrauti lietuviškai. „Esame lietuviškoje klasėje, lietuviškoje mokykloje, kuri vadinasi...

Įrašas

Šaulių sąjunga – pilietinės atsakomybės pavyzdys

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvos šaulių sąjungos vadovybe aptarė organizacijos svarbą aštrėjant geopolitinei situacijai regione ir pasirengimą šalies gynybai. Pasveikinusi vadovybę artėjančių 25-ųjų Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo metinių proga, Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva bus stipri tol, kol patriotiški jos piliečiai bus pasiruošę ginti savo tėvynę. „Aštrėjant geopolitinei situacijai, sutelkdama patriotiškai nusiteikusius aktyvius žmones,...

Įrašas

Klaipėdoje mirė Eva Milda Jankutė – Gerola,iškili Mažosios Lietuvos dukra

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ su liūdesiu praneša, kad eidama 91-ius metus po sunkios ligos Klaipėdoje mirė Mažosios Lietuvos patriarcho, aušrininko Martyno Jankaus (1858 – 1946) vaikaitė Eva Milda Jankutė-Gerola.                       Velionė gimė  (Pagėgių aps.) Bitėnuose 1924 m. birželio 24 d. Klaipėdos kanalo vandens kelių meistro Martyno Jankaus (1892 – 1952) šeimoje. Baigė Drevernos pradžios mokyklą....

Įrašas

Įsisenėjusi Karaliaučiaus grėsmė

Vytautas ŠILAS, MLRT pirmininkas Šiandien akivaizdžiai matome padidėjusią Rusijos militarizaciją ne tik šalia Ukrainos, bet ir Baltijos šalių pašonėje. Rusija užgrobė Krymą ir toliau ginklu kėsinasi į Ukrainos nepriklausomybę ir jos vientisumą. Rusijos militarizmo augimo tendenciją pamatėme 2000-aisiais, vos į jos valdžią atėjus KGB auklėtiniui V. Putinui. Noriu priminti apie 2000 m. rugpjūčio 2 d. Mažosios...

Įrašas

Mirė aktorius D. Banionis

2014-09-04 / 15:04 — delfi.lt, LRT.lt 2014-09-04 / 15:49 — papildyta vaizdo įrašais  Mirė žinomas aktorius Donatas Banionis. Tai patvirtino aktoriaus sūnus. Kaip sakė Raimundas Banionis, tėvą prieš porą dienų ištiko insultas. Garsus aktorius skundėsi širdies ligomis. Prieš šešerius metus palaidojus žmoną Onutę D. Banionis pajuto sveikatos sutrikimų. Ligoninėje garsiam aktoriui teko rimtai gydyti širdį,...

Įrašas

Pristatyta knyga ,,Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai.“

www.voruta.lt Kaišiadorių r. , Guronių rekolekcijų namuose, pristatyta  knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune,...

Įrašas

Mirė Endrius Kristupas Jankus

2014 m. liepos 23 d. Australijoje mirė Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vaikaitis, Endrius Jankus. Su jo išėjimu amžinybėn baigėsi vyriškoji šios giminės linija. Endrius Jankus gimė Martyno Jankaus sūnaus Martyno šeimoje 1929 m. birželio 7 d. Drevernoje. Čia jis baigė pradinę mokyklą. Iš trijų atžalų Endrius buvo jauniausias, tad ir jo gyvenimas Lietuvoje buvo...

Įrašas

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas mūsų atmintyje

Pačiame vidurvasario karštymetyje, liepos septynioliktąją dieną, netekome pasišventėlio, bolševikinės imperijos pamatų griovėjo, Tiesos, blaivios ir laisvos Lietuvos gynėjo, daugiamečio politinio kalinio monsinjoro Alfonso Svarinsko. Vos prieš pora mėnesių, 2014 metų  balandžio 29 dieną,  Vilniaus įgulos karininkų ramovėje mons. Alfonsas Svarinskas pilnutėlei salei žmonių, jo knygos ,,Nepataisomasis“ pirmos dalies sutiktuvėse, pasakė, kad nemokame naudotis išsikovota laisve,...

Įrašas

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...

Įrašas

Atsisveikinimas su mons. Alfonsu Svarinsku

Monsinjoro Alfonso Svarinsko palaikai atsisveikinimui bus pašarvoti 2014 metų liepos 19 dieną, šeštadienį, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas šeštadienį nuo 11 iki 22 valandos ir sekmadienį nuo 9 iki 13 valandos. Sekmadienį, liepos 20 dieną, 13 valandą, palaikai bus perkelti į Šv. Ignoto bažnyčią. Atsisveikinimas bažnyčioje sekmadienį nuo 13 iki...

Įrašas

Kristijono Donelaičio „Metų“ santykis su Vergilijaus ir Hesiodo didaktinėmis poemomis

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Ar turi ką nors bendro Kristijono Donelaičio, visiems žinoma, poema „Metai“ su antikos autorių poemomis? Jeigu turi, tai kokiu būdu, kodėl ir kaip jos susiję? Įdomu būtų palyginti, paanalizuoti, kokiais aspektais, būtent, trys šios poemos susisieja. K. Donelaičio poema „Metai“ pagrindine tema, būtent žemės darbais pagal metų laikus, yra artima Hesiodui. Galimas...

Įrašas

Kamilė Ežerskytė: „Gyvendama Lietuvoje nelabai žinojau, kuo skiriasi Vasario 16-oji nuo Kovo 11-osios“

bernardinai.lt Kamilė Ežerskytė šiais metais baigė dvylika klasių Hiutenfeldo miestelyje esančioje Vasario 16-osios gimnazijoje. Su ja kalbamės apie mokslus svetur, apie nemenką patirtį svečioje šalyje, laiką Vasario 16-osios gimnazijoje bei gimtąją šalį Lietuvą. Kamile, šiemet baigei dvylika klasių Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje esančioje dvikalbėje Vasario 16-osios gimnazijoje. Kaip ten atsidūrei? Kelias į Vasario 16-osios gimnaziją buvo...

Įrašas

Libertas Klimka. Apie tiltus, tiltelius

Trakų rajone yra Tiltų kaimas, patrauklus ne tik tuo, kad įsikūręs gražios gamtos apsuptyje, bet ir etnografiniais bruožais. Savo amžių skaičiuoja nuo 1777 metų. Jo struktūra – gatvinė, su išlikusiais  Valakų reformos padariniais – siaurais rėžiais sudalyta žeme, verčiančia trobas statyti galu į kaimo „ulyčią“, o po vienu stogu – ir ūkinius pastatus. Tiltų kaimo...

Įrašas

Martynas Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos

Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą. Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis. M. Purvino nuotrauka       Ta...

Įrašas

Dėl vienos pseudomokslinės „pasakos“

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Turiu galvoje Šiaulių miesto vardo siejimą su dangaus kūno saulės pavadinimu: Saulės miestas, Saulės gatvė tame mieste ir t. t. Tokiam elgesiui atsirasti sąlygas sudarė šio miesto vardo rašymas su žodžio pradžios s- kalavijuočių šaltiniuose. Vokiečiai pirmiausia Šiaulių vardą išgirdo ne iš lietuvių lūpų, bet iš kitų baltų genčių, kurios vietoj lietuvių...

Įrašas

Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Aldonai Vasiliauskienei

Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių S. Rapolionio gimnaziją suguža intelekto nestokojantys svečiai, kuriems Lietuva reiškia kur kas daugiau nei gyvenamąją vietą, inteligentai, savo darbais prisidedantys prie Tėvynės istorinės praeities tyrinėjimo, galiausiai – patys tikriausieji lietuviškosios kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, gyvenimą paskyrę lietuvybės labui: jos akcentavimui, palaikymui bei skleidimui. O proga išties neeilinė –...

Įrašas

G. Songaila. Gera prof. V. Landsbergio idėja

Apgailestaudamas dėl Europos Sąjungos neveiklumo stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje, baigiantis kadenciją europarlamentaras prof. V. Landsbergis neseniai „Vorutos“ laikraštyje (Nr.8 balandžio 26 d.) pareiškė, kad atėjo laikas „priminti Rusijai Karaliaučių“. Sutikdamas su pačia idėja, vis dėlto norėčiau ją patikslinti. Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos laikino administravimo, Potsdamo konferencijoje pavesto Sovietų Sąjungai, problemą reikėtų priminti ne tiek Rusijai,...

Įrašas

M. M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija?

Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“;  taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys,  yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent  naiviam strateginiam partneriui užliūliuoti....

Įrašas

In memoriam. Kęstutis Milkeraitis

MIRĖ TEISININKAS, VISUOMENĖS VEIKĖJAS KĘSTUTIS MILKERAITIS (1945 I 2 Delnickuose, Marijampolės aps. – 2014 V 3 Vilniuje) Su giliu liūdesiu Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ praneša, kad eidamas 70-ius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis. K. Milkeraitis gimė agronomo, visuomenės veikėjo, Klaipėdos krašto sukilėlio Richardo Milkeraičio ir ūkininkaitės Emilijos Rutkauskaitės...