Nuotraukose: kairėje pusėje – sutvarkyta dvaro elektros pastotė. KPD (Rasuolės Kerbedienės) nuotrauka. Dešinėje viršuje – Pajuosčio dvaras XX a. per. „Lietuva senose fotografijose. Delcampe.net. Dešinėje apačioje – dvaro rūmai, elektros pastotė ir ledainė. KVR nuotrauka

Dar vienas Pajuosčio dvaro sodybos pastatas Panevėžio rajone – Pajuosčio dvaro sodybos elektros pastotė – sutvarkyta Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos ir Panevėžio įgulos aptarnavimo centro iniciatyva.

Atlikti šie restauravimo, remonto, avarinės grėsmės šalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimas) darbai: įrengta alsuojanti nuogrinda, suremontuoti ir sutvirtinti pažeisti pastato pamatai, atlikti autentiško raudonų plytų fasadų mūro konservavimo ir restauravimo darbai. Cinkuotos skardos stogo danga pakeista analogiška, išlaikant jungimą valcais, suremontuotos stogo konstrukcijos. Taip pat atliktas vidaus patalpų sienų, grindų ir lubų remontas, durų bei kitų angų remontas ir restauravimas, sutvarkyta pastato aplinka. Pastate įrengtas elektros įvadas, vidaus elektros instaliacija, apšvietimas ir žaibosauga.

Tvarkybos darbų projekto rengėjas – Martynas Valevičius. Darbus atliko UAB „Eivensa“.

Dar 2023 m. Pajuosčio dvaro sodyboje (tarnų name ir penktame ūkiniame pastate) daug tvarkybos darbų buvo atlikta Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados “Geležinis Vilkas” Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono iniciatyva. 2024 m. Lietuvos kariuomenė savo lėšomis sutvarkė dvaro ledainę.

Iš dvaro istorijos

Pajuosčio dvaro sodyba pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje toje vietoje, kur Juosta, išplaukusi iš miškų, įteka į Nevėžį. Nukasus aukštą įkalnę, tarp Juostos ir Nevėžio besileidžiantys kalvos šlaitai sudarė taisyklingą keturkampį. Jo viduryje stovėjo dvaras.

Nuo XVII amžiaus pabaigos iki pat Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė Meištavičių giminei. Valerijonas Meištavičius gavo Pajuostį kaip kraitį per Andrejaus Kurbskio anūkę Vizgirdaitę ir proanūkę Blinstrubaitę.

Dvaro rūmų pastatas ne kartą degė, paskutinį kartą dvaro rūmų pastatą po 1830–31 metų karo atstatė Mykolas Meištavičius. Kambariai buvo dideli, aukštomis lubomis, tobulų proporcijų, galerija su kolonomis, apaugusi laukiniais vynuogienojais. Į kairę nuo įėjimo buvo erdvus valgomasis su portretais ant sienų. Dvaras didžiavosi milžiniška Gdanske gaminta spinta, aukštais krėslais, raudonmedžio baldais. Tarp dvarą puošusių paveikslų buvo Jono Rustemo tapytų portretų – vaivados Tomo Vavžeckio, jo brolio Juozapo, Lenkijos armijos generolo, bei pastarojo dukters.

Rūmų išplanavimas sudarė anfiladą – eilę vienas į kitą atsiveriančių kambarių su aukštomis dvivėrėmis durimis, dviejų sieksnių lubomis. Pajuosčio dvaro rūmų stilius priklausė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus mokyklai, pasižymėjo klasikinėmis proporcijomis, ritmingu langų ir durų pasikartojimu.

Prieš namą buvo augalais apsodintas kiemas, aukštų klevų ir maumedžių guoto padalytas į dvi dalis: reprezentacinę ir ūkinę. Pajuosčio parke augo šimtamečiai ąžuolai, liepos, įvairių rūšių pušys, amerikietiški klevai, auksaspalviai piramidiniai ąžuolai ir bukai, akacijos. Planuojant parką, panaudotas nelygus vingiuojančios Juostos slėnio reljefas, ir tarp kalvelių bei jas juosiančių kelių sukurtas miškingas plotas.

Pajuosčio dvarui priklausė apie tris tūkstančius dešimtinių laukų, pievų, miško. Buvo sukurti nauji, dideli, gražiai pastatyti palivarkai: Kurhanas, Trakiškis, Taruškos. Pagrindinis kelias iš Panevėžio ėjo pro visus palivarkus, o jo atšakos siekė kaimyninius kaimelius prie Nevėžio. Tiltas Pajuostyje pastatytas iš tašytų akmenų, paremtas dviem taurais.

1919 m. dvarininkas Aleksandras Meištavičius (1864–1943) pabėgo į Lenkiją. Jo apleistą dvarą Lietuvos valdžia konfiskavo. Nepriklausomybės metais į Pajuosčio dvaro sodybą persikėlė Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas.
1923 metais Lietuvos valdžia dvarą konfiskavo. Nepriklausomybės metais į Pajuosčio dvaro sodybą persikėlė Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas. Naujos kareivinės buvo statomos dvaro sodybos teritorijoje. Sovietmečiu pastatytas ištisas karinis miestelis.