Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ženklas (partizanų sukurtas ženklas). e-partizanų archyvas Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, www.voruta.lt 1951 m. vasario 15 d. Jiezno r. (dabar – Prienų r. sav.) Jaunionių k., gyventojų Talačkų sodyboje, buvo aptikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietė. Užpuolimo metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, LLKS gynybos pajėgų štabo...
Mažosios Lietuvos lietuvininkai. Vokietija, Leipcigas, 1870 Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1936 metų pabaigoje Klaipėdos dienraštyje „Vakarai” atspausdintas straipsnis apie Rusnės žvejų kelionę į Prūsijos sostinę Berlyną. Ši kelionė įvyko 1857 metų pradžioje. Jos metu Rusnės žvejų delegaciją turėjo priimti Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas (1797–1861). Bet tuo metu karalius dėl psichinės ligos buvo nušalintas nuo valdžios....
Juozas Gražys Aleksandras Sakas, Klaipėda, resfamiliaris.blogspot.com Juozas Gražys (1909–2000) – spaudos darbuotojas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis. Apie šį žmogų ir jo darbus rašytinės medžiagos yra mažai, nors jo indėlis į tautinę rezistenciją, jo pasiaukojimas bendram reikalui buvo labai didelis ir žymus. Gražiausi Juozo gyvenimo metai prabėgo lageriuose ir “spausdinimo lizdeliuose”. Juozo Gražio...
Baruchas ir Malka Gutmanai prie senelio Šmuelio Gutmano kapo Palangos senosiose žydų kapinėse, 1935 metai. Iš Barucho Gutmano šeimos archyvo Parengė Mindaugas Surblys, Palangos žydų bendruomenės informacija Palangos žydų senosios kapinės yra svarbus miesto istorinės atminties liudijimas, atskleidžiantis Palangą kaip daugiakultūrį miestą, kuriame šimtmečius greta gyveno skirtingos bendruomenės. Antkapinių epitafijų, mirties metrikų ir archyvinių šaltinių...
Balys Sruoga, Dalia Sruogaitė, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, 1926 m. Ekspozicijos fragmentas, Balio ir Vandos Sruogų namai Kaune, 2026 m. Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Kilus idėjai išsiaiškinti, koks Lietuvos Respublikos apdovanojimas yra skirtas lietuvių literatūros klasikui Baliui Sruogai, buvo pradėtas pirminis tyrimas ir išanalizuoti literatūrologų bei istorikų darbuose pateikti rašytojo B. Sruogos biografijos faktai. Informacijos ieškota...
Iš kairės: Ramunė Sakalauskaitė, dr. Linas Kontrimas, Smiltė Jūraitė. R. Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2026 m. sausio 29 d. Kauno Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas” pristatymas. Leidinio pristatyme, kurį moderavo dr. Linas Kontrimas, dalyvavo knygos autorė ir lektorė,...
Portretas „Generolas Pranas Liatukas“, aut. Zofija Kochanauskienė, XX a. 3-4 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Nepilni penki mėnesiai Lietuvos Kariuomenės vado pareigose gali pasirodyti labai trumpas laikas. Nepriklausomybės kovų metu ir toks akimirksnis istorijos tėkmėje palieka gausybę skirtingų įspūdžių. Tiek laiko besikuriančią Lietuvos kariuomenę į priekį vedė generolas leitenantas Pranas Liatukas, kurio 150-ąsias gimimo...
Ona Lukauskaitė-Poškienė savo kambaryje. Šiauliai, apie 1965 m. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Ona Lukauskaitė gimė 1906 m. sausio 29 d. Šiauliuose, žymaus tarpukario lietuvių visuomenės veikėjo advokato Stasio Lukauskio ir dantų gydytojos Helenos Ziabickaitės šeimoje. Tėvas, žemaitis, kilęs nuo Šiluvos, buvo baigęs Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, nuo 1912 m....
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – JAV kariuomenės uniformą vilkintis Steponas Darius su motina, 1917 m. „1917 m. balandžio mėn. 12 d. įstojau į Ilinoiso (valstybės) 1-ojo lauko artilerijos pulko bateriją C; rengiausi stoti į aviaciją. 16 d. pirmoji diena su kariškais drabužiais; gavom ir aprangą. Nuo bal. 16 d. ligi liepos 1...
„Inter-Asso” asociacijos kongreso dalyviai Berlyne (prisimenant buvusių pasienio aukų atminimą) Prof. dr. Jonas Jakaitis „Inter-Asso“ Prezidiumo narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tarybos narys, Lietuvos kultūros tarybos prie Kultūros ministerijos ekspertas, „Baltijos Aljansas“ pirmininkas, Berlynas, www.voruta.lt Berlyne sausio 23 d. įvyko „Inter-Asso“ (angl. INTERNATIONAL ASSOCIATION OF FORMER POLITICAL PRISONERS AND VICTIMS OF COMMUNISM) [1]...
Kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Palangos žydų bendruomenės nariai kartu su Palangos miesto savivaldybės atstovais ir Palangos senosios gimnazijos gimnazistais, dalyvaujančiais tarptautiniame projekte „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ aplankė Holokausto aukų kapą Palangos miesto civilinėse kapinėse. Atminimo metu uždegtos žvakės, padėti atminimo akmenėliai, simbolizuojantys nepamirštamus šių žmonių gyvenimus, tragiškai...
Rita Pauliukaitienė, www.punskas.pl Sudaryti ir išleisti knygą apie legendinę asmenybę Kazimierą Pyplį-Mažytį (1923-01-21–1949-09-23) mane paskatino skaitytojas, matyt, tikėjęs, kad galiu tai padaryti. Artėjant šio Lietuvos laisvės kovotojo gimimo šimtmečiui, planavau parašyti tik straipsnį į Punske „Aušros“ leidykloje leidžiamą tęstinį istorijos metraštį „Terra Jatwezenorum“. Bet aplinkybės susiklostė taip, kad ir jėgų sudaryti knygą atsirado, ir pinigų...
Atminimo lenta Vilniaus Lukiškių aikštėje, kur buvo nužudyti 1863–1834 metų sukilėliai. Fotografija (aut. nenustatytas) savaitraštyje „Kurjer Poranny“, Nr. 23, išleistame 64-ųjų sukilimo metinių minėjimo proga. Spaudinys. Varšuva, 1927 m. sausio 23 d. Lenkų k. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 38v Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nepasakysi, kad praėjusi...
Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. 1945 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos Prisimenant 1991-ųjų Sausio įvykius, norėtume pasidalinti istorinėmis nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Šios nuotraukos priklausė buvusiam Lietuvos Respublikos gynybos atašė Vokietijai ir Austrijai Kazimierui Arlauskui. Pasaulį apskriejus žiniai apie sovietų karių smurtą ir nusikaltimus Vilniuje, daugelio Vakarų miestų gatvėse kilo solidarumo akcijos ir viena ryškesnių vyko Berlyne....
Balys Sruoga Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Šiemet minint lietuvių literatūros klasiko, profesoriaus Balio Sruogos 130-ąsias gimimo metines (1896-02-02–1947-10-16), vis dažniau atsiverčiame jo biografiją, taip pat prisimename rašytojo artimuosius, draugus, lagerio bendražygius, su kuriais Balys Sruoga kaip ir kiti įkaitai už tautą 1943 m. kovo 23 d. buvo įkalinti Štuthofo koncentracijos stovykloje. Šiame straipsnyje bus apžvelgiama informacija,...
Sofijos duktė Margarita Naimska iš Bočkovskių. Iš Annos Mojeckos šeimos albumo Dr. Irma Randakevičienė, istorijos žuurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Šiais metais Vilniuje atgijo Sapiegų rūmai, 1689–1692 m. pastatyti LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu. Minėti rūmai Sapiegų giminei priklausė nuo pastatymo ir per visą XVIII amžių. Vilnius – daug senųjų istorijų...
Buriavimo treniruotė Kuršių mariose 1952 m. pavasaris. Pirmame plane Šklėrius, už jo Jurkšaitis ir Bračiulis. Nuotr. iš Vytauto Pupšio šeimos albumo Vytautas Pupšys, Ukmergė, www.voruta.lt Kambaryje degė elektra, nubudau nuo garsios rusiškos šnektos. Kuri galėjo būti valanda, niekaip negalėjau suprasti, nes už langų dar buvo tamsu. Žadintuvo ar sieninio laikrodžio neturėjom. Laikas namuose buvo fiksuojamas...
Raimundo Kaminsko nuotraukos iš renginio Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2026 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869–1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje prie namo Nr. 21 Kauno visuomenininkai organizavo gėlių padėjimą ir žvakių uždegimą Klaipėdos krašto dienos proga. Vėliau Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės parapijos...
Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Minint garsų XIX a. kompozitorių Cezarį Kiuji (1835–1918) straipsniuose, leidiniuose, knygose, pabrėžiama, jog jo tėvas buvo prancūzas, Napoleono kariuomenės būgnininkas, o motina lietuvė. Tiesa, ji buvo kilusi ne iš Gucevičių, o iš bajorų Guiskių šeimos. Tą išsiaiškino Juozas Lebionka, aprašęs ne tik patį Širvintų kraštą, bet ir Gucevičių bei Guiskių...
Laisvės premijos laureatas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Tomas Šernas. Viktoriia Chorna/LRS nuotr. Rokas Simanavičius, www.voruta.lt, xfm.lt Šiais metais minint trisdešimt penktąsias Sausio 13-osios metines Seimas Laisvės premiją skiria vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam mūsų šalies muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui. XFM radijui interviu dvasininkas dalijosi mintimis apie laisvą valią, Dievo veikimą...
Klaipėdos krašto operacijos dalyviai, 1923 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka 1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos krašto operacija buvo vienas drąsiausių ir sėkmingiausių žingsnių neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos valstybės istorijoje, kuris leido šaliai prieiti prie Baltijos jūros. Minint 103-iąsias šių įvykių metines, pristatome Vytauto Didžiojo karo muziejaus mėnesio top vertybę – Klaipėdos karinės...
Rolandas Ginaitis. Prie Aukščiausiosios Tarybos. 1991 m. Iš Nacionalinės bibliotekos archyvo Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Mūsų skaitytojas tegul nenustemba, kad vėl ir vėl paliečiame iki šiol tokią nepaprastai jautrią Sausio 13-osios temą. Laikas išblukina kai kuriuos prisiminimus, ištrina detales, tačiau mano, tuomet jau 40-mečio, kartai tos dienos ir naktys giliai įsispraudusios į sąmonę....
Robertas Povilaitis. Nuotr. autorė Viktoriia Chorna/LRS 1991 m. sausio 13-ąją žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo, 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Apolinaro Juozo Povilaičio sūnaus Roberto Povilaičio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiami Sausio 13-osios žuvusiųjų artimieji, Lietuvos laisvės gynėjai, Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Gerbiami Seimo Pirmininke ir...
Rolandas Ginaitis. 1991 m. Nacionalinės bibliotekos archyvas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo akcijos „1991 m. sausio įvykiai: Tavo istorija“. Iki kovo 15 d. tautiečiai kviečiami dalytis prisiminimais apie sausio 13-osios įvykius ir taip prisidėti prie gyvosios istorijos išsaugojimo ateities kartoms. Kodėl svarbu užrašyti Laisvės gynėjų liudijimus 1991-ųjų...
Pagarbos renginio Antanui Lukšai akimirka. Vidmanto Vitkausko nuotr. Šių metų sausio pradžioje Kaune ir Prienų rajone buvo paminėtas iškilaus partizaninio judėjimo dalyvio, buvusio politinio kalinio ir tremtinių bendruomenės organizacijos steigėjo bei vadovo, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Prienų garbės Piliečio, dim. kpt. Antano Lukšos atminimas. Sausio 2 d. sukanka lygiai 10 metų nuo jo...
Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kartu su Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos informacijos centro Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvu pristato virtualią parodą „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“. Kaip ir anuomet, taip ir dabar žmonės priversti palikti...
Paminklas Červonkos kapinėse. „Lietuva senose fotografijose“, Iš Petro Kaminsko archyvo. Virginijos Pauliukaitės nuotrauka Jūratė Mičiulienė, Kultūros paveldo departamentas “Paveldo atradimų” rubrikoje pasakojame apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. Netoli Obelių Rokiškio rajone kirtus Lietuvos–Latvijos sieną, Latvijoje galima aplankyti Lietuvos karių, žuvusių 1919–1920 m. kovose už Lietuvos Nepriklausomybę, kapus. Tarp Eglainės ir Subatės kaimų buvusio...
Nuotr. Skaidrūnės Vetcelienės Aldona Prašmantaitė, Lietuvos istorijos institutas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Vienas iš ryškesnių pagal seną katalikų Bažnyčios tradiciją nustatytu laiku švenčiamų Jubiliejinių metų epizodų Lietuvoje šiais, 2025-aisiais metais, neabejotinai yra nuo pat kalendorinių metų pradžios įvairiais formatais vykstantys palaimintojo Mykolo Giedraičio 600 metų gimimo sukakties šventimo renginiai bei šios sukakties minėjimo kontekste...
1926 m. orų prognozės laikraštyje „Lietuvos žinios” Pirmasis biuletenis su orų prognoze Lietuvoje buvo sudarytas ir išleistas 1926 m. sausio 3 dienai. Jos autorius – klimatologas Steponas Olšauskas. Pirmoji orų prognozė skambėjo taip: „1926 m. sausio 3 d. numatomas oras Lietuvoje: oro temperatūra apie 0°, debesuota.“ Ši prognozė pasitvirtino. Tais pačiais metais orų prognozės pradėtos...