Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt

Minint garsų XIX a. kompozitorių Cezarį Kiuji (1835–1918) straipsniuose, leidiniuose, knygose, pabrėžiama, jog jo tėvas buvo prancūzas, Napoleono kariuomenės būgnininkas, o motina lietuvė. Tiesa, ji buvo kilusi ne iš Gucevičių, o iš bajorų Guiskių šeimos. Tą išsiaiškino Juozas Lebionka, aprašęs ne tik patį Širvintų kraštą, bet ir Gucevičių bei Guiskių gimines, kurie šiame krašte gyveno. Bajoriškos kilmės patvirtinimo dokumentuose pats Antuanas Kiuji buvo nurodęs, kad jis atvyko į Lietuvą 1811 m. ir čia mokė jaunuomenę prancūzų kalbos.

Dirbdamas Lietuvoje Antanas Kiuji susipažino su bajorų Guiskių vyriausiąja dukterimi Julija, kurią vedė dar iki 1820 metų. Julija buvo bežemio bajoro Juozapo Guiskio ir Agotos Tryčiūtės duktė, gimusi apie 1797 metus Liaukiškių palivarke, Čiobiškio parapijoje. Kaip nurodo Juozas Lebionka, Liaukiškių dvaras priklausė Telšių pavieto bajorų maršalui Chrizostomui Pilsudskiui.

Jau 1820 m. Žąslių parapijoje Daumantiškėse porai gimė vyriausioji duktė Amelija Marija. Ko gero šeima keliavo per parapijas, kur Antuanas Kiuji mokė dvarelių savininkų ar nuomotojų vaikus prancūzų kalbos. Dirbo jis ir Ukmergės kunigų pijorų apskrities mokykloje prancūzų kalbos mokytoju. 1822 m. Ukmergėje Kiuji šeimai gimė sūnus Napoleonas Boleslovas Juozapatas, jį pakrikštijo dailininko Kanuto Rusecko brolis Juozapas Ruseckas, tuo metu kunigavęs Ukmergėje. 1823 metais Žeimiuose Kiuji šeimai gimė sūnus Aleksandras Mykolas Juozapas, būsimasis architektas, 1826 metais Ukmergėje – sūnus Mikalojus Jurgis. 1831 metais Vilniaus šv. Jonų bažnyčios parapijoje Kiuji šeimai gimė duktė Flora, kuri mirė sulaukusi vienerių metukų ir buvo palaidota Vilniaus Bernardinų kapinėse. Išlikusiuose dokumentuose nurodyta, jog 1829 m. spalio mėn. Antuanas Kiuji ėmė dėstyti prancūzų kalbą Vilniaus 2-ojoje berniukų gimnazijoje. Jis taip pat vargoninkavo Vilniaus bažnyčiose.

Pradėjęs dirbti Vilniaus gimnazijoje Antuanas Kiuji su šeima iš pradžių gyveno Skapo gatvėje prelato J.Civinskio name, vėliau 1849 metais jis buvo paskirtas mokyklos bendrabučio prižiūrėtoju ir įgijo teisę gyventi bute gimnazijos patalpose.

1835 m. sausio 18 d. Vilniuje prelato Civinskio name Antuano ir Julijos Kiuji šeimai gimė sūnus Cezaris Benjaminas, būsimasis kompozitorius. Taigi, jis buvo jauniausias iš vaikų. Brolis Napoleonas buvo 13 metų, Aleksandras – 11 metų, Mikalojus – 9 metais už jį vyresni. Po metų, t.y. 1836 m., tame pačiame name mirė Julijos Guiskytės tėvas Juozapas. Taigi, vienintelio senelio Cezaris nebepamatė. Kol jaunėlis sūnus Cezaris augo, vyresnieji broliai baigė Vilniaus gimnaziją.

Aleksandras Kiuji po gimnazijos baigimo 1841 metais įstojo į Sankt Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją, kurią baigė 1848 metais. Nuo 1848 m., vadovaujamas profesoriaus N. E. Efimovo, Aleksandras Kiuji dalyvavo statant Naująjį Ermitažą, rekonstravo Sankt Peterburgo Dūmos pastatą. Tą pačią Sankt Peterburgo dailės akademiją baigė ir metais už Aleksandrą vyresnis jo brolis Napoleonas Kiuji. Jis tapo akvarelės portreto meistru. Dar vienas brolis Mikalojus Kiuji tarnavo Rusijos turto ministerijos sistemoje. Paminėtina ir tai, jog Vilniaus universitetas po 1831 metų sukilimo buvo uždarytas. Studijuoti dailę ar menus Lietuvos jaunuoliai dažniausiai vykdavo į Sankt Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją.

Jauniausias iš vaikų Cezaris pasekė brolių pėdomis. Jis taip pat baigė Vilniaus gimnaziją. Būdamas penkerių berniukas jau grojo pianinu girdėto karinio maršo melodiją. Dešimties metų jį mokė groti sesuo Amelija. Cezario Kiuji biografijose rašoma, jog jau būdamas 14 metų jis sukūrė pirmąjį muzikos kūrinį. Gabus vaikas nemokamai lankė muzikos teorijos ir kompozicijos pamokas pas tuo metu Vilniuje gyvenusį kompozitorių Stanislovą Moniušką.

Cezario Kiuji muzikos pamokas tėvai nutraukė dėl sunkokos šeimos materialinės padėties. Būdamas 15 metų berniukas buvo išsiųstas į Sankt Peterburgą mokytis pagrindinėje inžinierijos mokykloje. Ten, kaip minėta, jau buvo įsitvirtinęs jo vyresnysis brolis architektas Aleksandras, taip pat gyveno ir kiti du broliai Napoleonas bei Mikalojus. Taigi, jie galėjo padėti jaunėliui. 1857 m. Cezaris Kiuji baigė Sankt Peterburgo Nikolajaus vardo inžinerijos akademiją. Liko dirbti akademijoje topografijos repetitoriumi, dėstė fortifikacijos teoriją.

Gyvendamas Sankt Peterburge Cezaris Kiuji susižavėjo opera ir pradėjo lankytis teatruose. Pats po truputį kūrė muziką. Ankstyviausi Kiuji romansai buvo parašyti apie 1850 m., tačiau rimtoji jo, kaip kompozitoriaus, kūryba pradėjo vystytis tik po mokslų. Maždaug 1852 -1856 m. periodu Cezaris Kiuji susipažino su kompozitoriais Milij Belakirevu, Modestu Musogorskiu, Aleksandru Dargomyžskiu bei Nikolajumi Rimskiu-Korsakovu.

1852 metais architektas Aleksandras Kiuji susituokė su Stanislava Rimaševska, teismo patarėjo vaikų globos klausimais dukterimi. Aleksandras Kiuji 1853 m. gavo nekvalifikuoto menininko vardą. Tais pačiais metais Vilniuje šv. Rapolo bažnyčioje jo sesuo Amelija ištekėjo už Lauryno Gucevičiaus brolio Simono anūko Stanislovo. Matyt, su Gucevičiais Kiuji šeimai buvo lemta susigiminiuoti.

Amelijai ir Stanislovui Gucevičiams 1853 m. lapkričio 5 d. Bobrovo name, Tilto gatvėje, Vilniuje gimė sūnus Antanas Stanislovas. Kūdikis tą pačią dieną buvo pakrikštytas Vilniaus Šv. Dvasios ir Dominikonų bažnyčioje. Nurodyta, jog tėvas Stanislovas Gucevičius turėjo kolegijos registratoriaus pareigas. Su jų sūnumi Antanu Stanislovu buvo nutikęs toks vienetinis atvejis, ko netekę iki tol bažnytiniuose metrikuose matyti, t.y. Amelijos ir Stanislovo Gucevičių sūnus Antanas Stanislovas Vilniaus dvasinės konsistorijos 1854 m. gegužės 7 d. rezoliucija buvo pripažintas kaip gimęs neteisėtoje santuokoje, kadangi kunigų paskaičiavimu jis buvo pradėtas iki santuokos. Toks griežtas buvo kunigų sprendimas.

Tais pačiais 1853 metais Sankt Peterburge gimė Amelijos brolio Aleksandro pirmagimis sūnus Viktoras Antanas Julijonas, kuris buvo pakrikštytas tų pačių metų rugsėjo mėnesį Sankt Peterburgo Šv. Stanislovo katalikų bažnyčioje. Jo krikštatėviais tapo seneliai Ferdinandas Rimaševskis bei Julija Kiuji, atvykusi iš Vilniaus. 1854 m. architektas Aleksandras Kiuji persikėlė gyventi iš Sankt Peterburgo į Voronežą. Į šį miestą mokytojauti išvyko ir jo brolis Napoleonas. Voroneže  Aleksandras ir  jo žmona Stanislava Kiuji augino šešis vaikus: vyriausiąjį sūnų Viktorą ir vėlesniais metais jau Voroneže gimusius sūnus: Aleksandrą, Kazimierą, Ignacijų bei Antaną, dukterį Stanislavą.

1859 m. architektui Aleksandrui Kiuji buvo suteiktas akademiko vardas. Tais pačiais metais Sankt Peterburge pirmą kartą atliktas jo brolio Cezario Kiuji kūrinys Scerco F-dur, paskirtas sužadėtinei liuteronei Malvinai Augustai Bamberg, gimusiai Rygoje. Malvina Augusta Bamberg mokėsi dainavimo meno pas kompozitorių Dargomyžskį. Jaunutę merginą iš didelės meilės Cezaris Kiuji vedė 1858 metais Šv. Onos bažnyčioje Sankt Peterburge.

1861 m. Sankt Peterburge buvo sukurtas “Galingasis sambūris”. Į šį sambūrį įėjo kompozitoriai Milas Balakirevas (vadovas), Cezaris Kiuji, Modestas Musorgskis, Nikolajus Rimskis-Korsakovas ir Aleksandras Borodinas. „Galingasis sambūris“ plačiai aprašytas to meto ir vėlesniuose leidiniuose.

1862 m. po pirmosios žmonos Stanislovos mirties Voroneže Aleksandras Kiuji susituokė su jos seserimi Jadvyga.

Cezaris Kiuji, gyvendamas Sankt Peterburge neslėpė, jog jo motina buvo lietuvė, o tėvas prancūzas. Rašoma, jog jis didžiavosi tėvų kilme. Ne viename straipsnyje nurodyta, jog jis tikrai mokėjo lietuvių kalbą, ir, kaip rašo Lebionka, gyvendamas Petrapilyje Cezaris Kiuji ilgėjosi Lietuvos, kada tik galėdamas apsilankydavo Vilniuje.

Tėvas Antuanas Kiuji įsigijo namą Vilniuje už Žaliojo tilto ir Rapolo bažnyčios, kelio į Ukmergę pradžioje, į kurį persikėlė gyventi su žmona. Senatvėje Antuanas sirgo apopleksija ir dėl ligos privalėjo anksčiau laiko išeiti į pensiją. Tačiau pirmiau mirė jo žmona Julija. 1863 m. pavasario pradžioje ji susirgo plaučių uždegimu ir kovo mėnesio pabaigoje užgeso savo namuose. Buvo palaidota šv. Jokūbo parapijos kapinėse tik po septynių dienų, matyt, laukė artimieji iš Sankt Peterburgo ir Voronežo atvykstančių sūnų. Jos mirties metrike nurodyti tik trys sūnūs: Aleksandras, Napoleonas ir Cezaris bei duktė Amelija. Reiškia, sūnus Mikalojus jau buvo miręs. Tais pačiais metais Napoleonas Kiuji sugrįžo gyventi iš Voronežo į Sankt Peterburgą ir kartu su K. F. Varmundu atidarė fotostudiją J. V. Vilie namuose, Nevskio prospekte. Taigi, Cezaris ir Napoleonas gyveno Sankt Peterburge, Aleksandras buvo įsikūręs Voroneže.

Antuanas Kiuji pergyveno žmoną tik trimis metais, jis mirė 1866 m. gruodžio 26 d. Vilniuje Šnipiškėse ir buvo palaidotas šv. Rapolo bažnyčios kapinėse.

1870 m. liepą Voroneže Aleksandras Kiuji buvo paskirtas provincijos architektu ir šias pareigas ėjo 36 metus. Jis buvo išrinktas Rusijos muzikos draugijos Voronežo skyriaus direktoriaus pavaduotoju ir miesto tarybos nariu.

Kurdamas muziką Aleksandro brolis Cezaris Kiuji tęsė karinę tarnybą. Jis dėstė pirmiems kursams Sankt Peterburgo inžinerijos mokykloje fortifikacijos teoriją, skaitė paskaitas apie karinius įtvirtinimus carui Nikolajui II ir parašė daugybę darbų kariniais reikalais. 1875 m. Cezaris Kiuji buvo paaukštintas iki pulkininko. Prasidėjus Rusijos ir Turkijos karui, Cezaris Kiuji buvo išsiųstas į karo vietovę. Jis apžiūrėjo įtvirtinimų darbus ir dalyvavo stiprinant Rusijos pozicijas netoli Konstantinopolio.

1877 metais Lietuvoje mirė sesuo Amelija Kiuji Gucevičienė. Broliai liko trise: Aleksandras, Napoleonas ir Cezaris. Tiesa, Cezaris dar 1870 metais su žmona Malvina Bamberg susilaukė sūnaus Aleksandro, o 1872 metais dukters Lidijos. Taigi, jau užsiėmė ir dviejų vaikų auginimu. Vaikų krikštatėviu tapo kompozitorius Modestas Musogorskis.

Kompozitoriaus Cezario Kiuji kūrybinis palikimas yra nepaprastai įvairus: keturiolika operų (įskaitant keturias vaikams), daugybė romansų ir fortepijoninių kūrinių, orkestrinių, chorinių ir ansamblinių kūrinių. Kiuji parašė keletą knygų apie muziką ir paskelbė daugiau nei septynis šimtus straipsnių bei recenzijų periodiniuose leidiniuose aktualiomis muzikos meno temomis. Jis taip pat buvo daugelio mokslinių darbų ir vadovėlių apie fortifikaciją autorius.

Pagal architekto Aleksandro Kiuji projektus Rusijos imperijoje buvo pastatyta daug gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir bažnyčių, įskaitant monumentalią Vladimiro katedrą, skirtą Rusios krikšto devynių šimtų metinių proga.

Anksčiausiai iš likusių trijų brolių mirė Napoleonas Kiuji. Jis paliko šį pasaulį 1888 metais. Internete galima rasti išlikusių jo fotoateljė darytų fotografijų. Architektas Aleksandras Kiuji mirė Voroneže 1909 metais ir buvo palaidotas katalikų – liuteronų kapinėse (rus. Вознесенское кладбище Воронежа), kurios iki šių dienų neišliko. Su antrąja žmona Jadvyga jis susilaukė keturių vaikų, taigi viso turėjo 10 vaikų.

Cezaris Kiuji mirė 1918 metais Sankt Peterburge, jau po bolševikų revoliucijos. Iš pradžių jis buvo palaidotas šalia žmonos liuteronų kapinėse. 1939 m. kompozitoriaus ir jo žmonos palaikai buvo perkelti į Tichvino kapines, kur palaidoti rusų muzikos korifėjai, kartu su Kiuji sudarę „Galingąjį sambūrį“.

Cezario Kiuji ir Aleksandro Kiuji vaikų likimai, ryšiai su Lietuva

Nors visi keturi prancūzo, Napoleono armijos kareivio Antuano Kiuji sūnūs – Cezaris, Aleksandras, Napoleonas ir Mikalojus – mokslus baigė ir šeimas sukūrė toliau nuo Lietuvos, Lietuvoje liko tik duktė Amelija, tačiau pats Antuanas Kiuji šaknis įleido Vilniuje, čia su žmona Julija Guiskyte nugyveno ilgus metus, čia mirė ir palaidotas.

Įdomu būtų žinoti, ką vaikams apie tėvą Antuaną pasakojo sūnūs. Ko gero tėvu Antuanu jie didžiavosi. Galbūt pasakojo apie tėvo žygius kartu su Napoleono kariuomene, apie jo nutikimus, apie tai, kaip Antuanas atsidūrė Lietuvoje.

Vaikų susilaukė tik Cezaris ir Aleksandras. Nieko nežinoma apie jų sesers Amelijos sūnaus Antano Stanislovo Gucevičiaus likimą. Broliai Napoleonas Kiuji ir Mikalojus Kiuji, šaltinių duomenimis, mirė nesukūrę šeimų.

Abu kompozitoriaus Cezario Kiuji vaikai: sūnus Aleksandras ir duktė Lidija suaugo, gyveno Sankt Peterburge. Sūnus Aleksandras turėjo valstybės patarėjo rangą, dirbo valdininku vieno iš senatų departamente. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, jog šeimos jis nesukūrė, mirė pakankamai jaunas 1918 metais. Cezario Kiuji duktė Lidija 1903 m. ištekėjo už pora metų už ją jaunesnio dirbusio valdininko darbą Boriso Amoretti. Su juo 1904 m. Lidija Kiuji susilaukė sūnaus Jurgio, kurį labai mylėjo senelis Cezaris Kiuji. Anūkui jis buvo paskyręs keletą savo muzikinių kūrinių. Rašoma, jog Jurgis Amoretti žuvo kariaudamas II-ojo pasaulinio karo metu. Pati Lidija Kiuji Amoretti mirė Leningrado blokados metu 1942 metais.

Kaip minėta, Voroneže gyvenęs architektas Aleksandras Kiuji iš abiejų santuokų susilaukė dešimties vaikų.  Paminėtina, jog net trys jo sūnūs susituokė Vilniuje su vietos bajoraitėmis. Matyt, juos traukė senelių kraštas.

1891 metais architekto Aleksandro Kiuji sūnus Aleksandras Vilniaus Šv. Dvasios ir Dominikonų bažnyčioje vedė Stepaniją Jackevičiūtę, gimusią 1862 metais Vilniuje Stanislovo ir Teklės Jackevičių šeimoje. Jackevičiai palaidoti bendrame šeimos kape Rasų kapinėse, antkapinis paminklas išlikęs.

Aleksandras Kiuji Voroneže  baigė kadetų mokyklą ir dirbo gubernatoriaus kanceliarijoje, vėliau policijoje, kalėjimų sistemoje. Aleksandras Kiuji su žmona Stepanija susilaukė trijų vaikų. Jų vyriausioji duktė Bronislava, gimusi 1894 metais, mokėsi gimnazijoje, vėliau Sankt Peterburge. Ketino įstoti į Voronežo universitetą. Dirbo gubernijos tarnyboje, ištekėjo, pagal kai kuriuos šaltinius, mirė Rygoje. Vidurinysis sūnus Mykolas gimė 1895 m. Vilniuje. Jis mokėsi Voronežo kadetų korpuse, dalyvavo I-ajame pasauliniame kare, mirė bolševikų revoliucijos metais nuo infekcinės ligos. Jauniausiasis sūnus Eugenijus gimė 1904 metais Voroneže. Jis tapo inžinieriumi, vedė, susilaukė poros vaikų, mirė jaunas tame pačiame Voroneže ir buvo palaidotas šeimos kape.

1891 metais architekto Aleksandro Kiuji vyriausiasis sūnus Viktoras Vilniaus Bernardinų bažnyčioje susituokė su Julija Podernia, bajorų Felikso ir Karolinos Rutkauskaitės Podernių dukterimi.

Žinomiausias iš Podernių buvo publicistas bei istorikas Kazimieras Podernia, gimęs 1843 metais Lepelio apskrityje Baltarusijoje. Jis buvo baigęs Vilniaus bajorų institutą, Maskvos universitete studijavęs matematiką, dirbo imperijos geležinkelių tarnyboje, nuo 1880 metų su šeima gyveno Vilniuje, turėjo kolegijos patarėjo rangą. Rašė straipsnius spaudoje apie Vilniaus kultūrinį gyvenimą, domėjosi kultūros paminklais. Mirė 1910 m. Tverėje, parvežtas ir palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse šeimos kape. Kitas šios giminės atstovas – pulkininkas Mečislovas Podernia, Julijos Kiuji tėvas. Pati Julija 1867 metais gimė Maskvoje.

Iš metrikinių knygų matyti, jog ir Kazimiero Podernios viena dukterų 1869 metais gimė Maskvoje. Reiškia abiejų Podernių, tiek Kazimiero, tiek Mečislovo šeimos tuo pačiu laikotarpiu gyveno Maskvoje. Mečislovas Podernia buvo gimęs 1824 m. Vilniuje Felikso ir Marijonos Babravičiūtės Podernių šeimoje. Jis mirė 1899 metais, palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse.

1892 metais Vilniuje gimė Viktoro ir Julijos Kiuji sūnus Aleksandras, kuris deja, po poros metų mirė kūdikiu ir buvo palaidotas Bernardinų kapinėse. Jaunoji šeima gyveno Užupio rajone Rabinovičiaus name, deja, daugiau vaikų nesusilaukė.

Architekto Aleksandro Kiuji sūnus iš antrosios santuokos Ferdinandas 1900 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje susituokė su Tekle Jackevičiūte, Stepanijos seserimi. Ferdinandui ir Stepanijai Kiuji Voroneže gimė trys dukterys: 1903 metais gimė duktė Antanina, 1905 metais – duktė Vladislava, 1906 metais – duktė Joana Marija. Ferdinandas Kiuji mirė 1918 metus. Po jo mirties jo žmona Teklė su dukterimis gyveno Vilniuje, kampiniame name, stovėjusiame tuometinėje Gedimino g. 39-1/St. Moniuškos g. 24,  Žvėryne. Gedimino prospektas tuomet vadinosi Adomo Mickevičiaus vardu, o Gedimino vardu buvo pavadinta gatvė Žvėryne.

Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusi paskolos suteikimo Teklei Kiuji byla, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, t.y. minėtą namą. Teklės duktė Antanina Vilniuje dirbo mokytoja, liko netekėjusi. Kita duktė Vladislava 1940 metais susituokė su Albinu Poplavskiu Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos bažnyčioje Žvėryne.

Tikėtina, jog į Lenkiją Teklė Kiuji ir visos trys jos dukterys pasitraukė II-ojo pasaulinio karo metu ar pokario metais. Apsigyveno Valbžyche, Žemutinės Silezijos vaivadijoje. Teklė Jackevičiūtė Kiuji mirė būdama 95 metų amžiaus 1961 metais Valbžyche, palaidota miesto kapinėse. Jos duktė Vladislava mirė 1976 metais Valbžyche, duktė Antanina – 1986 metais taip pat Valbžyche, duktė Joana Marija – 1999 metais Vitkove netoli Valbžycho.

Palikuonių susilaukė dar keturi architekto Aleksandro Kiuji vaikai: sūnūs Kazimieras bei Mauricijus ir duktė Stanislava. Jų palikuonys nusėdo Rusijoje, išskyrus architekto iš antrosios santuokos dukters Liudvikos šeimą. Liuvika buvo ištekėjusi už Konrado Ciechanovskio ir gyveno Sankt Peterburge. Po 1917 m. revoliucijos Ciechanovskių šeima sugebėjo pasitraukti į Lenkiją.

Paminėtina, jog su Lietuva susiję ne tik garsūs XIX a. kompozitoriai Stanislovas Moniuška, čia gyvenęs, susituokęs, susilaukęs visų vaikų bei šiame straipsnyje minimas Cezaris Kiuji, bet ir kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius, kurio proseneliai gyveno Vilniuje, susituokė Šv. Jonų bažnyčioje, susilaukė vaikų ir buvo ištremti į Rusijos gilumą bei kompozitorius Michailas Glinka.

Naudotos literatūros sąrašas

• Juozas Lebionka. Čiobiškietė bajoraitė – trijų talentų motina (Julija Guiskytė – Kiuji). Lietuvos valsčiai. Musninkai, Kernavė, Čiobiškis. Monografija, VšĮ “Versmės” leidykla, 2005 m.
• Budreika, Eduardas. Antuanas Kiuji ir jo lietuviška šeima, Šiaurės Atėnai, https://web.archive.org/web/20160611044626/http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110110060412/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=692&kas=straipsnis&st_id=2498;
• Guiskių bajorystės pripažinimo bylos f. 391, ap. 1, s. v. 859, l. 126 ir s. v. 985, l. 82;
• Paskolos suteikimo De Cui Tekliai (De Cui Tekla) byla, įkeičiant nekilnojamąjį turtą Vilniuje, Gedimino (buv. Giedyminowska i Moniuszki 39/24) g. 27. 1907-01-01 – 1940-12-31;
• 1795 m. Čiobiškio parapijos reviziniai sąrašai LVIA, f. 515, ap. 15, s. v. 11;
• Formuliarnyj spisok o sluþbie i dostoinstvie učitielia francuzkogo jazyka Vilienskoj gubiernskoj gimnazii kollieþskogo assiesora Antona Lieonardova syna Kiui za 1848 god, LVIA, f. 574, ap. 1, s. v. 259;
• Antuano Kiuji šeimos bajorystės pripažinimo byla LVIA, f. 391, ap. 1, s. v. 1570;
• Antaninos Cui (Kiuji) pedagogikos kursų byla LCVA, f. 173, ap.3, s.v. 151;
• Byla dėl užsieniečio Napoleono Boleslavo Kiuji (Кюи Наполеон Болеслав) Rusijos pilietybės suteikimo. 1845-01-01 – 1853-12-31; LVIA f. 391, ap. 1, s.v. 1577;
• Stasov V. Cezarj Antonovič Kiui. Biografièeskij očerk, Artist, 1894, Nr. 34;
• Кондаков С. Н. Юбилейный справочник Императорской Академии художеств. 1764-1914.  СПб.: Товарищество Р. Голике и А. Вильборг, 1915. — Т. 2 (Часть биографическая);
• Rimskis Korsakovas. Lietopis mojei muzikalnoi žizni, 1928. https://s9.imslp.org/files/imglnks/usimg/e/e7/IMSLP352430-PMLP52433-Rimsky-Korakov_My_Musical_Life_3_edition.pdf;
• Vilniaus, Ukmergės, Žeimių bažnyčių, Voronežo, Sankt Peterburgo katalikų bažnyčios metrikinių knygų išrašai, susiję su Kiuji šeima;
• Wałbrzych, cmentarz komunalny Cmentarna (pl) svetainės informacija;
• Informacija apie Cezarį Kiuji svetainėje https://momh.org.uk/exhibitions/cesar-cui-1835-1918/