Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Mordas Lietuvos ypatingasis archyvas kviečia paskaityti istoriją, kaip vieną šaltą 1977-ųjų sausio dieną Vilniuje atsitiktinai susitikę kelių Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmakursiai, užsukę pasišildyti į Vilniaus centrinį paštą, sugalvojo pokštą, kardinaliai pakeitusi jų tolesnį gyvenimą. Jaunuoliai nukabinę pašte kabėjusį pasaulinio proletariato vado Lenino bareljefą, išsinešė jį...
Atrastos gotikinės kriptos vaizdas . Fot. aut. J. Bulhakas. 1931 m. (LVIA 1135-3-308 (11) Viktoras Jencius-Butautas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Vytautas Didysis paliko ženklų pėdsaką lietuvių, lenkų, ukrainiečių istorijoje. Jo atminimo įamžinimui Vilniaus katedroje gali prieštarauti tik maskoliai. Ir kodėl mes XX ir XXI amžių sandūroje staiga pradėjome kalbėti apie Vytauto kultą ir Vytautą...
Asociatyvi Pexels/Bernyce Hollingworth nuotr. Albertas Juška, Klaipėda, www.voruta.lt Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s...
Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr. Dr.Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas, www.voruta.lt 2026 m. kovą sukako 120 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties. Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius....
Vilniaus universiteto rūmai XIX a. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Vilniaus nuotaikos 1830 m. rudenį ir žiemą XIX a. trečiasis dešimtmetis (1820-1830 m.) Europoje žinomas kaip įvairių bruzdėjimų ir revoliucijų metas: Rusijoje buvo demaskuoti dekabristai, Prancūzijoje valdžios neteko Burbonai, neramumai kilo ir kitose Europos valstybėse. Nepaisant to, tai buvo ir straipsnio...
Atvirukas. Trakų pilis. Vilnius, 1940 m. V. P. rinkinys Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Lietuva įvairiais būdais stengėsi informuoti pasaulį ir Lietuvos gyventojus, kad Vilnius ir Vilniaus kraštas yra Lietuvos dalis, o Vilnius – senoji sostinė. Ypač aktyviai veikė Vilniui Vaduoti Sąjunga (VVS) – visuomeninė politinė organizacija, 1925–1938 metais veikusi Lietuvoje ir užsienyje. Organizacijos centras...
Paroda Jonui Šliūpui Niujorke. SLA nuotrauka 2026 m. vasario 16 d. Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) parodų salėje Niujorke (JAV) atidaryta Jono Šliūpo gyvenimui skirta paroda, simboliškai įprasminusi Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ekspozicija supažindina su J. Šliūpo veikla, idėjomis ir indėliu į lietuvybės puoselėjimą Lietuvoje ir išeivijoje. Paroda kviečia pažvelgti į jo asmenybę kaip į drąsų,...
XX a. pr. Alantos mėgėjų teatro aktoriai. Molėtų krašto muziejaus nuotr. Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Lietuvių švietimo draugijos Vilniaus „Aušra“ Alantos skyrius 1907 m. vasario mėnesį lietuvių inteligentų grupelė – Antanas Smetona, broliai Vileišiai, kunigas Juozas Tumas ir kiti bendraminčiai – Vilniuje įsteigė lietuvių švietimo draugiją Vilniaus „Aušra“....
Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia išsiaiškinti, kas ir kaip atsitiko, kad vienas ryškiausių, valstybei daug nusipelnęs diplomatas – Vaclovas Sidzikauskas – 1932 m. buvo apkaltintas korupcija, 1934 m. spalio mėnesį Kauno apygardos teismo nuteistas lygtine bausme, o dar po penkių mėnesių, 1935 m. balandžio viduryje, Apeliacinio teismo visiškai išteisintas. Bandysime iš naujo įvertinti „Sidzikausko bylos“...
Nuotraukose: kairėje pusėje – sutvarkyta dvaro elektros pastotė. KPD (Rasuolės Kerbedienės) nuotrauka. Dešinėje viršuje – Pajuosčio dvaras XX a. per. „Lietuva senose fotografijose. Delcampe.net. Dešinėje apačioje – dvaro rūmai, elektros pastotė ir ledainė. KVR nuotrauka Dar vienas Pajuosčio dvaro sodybos pastatas Panevėžio rajone – Pajuosčio dvaro sodybos elektros pastotė – sutvarkyta Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos...
Dr. Martynas Purvinas. R. Kaminsko nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Tradicinio kaimo gyvenimui visados buvo būdingas konservatyvumas, stabilumas, atsparumas įvairiems pokyčiams. Tą lėmė tradiciniai verslai (nuo gamtos sąlygų priklausiusi žemdirbystė ir kt.), pati gyvensena, paremta ilgaamže patirtimi, įsišaknijusiomis tradicijomis (kai kada peraugdavusiomis į iracionalius prietarus ir pan.). Senasis kaimas vangiai reaguodavo į įvairius...
JAV žmonės yra nusistatę prieš grobimą, nepaisant, ar tas grobimas būtų vykdomas tiesiogine jėga, ar jąja tik grasinant. Taip pirmajame „Amerikos balso“ eteryje, 1951 m. Vasario 16-ąją kalbėjo JAV užsienio reikalų viceministeris visuomenės reikalams. Jam antrino ir kiti. Nepaprastojo pasiuntinio JAV Povilo Žadeikio ir lietuvių kilmės JAV kongreso narys Danielius Floodas tikino, kad Lietuva...
Iš kairės stovi: prof. Arimantas Dumčius ir Raimundas Kaminskas. Renginio organizatorių nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2026 m. vasario 24 d. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje vyko renginys „Tiesos ir laisvės keliu”, skirtas skauto, antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio ir tremtinio, kovotojo už žmogaus teises, pirmojo LPKTS prezidento, ...
Į Chabarovsko kraštą ištremtą Balį Gajauską aplankė žmona Irena ir dukra Gražina. Fotografuota prie Ochotsko jūros 1987 m. Iš svetainės kauno.diena.lt Birutė Burauskaitė, LGGRTC Minime Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko gimimo šimtmetį – ilgiausiai iš visų Lietuvos politinių kalinių, net 37-erius metus kalinto SSRS kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje. Balys Gajauskas...
Po rusijos bombardavimų Ukrainoje. Vadimo Sarachano nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Vasario 24 – oji, tik prieš ketverius metus. Ketvirtadienis. Pabudau miestiečiui neįprastai anksti, prieš 6 valandą. Dar tamsu. Nekantraudamas įsijungiau radiją ir po Lietuvos himno išgirdau: Rusija pradėjo vadinamą „specialiąją karinę operaciją“ prieš Ukrainą. Invazijos laikas – 5.30 val. Kažkoks vidinis savisaugos...
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Balys Gajauskas buvusio Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriaus kameroje. Vilnius, Gedimino pr. 40. 1991 m. Pauliaus Lileikio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-108214 Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Šiemet minime neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, Tarptautinės taikos ir...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. A. Virvičienės nuotr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Vienas iš reikšmingiausių Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, artimo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798) bičiulio Antano Tyzenhauzo (1733-1785) įgyvendintų užmojų buvo Gardino karališkosios medicinos mokyklos įkūrimas 1775 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad XVIII a. antroje pusėje mediciną imta laikyti bene pasaulietiškiausiu[1] mokslu. Vilniaus universitete per...
Laikraščio „Dabartis“ (1917 m. birželio 2 d., Nr. 44, p. 1) faksimilė Doc. dr. Arūnas Vyšniauskas, www.voruta.lt Vasario 16-osios signatarai – moterų išdavikai? Lietuviškoje žiniasklaidoje imta kelti problemą, kodėl Vasario 16-osios nutarimą priėmusi Lietuvos Taryba buvo sudaryta vien tik iš vyrų. Sutinkami tokie teiginiai: „Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo istorija yra vienavyrių žanro klasika“,...
Ustronės dvaras 2018 m.. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Kai sėdžiu Ustronėje ant liepto, matau tą pačią Verknę, vinguriuojančią, apaugusią krūmokšniais ir medžiais, kartais pasidengiančią rūkais, tačiau vis tiek širdyje matau tą vietą, kurioje Paverknių arba Ustronės dvaras susikerta su Kisieliškių žemėmis. Stanislovas Moravskis taip pat nurodo, jog Jundeliškių (str. autorė: kurios XVIII...
Areštuoto Edvardo Buroko nuotrauka. 1952 m. spalio 4 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų „Homine historiarum ignari semper sunt pueri“ (Žmonės, kurie nepažįsta istorijos, visada lieka vaikais) Jonas Burokas, Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, www.voruta.lt 2025 m. rugsėjo pradžioje iš Ukmergės laidojimo namų, gausiai susirinkę artimieji, draugai, pažįstami, bendražygiai su vėliavomis,...
1956 m. archeologo Adolfo Tautavičiaus Dainų slėnyje atliekamų tyrimų metu buvo aptiktas sudegęs gyvenamasis pastatas bei tvartelis greta jo. Pastarajame rastas apdegusiu galvijo skeletas. Gyvenamajame pastate, po grindimis, aptiktas rūselis, jame – iš tošies ar žievės padarytos dėžutės liekanos su javų grūdais. Tik dabar, praėjus 70 metų, buvo atlikta dėžutės turinio archeobotaninė analizė, pateikusi intriguojančių...
Hipodromas Kaune, Nemuno saloje. I. Girčio (1903–1989) nuotrauka. Saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apskaitos Nr.P-01980, matmenys 9×13, prieiga interneto naršyklėje: https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/305934 Edvinas Adukonis, kpd.lrv.lt Mums parašė istorikas, paveldo bičiulis Edvinas Adukonis. Jis asmenine iniciatyva ir pastangomis rado 1939–1940 m. Kaune buvusio hipodromo archyvo fragmentų. Tai paskatino patyrinėti hipodromo istoriją išsamiau. E. Adukonis šiuo atradimu nori...
Teatras. 1908 m. Iš A d i k l i e n ė E. Vytauto gatvė. – [Palanga, 1978-1984]. – [23] lap. teksto, [47] p. iliustr.- Saugoma Palangos viešosios bibliotekos skyriaus kraštotyros fonde Dainora Kaniavienė, www.voruta.lt Grafai Tiškevičiai, kurdami Palangos kurortą, architektūroje paliko daug užkoduotų literatūros inkliuzų: šiandien mažai ką besakantis vilų vardynas anaiptol...
Vasaro 16-osios minėjimas prie Tauragės apskrities valdybos pastato, 1930 m. Saugoma Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ Vasario 16-oji Lietuvoje niekada nebuvo tik data kalendoriuje. Istoriniai archyvai patvirtina, kad tai – viena svarbiausių valstybingumo ir politinės tapatybės datų, kasmet sutelkusi visuomenę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Net tada, kai šventę buvo draudžiama minėti, ji gyveno laikraščių...
Vladas Mongirdas, (1877–1960) Aukštadvario dvaro savininkas, gydytojas, Trakų apskrities kūrėjas. 1930 m. Aistė Morkūnaitė, www.traku-zeme.lt 1918 m. pabaigoje politinė padėtis Lietuvoje buvo pakankamai sudėtinga. Nors Pirmąjį pasaulinį karą pralaiminti Vokietija pripažino tautų apsisprendimo teisę, Vilniuje jau veikė Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Vasario 16 d. aktą, buvo sudaryta Lietuvos Vyriausybė, tačiau valdžia dar buvo vokiečių rankose....
Aukštadvario pradžios mokyklos mokinės ir mokytojos pasiruošusios šventei. Viduryje stovi mokytoja Joana Stankevičienė. Foto S. Vaismanas 1935 m. Nuotrauka iš asmeninio K. Venckaus archyvo Kazys Venckus, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Tarpukariu Aukštadvaryje vyko įvairūs renginiai, lankėsi aukšti Lietuvos vyriausybės žmonės. Vienas iš masiškiausių susibūrimų įvyko 1935 metų birželio 23 dieną Lietuvos Tautininkų Sąjungos organizuota tautiškosios visuomenės šventė....
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Viršuje viduryje – Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas, www.voruta.lt Tradicinėje XX a. Lietuvos istoriografijoje paprastai išskiriamas Vasario 16-osios signatarų Lietuvos nepriklausomybės aktą 1918–aisiais pasirašiusiųjų dvidešimtukas. Vis dėlto,...
A. Anušauskas. KAM/A.Pliadžio nuotr. www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Už keleto dienų – Vasario 16-oji – Nepriklausomybės Akto paskelbimo diena. Nors ji nuo mūsų dienų nutolusi net 108 metus, sudėtingoje karų ir revoliucijų sankirtoje priimtas drąsus sprendimas pasauliui pademonstravo, kad atgimė dar viena nepriklausoma ir laisva valstybė. Žurnalistas Česlovas Iškauskas kalbina žinomą istoriką, publicistą ir politiką Arvydą ANUŠAUSKĄ....
Filmo stop kadras Artėjančios Vasario 16-oios proga lietuvių ginkluoto pasipriešinimo patirtis liudys dienoraštis – bus pristatytas partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko atminimui skirtas autentiškas dokumentinis filmas „Mes nugalėjome mirtį“. Bendradarbiaudamas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru filmą kūrė už partizaninio karo dokumentiką Adolfo Ramanausko-Vanago premija apdovanotas režisierius Algis Kuzmickas. Naujo dokumentinio filmo premjera – nuoseklus Lietuvos...
Knyga “Archaeological Heritage Management”. KPD nuotr. Neseniai Oksforde, „Oxbow books” leidyklos išleistoje knygoje “Archaeological Heritage Management” publikuojamas ir KPD vyr. specialistės dr. Jurgitos Zabielienės straipsnis apie Lietuvos piliakalnius, jų svarbą visuomenei. “Džiaugiuosi, kad mūsų piliakalniai rado vietą pasauliniame archeologinio paveldo kontekste”, – sako straipsnio “Visuomenės įsitraukimo svarba piliakalnių pritaikymui ir aktualizavimui 1919–2023 m.” autorė J....