Iš kairės stovi: prof. Arimantas Dumčius ir Raimundas Kaminskas. Renginio organizatorių nuotr.

Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt

2026 m. vasario 24 d.  Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje vyko renginys „Tiesos ir laisvės keliu”, skirtas skauto, antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio ir tremtinio, kovotojo už žmogaus teises,  pirmojo LPKTS prezidento,  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko (1926–2017) 100-ojo gimtadienio  paminėjimui.

Prieš renginį Seniavos kapinėse  buvo uždegtos žvakutės ant Balio Gajausko,  jo mamos ir žmonos kapų.

Minėjime pranešimą „Balys Gajauskas – legendinis antisovietinio pasipriešinimo dalyvis” skaitė XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, tremtinys prof. Arimantas Dumčius. Profesorius dalijosi savo autentiškais prisiminimais apie Balio Gajausko veiklą  dalyvaujant pilietinėje veikloje LPKTS ir žmogaus teisių gynimo organizacijuose  bei dirbant/atstovaujant gyventojų interesus LR Seime.

 LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys dr. Raimundas Kaminskas skaitė pranešimą „Antisovietinio pasipriešinimo istorijos ateities kartoms: Balio Gajausko atvejo analizė”, kuriame akcentavo Balio Gajausko, kaip archyvų rinkėjo vaidmenį, jo atminimo įamžinimo būtinybę Kaune, taikant Pierre Bourdieu socialinio kapitalo teoriją, reflektavo B. Gajausko gyvenimo ir veiklos pavyzdžio/ ikonos svarbą ugdant  visuomenės atsparumą ir pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui.

Renginio dalyviams buvo pristatomos parodos „Balys Gajauskas – žmogus – epocha. Pirmąjį LPKTS vadovą prisimenant” skaidrės, kurias paruošė LPKTS kultūros vadybininkė  ir XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė.

 2026 metai LR Seimo  yra paskelbti   Balio Gajausko metais.

Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas – ilgiausiai iš visų Lietuvos (turbūt ir visos Sovietų Sąjungos) politinių kalinių, net 37-erius metus, buvo kalintas SSRS kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje.

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Gražiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis). Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. 1934–1942 m. buvo skautų organizacijos narys Kaune. Mokėsi Kauno suaugusiųjų gimnazijoje.

Nacistinės  okupacijos metais platino lapelius su patriotinėmis mintimis, nukreiptomis prieš hitlerinius okupantus. SSRS okupavus Lietuvą, įsitraukė į antisovietinių pogrindininkų gretas: dalyvavo Kauno pogrindinėje organizacijoje, užmezgė ryšius su Tauro partizanų apygardos kovotojais, platino partizanų spaudą.

1948 m. už priklausymą pagrindinei organizacijai sovietų okupacinių saugumo institucijų  buvo suimtas. Suimant priešinosi ir nušovė jį bandžiusį suimti sovietų saugumietį. Už tai 1948 m. gegužės 3 d. Karo tribunolo nuteistas kalėti 25 metus. 1949–1956 m. kalintas Balchašo ir Džeskazgano lageriuose, 1956–1973 m. – Mordovijos lageryje. Sunkiai dirbo molibdeno kasyklose, o Džeskazgane – lagerio vario kasykloje. Atlikęs visą skirtą bausmę, 1973 m. buvo paleistas be teisės gyventi Lietuvoje, tačiau, nepaisant draudimo ir Kaliningrade pavykus gauti pasą, grįžo į Kauną ir 1973–1977 m. dirbo Kauno 5-oje elektros montavimo valdyboje. Toliau tęsė pagrindinę veiklą: vertė Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagą”, sudarė lietuvių politinių kalinių sąrašą ir rinko partizaninio judėjimo dokumentus.

 1977 m. balandžio 20 d. sovietų okupacinių saugumo institucijų  suimtas. Per kratą rasti buvo A. Solženicyno knygos „Gulago archipelagas” vertimo į lietuvių kalbą juodraščiai, užrašai apie sovietinių politinių kalinių padėtį, dokumentai ir tekstai apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Tuometinis teismas skyrė jam dešimt metų lagerio ir penkerius metus tremties. 1978–1980 m. kalintas Mordovijos lageryje, 1980–1987 m. – Kučino (Permės sr.) ypatingojo režimo lageryje.  Po lagerio buvo paskirti dar 2 metai tremties Čiumikane (Chabarovsko sritis). Prasidėjus  Lietuvos Sąjūdžiui ir reikalaujant grąžinti politinius kalinius, 1989 m. buvo paleistas iš tremties. Kalėdamas dalyvavo politinių kalinių akcijose, paremdamas likimo draugų pasipriešinimą lagerio administratorių savivalei. Jau būdamas kalėjime, 1978 m. simboliškai įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.

1981 m. Hjustone (JAV) B. Gajauskui paskirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija. 1989 m. Baltų laisvės lygos apdovanotas Laisvės medaliu už kovą išlaisvinant Estiją, Latviją, Lietuvą.

1989 m. B. Gajauskas su šeima išvyko gyventi į JAV, tačiau jau tų pačių metų pabaigoje grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į aktyvią politinę veiklą: tapo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu.

1990 m. kovo 8 d. – rinkimuose į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą išrinktas deputatu Plungės rinkiminėje apygardoje Nr. 71.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”. 1990 m. kovo 20 d. – 1992 m. lapkričio 22 d. – Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos narys.

1992 m. lapkričio 25 d. – 1996 m. lapkričio 25 d. – Lietuvos Respublikos VI Seimo narys. Nuo 1992 m. gruodžio 20 d. iki 1996 m. lapkričio 25 d. – Seimo Nacionalinio saugumo komiteto narys, Seimo komisijos KGB veiklai tirti pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių „Laisvės” frakcijos pirmininkas.

1992 m. gegužės – rugpjūčio mėn. – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybos – Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos generalinis direktorius.

1999–2000 m. – tarptautinės buvusių politinių kalinių ir represuotųjų asociacijos prezidiumo narys.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2000 m. liepos 1 d. B. Gajauskas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2005 m. birželio 22 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

2017 m. rugsėjo 28 d.  B. Gajauskas  mirė Vilniuje ir buvo palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.