LRT, minėdama savo veiklos šimtmetį, pradeda archyvų rinkimo kampaniją „Dingusios juostos“ ir kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie šalies audiovizualinės atminties išsaugojimo. Projekto metu žmonės raginami pasidalinti namuose, asmeniniuose archyvuose ar senose laikmenose išlikusiais LRT televizijos ir radijo įrašais, taip pat vaizdo ir garso medžiaga, fiksuojančia valstybei svarbius istorinius įvykius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors LRT...
Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato antrąją įtraukios istorijos dalį apie vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos diplomatų – Vaclovą Sidzikauską. Antroje dalyje apžvelgiame mestus kaltinimus V. Sidzikauskui po Nuolatinio tarptautinio teisingumo teismo sprendimo Klaipėdos byloje, tuometinio užsienio reikalų ministro Dovo Zauniaus poziciją, bylos eigą 1933 m. ir dviejų vykusių teismų nuosprendžius (1934 m. ir 1935 m.), kurie...
50 litų moneta, skirta 1831 m. sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms. Monetos briaunoje yra užrašas: „1831 SUKILIMAS“. Dailininkas Giedrius Paulauskis. Išleista 2006 m. Moneta nukaldinta UAB „Lietuvos monetų kalykla“ Vytautas Česnulis, www.voruta.lt Vilniaus gubernijos valdyba ir Vilniaus Valstybės turtų rūmai kelerius metus aptarinėjo, kaip atlyginti kai kuriems Vilniaus gubernijos gyventojams už...
Kun. dr. Jono Steponavičiaus nuotrauka, esanti byloje Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas,...
Pietro de Rossi Valdovų rūmų piešinys, šaltinis wikipedia.jpg Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Antonina iš Sondakų „Poznanskių namo, kuriame gyvenome, pirmąjį aukštą užėmė ponų Rapcevičių moterų pensionas: trisdešimt panelių ir devyni fortepijonai negalėjo būti tyli kaimynystėǃ Nuo ryto iki vakaro girdėjome, kaip panelės skambina sonatas“, – rašė prisiminimuose Gabrielė Giunterytė-Puzinienė „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose 1815-1843...
Doc. Martynas Jakulis. Arūno Sartanavičiaus nuotr. Kovo 24 d. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Martynas Jakulis papasakojo Vilniaus generalinės špitolės istoriją XVIII–XIX a. sandūroje. Pranešime mokslininkas paaiškino, kaip modernėjanti špitolė keitė visuomenės požiūrį į higienos normas ir pažeidžiamiausius miestiečius. Reformos medicinoje Anot M. Jakulio, generalinės špitolės idėja brendo ilgai. Nors pačioje XVIII a....
Atminimo ženklas partizanams Jonaičių miške (Tirkšlių sen.), prie kelio Tirkšliai–Užlieknė. www.mazeikiai.lt nuotr. Albertas Ruginis, Mažeikiai, www.voruta.lt Nuo Žemalės miestelio iki Sedos tęsiasi didelė Sedos giria. Viena jos dalis vadinasi Žemalės miškas. Dar tebegriaudėjant Antrojo pasaulinio karo paskutiniams akordams, minėtoje girioje ėmė burtis prieš naują sovietinį okupantą nusiteikę vyrai, tos valdžios paieškomi, taip pat vengiantys tarnauti...
Organizatorių nuotr. Prof. dr. Jonas Jakaitis, Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ prezidentas, LPKTS Tarybos ir valdybos narys, „Inter-Asso“ prezidiumo narys, www.voruta.lt Asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ ištakos, nūdienos raida ir ateities perspektyvos“ Gdanske 2026 m. kovo mėn. 27 d. įvyko Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ (toliau tekste Aljansas) konferencija, skirta Aljanso...
Laima Švedaitė, partizano ir politinio kalinio Antano Švedo dukra. 2026 m. kovo 11 d. Kai perskaičiau šviesios atminties Vlado Terlecko knygą „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944-1953. Mitai ir tikrovė“, pirmiausia užplūdo gilios padėkos jausmas. Atrodytų, kodėl jis, pagal išsilavinimą ekonomistas, mokslininkas to darbo apskritai ėmėsi, juk esant geru savo srities specialistu ir intelektualu yra ne...
VU doc. dr. Aurelijaus Giedos paskaita „Augustinas Voldemaras. Nerami biografija”. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2026 m. kovo 26 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame arsenale vyko VU doc. dr. Aurelijaus Giedos paskaita „Augustinas Voldemaras. Nerami biografija”. Renginys buvo paskaitų ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui dalis, kuris yra tęstinis...
Mykhailo Dunakovskiy iliustracija Dr. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, e-ausra.pl Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina sukėlė karštas mūsų politikų ir žurnalistų diskusijas. Didžiausi Rusijos oponentai prapliupo pranašiškomis tiradomis, maždaug – „o ką mes sakėme“, kiti bando rasti skirtumų tarp Rusijos vadovybės ir rusų tautos, treti kaltina ir tautą, ir jos valdžią. Bet...
Olgos Posaškovos/Seimo kanceliarija nuotr. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, komisijos narys Vytautas Sinica ir Seimo nariai Angelė Jakavonytė ir Laurynas Kasčiūnas dalyvavo 1949 m. kovo 25–28 d. masinio Lietuvos žmonių trėmimo į Sibirą „Bangų mūša“ („Priboj“) 77-ųjų metinių minėjime. 1949 m. kovo 25–28 d. trėmimų operacijos „Bangų mūša“ („Priboj“)...
Stasys Survila, 1935 m. Romualdas Survila, www.voruta.lt Užverčiu paskutinį 1941 m. Lentvario sukilėlių Petro Kiškio, Adolfo Rugio, Stasio Survilos ir Antono Vrublevskio tardymo bylos Nr. 1098 puslapį. Viskas susipynė: skausmas, panieka, pasididžiavimas ir pagarba. 1939 m. Sovietų Sąjunga su Vokietija pasidalino Lenkiją. Abiejų kariuomenių paradu nugalėtojai atšventė pergalę. Spalio 20 d. pagal Maskvoje pasirašytą...
Prie signataro D. Malinausko kapo (iš kairės): kun. Robertas Gedvydas Skrinskas ir kun. klebonas Algimantas Gaidukevičius. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Kovo 11 d. Onuškyje buvo įteikta Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. Signataro palaikai į Onuškį grįžo iš Sibiro, kur visa šeima 1941 m buvo ištremta, o vėliau, 1993 m. birželį, perlaidota Onuškio...
Lietuvos televizijos ir radijo centre susitiko ir buvo pagerbti bei apdovanoti veteranai radijo žurnalistai ir inžinieriai Česlovas Iškauskas, radijo ir televizijos žurnalistas, www.voruta.lt Šie metai pažymėti Lietuvos radijo 100 – mečio sukaktimi. 1926 m. birželio 12 d. Lietuvos radijas iš Kauno transliavo savo pirmąją programą. Ši data svarbi ne tik kaip visuomeninio transliuotojo gimimo...
Genovaitė Šakalienė (centre) Lietuvos Laisvės Lygos organizuotame antisovietiniame mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo. Vilnius, 1987 m. rugpjūčio 23 d. Iš G. Šakalienės asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Būsimoji rezistentė Genovaitė Laurinskaitė gimė 1956 m. kovo 21 d. Irkutsko sr. Zimoje tremtinių Domo Laurinsko ir Onos Vismantaitės-Laurinskienės šeimoje. Jos močiutė Ona Laurinskienė (g. 1889...
Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės palaikai autopsijos metu. 1929 m. nuotrauka. Nuotr. iš Maskvos Kremliaus muziejaus Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, www.voruta.lt Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė...
Prof. Juozas Skirius. vdu.lt nuotr. Juozas Skirius, VDU Švietimo akademijos profesorius ir Lietuvių išeivijos instituto mokslininkas, www.voruta.lt Žmonių migracija – natūralus reiškinys nuo pačių seniausių laikų. Tautos, gentys, pavienės grupės ar atskiri asmenys kėlėsi iš vienos vietos į kitą ieškodami geresnių sąlygų gyvenimui, verslams, prekybai. Buvo ir priverstinė migracija – vergų prekyba arba bėgimas...
Maro mergelės atvaizdas. Asmeninis autorės archyvas Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Apie didžiuoju maru[1] (lot. pestis) vadinamą 1708–1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų[2], yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs...
Karaimų bendruomenė 1930 m. Dr. Halina Kobeckaitė, Trakai, www.traku-zeme.lt Versdama Trakų miesto 1918–1927 m. Kroniką, vis stengiausi išsiaiškinti, kaip istorijos eigoje kito Trakų miesto gyventojų skaičius ir tautinė sudėtis. Pasirodė, kad tai nėra paprasta padaryti. Ieškodama šaltinių, pasitelkiau solidžiausią ir lig šiol išsamiausią studiją apie Trakus – A. Baliulio, S. Mikulionio ir A. Miškinio ...
Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Albinas Dementiška, www.voruta.lt Šių metų gruodį sukaks 153 metai, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų...
Dr. Marija Kindurytė-Sivickienė, Vilnius, www.voruta.lt Pavieniai išeiviai bei lietuvių kaimai dab. Mogiliovo, Minsko, Vitebsko srityse, taip pat gretimuose Smolensko srities rajonuose pradėjo rastis XIX a. 7-ajame dešimtmetyje. Ypač daug jų atsirado 8-ajame dešimtmetyje, kai sustiprėjo emigracinis judėjimas iš Lietuvos. Mogiliovo, Vitebsko ir Minsko gubernijose ėmė kurtis išeiviai iš buv. Vilniaus ir buv. Kauno gubernijų....
Ką reiškia rizikuojant savo gyvybe gelbėti žmogų? Kaip išsaugoti žmogiškumo viltį, kai prieš akis šaudomi niekuo nekalti vaikai? Kaip išdrįsti iš mirties nagų gete pavogti vaiką ir apgaubti jį meile, puikiai suvokiant, kad tai gali pražudyti tavo paties vaikus? Šiandien minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena, šie klausimai kviečia susimąstyti ir atiduoti pagarbą žmonėms, kurie Holokausto...
Kun. Marius Talutis su svečiais Kun. Mariaus Talučio pamokslas, pasakytas 2026 m. Kovo 11-ąją Alytaus Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje meldžiantis už Lietuvos Laisvės kovotojus, monsinjorą Alfonsą Svarinską, partizanus, mirusius Nepriklausomybės akto signatarus ir mirusius parapijiečius Nuoširdžiausiai sveikiname visus svečius, atvykusius paminėti Kovo 11-tosios iškilmę. Šiandien prisimename kovojusius už Lietuvos Laisvę. Prisimename monsinjorą Alfonsą Svarinską, kuris...
Šilutės miesto vaizdas. Dešinėje A. Vonbergo alaus darykla. XIX a. pab.– XX a. pr. Ignas Giniotis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas, istorijos žurnalas „Voruta“, nr.4, 2025 Miesto istoriją galima pažinti ne tik per svarbiausius istorinius įvykius, žymius žmones, architektūrą, bet ir per kasdienybę – tai, kuo gyveno miestelėnai, kokiais amatais, verslais ar veiklomis užsiėmė, kuo...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Juozas Urbšys, 1989 m. Kiek 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų vėl laisvos Lietuvos televizijai yra davę interviu? Juozas Urbšys yra davęs. Ir šiandien jam sukanka 130 metų. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, politinis kalinys, vertėjas gimė Šeteniuose 1896 m. kovo 12 d. J. Urbšys buvo vienas...
Rastos statinių liekanos. VšĮ „Architektūros tyrimų centras“ nuotraukos Kultūros paveldo departamentas Kovo 3 d. KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo vertintos statinių liekanos, atidengtos archeologinių tyrimų metu Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, Danės g. 17B. Tyrimų vietoje buvo atidengtos 52 struktūros, kurias Vertinimo taryba pripažino vertingomis ir saugotinomis insitu. Atsižvelgus į Vertinimo tarybos protokolinį...
Mykolas Pijus Römeris 1918 metų Vasario 16-osios Aktu Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomą valstybę. Tačiau politinis sprendimas dar nereiškė susiformavusios konstitucinės tvarkos. Jauna respublika neturėjo nei savos konstitucinės tradicijos, nei administracinės teisės doktrinos, nei aiškiai įtvirtintų valdžios kontrolės mechanizmų. Nepriklausomybė suteikė suverenitetą, bet kartu uždėjo pareigą atsakyti į esminius klausimus: kaip organizuoti valdžią, kokios jos ribos...
Laisvės lygos mitingas Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo. Iš ciklo „Sąjūdis” ©Lietuvos fotomenininkų sąjunga, autorius M. Baranauskas, panaudojimo teisės CCBYNCND Kovo 11-oji Lietuvoje žymi vieną svarbiausių modernios valstybės istorijos momentų – 1990 m. paskelbtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Tačiau ši data neatsirado staiga. Ji buvo ilgo ir sudėtingo kelio rezultatas – dešimtmečius trukusio pasipriešinimo, laisvės...
Viena iš geriausių nuotraukų, kurioje gerai matyti, kur kas stovėjo. ~1935 m. Justina Nenortaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Karybos istorijos skyriaus muziejininkė, Kaunas, www.voruta.lt 1921 m. vasario 16 d., Lietuvai švenčiant 3-iąsias Nepriklausomybes metines, iškilmingai buvo atidarytas Karo muziejus. Jau iš pat pradžių muziejaus pastatas nebuvo itin tinkamas muziejaus veiklai, o ir vėliau būklė vis...