Autoriai

Įrašas

Čižiūnų kaimo istorija

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Ten miškelis, čia kalva, O toliau melsva spalva. Ežerėlis vardu Mošė, Prie sodybos gluosniai ošia… (Jonas Kasparavičius) Vietovardis ir geografinė padėtis Kalbininkas, prof. Zigmas Zinkevičius savo knygoje „Lietuvių asmėnvardžiai“ (Vilnius, 2008 m.) nurodo Čižiūnų kaimo vardo kilmę iš žodž. „Čižėti“ – „šnibždėti‘‘ (vienoje žodžių grupėje nurodydamas žmogaus fizines ypatybes rodančius...

Įrašas

Aukštadvario regioniniame parke pristatyta nauja knyga

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ,Vilnius 2013 m. gegužės 18 d. (šeštadienį) 12 val. Aukštadvario regioniniame parke įvyko prof. Stasio Biziulevičiaus knygos „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935 – 1939 metais“ pristatymas. Apie šį leidinį šio sraipsnio autoriai jau rašė laikraštyje „Trakų žemė“ (2013 m. gegužės 17 d., nr. 20). Renginyje svečiavosi S. Biziulevičiaus duktė Živilė Jolanta Biziulevičiūtė...

Įrašas

Kunigas Kazimieras Čibas

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100-mečiui Kazimieras Čibas gimė 1871 m. liepos 18 d. Vabalninko parapijoje, tuometinėje Žemaičių vyskupijoje. Paaugęs pagal anų laikų papročius sekmadienio rytais namuose giedodavo „gadzinkas“, ganydamas išdainuodavo visas kaimo dainas. Mokėjo groti vargonais. Pas vargonininką mokėsi natų, vargonų muzikos ir jį pavaduodavo. Paskui savarankiškai vargoninkavo...

Įrašas

Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją

Lietuva – Lenkija: nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos „Vorutos“ pokalbis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Filosofijos katedros prof. habil. dr. Bronislovu Juozu Kuzmicku. Prieš 24-erius metus straipsnyje Teritorinė autonomija – Lietuvos valstybės skaldymas * Jūs teigėte, kad teritorinė autonomija yra Lietuvos valstybės teritorijos skaldymas. Kaip matome,...

Įrašas

Kodėl tavęs čia nėra

Linas V. MEDELIS Tu gyveni gerai ir savo gyvenimu esi patenkintas. Turi savo namus, savo butą, gražią šeimą, abu su žmona einate aukštas pareigas, dirbate gerai apmokamus darbus, vaikai mokosi ir dirba užsieniuose, o nuo savo stalo nubyrėjusius valstybės trupinius gali sužerti į kokio prašytojo ar gerbėjo delną, gali užtarti kokį menkesnį valdininkėlį prieš didesnius...

Įrašas

Nuo Tamašiavos iki Eišiškių

Irma STADALNYKAITĖ, Trakai Antanui Lesiui įteikta Stanislovo Rapolionio premija Stanislovo Rapolionio mirties dieną, jau devintą kartą buvo įteikta Stanislovo Rapolionio premija už kultūros, švietimo, tautiškumo, istorijos sklaidą ir puoselėjimą Pietryčių Lietuvoje. Šis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ globojamas renginys, kaip įprasta, vyko S. Rapolionio biusto puošiamoje Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos aktų salėje. Gimnazijos direktorė...

Įrašas

Aukštadvario valsčiaus partizanas Stasys Virganavičius

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Partizanai žygin eina Ir užtraukia linksmą dainą, Kai Tėvynė laisva bus, Mes sugrįšim į namus. (Partizanų žygio daina) Stasys Virganavičius gimė 1920 m. gegužės 15 d. Trakų apskrityje Aukštadvario valsčiuje Liciūniškių kaime. Jo tėvai – Mečislovas Virganavičius, Bernardo (g. 1897 m.)...

Įrašas

Žąsys Jonui Basanavičiui…

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus...

Įrašas

L. V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus

alkas.lt Youtube.com platinami filmai apie tai, kad Lenkijos valdžia atsiima Vilnių Lenkijos karas su Rusija –  fantazija ir realybė Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių...

Įrašas

Česlovas Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: kam priklauso šis kraštas?

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys. Tarp ryškesnių...

Įrašas

Viliaus Bražėno 100-metė gimimo sukaktis ir LLKS ataskaitinis susirinkimas

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius 2013 m. balandžio 6 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyko publicisto Viliaus Bražėno (1913–2010) 100–ųjų gimimo metinių minėjimas. Jį organizavo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pjėgumus Koordinacinė taryba ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Pirmoji renginio dalis prasidėjo 9. val. ryto šv....

Įrašas

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...

Įrašas

Atsisveikinimo su poetu Marcelijumi Martinaičiu akimirkos Šventų Jonų bažnyčioje

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius 2013 m. balandžio 5 dieną, penktadienį, praėjus vos 4 dienoms nuo 77-ojo gimtadienio, užgeso poeto, eseisto, vertėjo, 1998 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, VU dėstytojo docento Marcelijaus Martinaičio gyvenimo ir kūrybos trajektorija. O ji buvo itin intensyvi, pulsuojanti, itin gyvybinga. Itin stiprus poetinio „aš“ ryšys su gimtuoju Žemaitijos kraštu, su...

Įrašas

Akad. prof. Z. Zinkevičius. Pastangos įminti Vorutos paslaptį

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius „Vorutos“ skaitytojus negalėjo nesudominti Aleksandro Zajančkausko straipsnyje „Vorutos paslaptis“ (2013 m. kovo 2 d.) aprašytos Jono Jaunučio Savicko šio vardo pilies paieškos, kurios privedė prie išvados, kad Mindaugo Voruta buvusi dzūkų krašte, Varėnoje. Tuo atveju ji negalėjo priklausyti Mindaugo tėvonijai, nes Mindaugas nebuvo jotvingis, taigi jis nekilo iš dabartinio...

Įrašas

Č. Iškauskas. Šaunuolė mūsų Prezidentė!

Česlovas IŠKAUSKAS Šaunuolė mūsų Prezidentė! Bent vienąkart jį nevyniojo savo pozicijos į vatą ir interviu į klausimą apie nacionalistiškai nusiteikusio jaunimo rengiamas eitynes, aiškiai pasakė: „Jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu…“. Žinoma, taip šalies vadovė rizikuoja užpykdyti vieną kitą kitatautį radikalą ir prarasti jų paramą artėjančiuose Prezidento rinkimams. Bet nebūkim vienadieniais vartotojais...

Įrašas

Lietuva finansuoja net 81-ą lenkišką mokyklą. Lenkija „neturi“ pinigų trims lietuviškoms…

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Pirmadienį, 2013 m. vasario 25 d., reaguodami į žinią apie tai, kad Lenkija ruošiasi uždaryti tris lietuviškas mokyklas, Nepriklausomybės Akto signatarai  Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Birutė Valionytė ir Alvydas Medalinskas lankėsi keliose Seinų ir Punsko  lietuviškose mokyklose, susitiko su Punsko viršaičiu. Pasak R. Ozolo, jie susidarė pakankamai gerą vaizdą ir esamą padėtį...

Įrašas

Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) VI suvažiavimas

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Visi mes norime būti gražūs. Norime, kad ir mūsų Tėvynė Lietuva būtų graži, todėl turime kiekvienas surasti tokią veiklos sritį, kurioje galėtume lengviau atsiskleisti kaip grožio ir gėrio kūrėjai. Tik gražus savo siela, blaivus žmogus gali gražinti Lietuvą. O pradėti reikia nuo savo tėviškės kampelio, upelio, takelio… (mons. Kazimieras Vasiliauskas)...

Įrašas

Lietuvos totoriai – lojalūs Lietuvos valstybės piliečiai

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje jau daugiau nei 600 metų gyvena iš Rytų kilusi etninė grupė, tradiciškai vadinama totoriais. Tikslios šį musulmonų tikėjimą išpažįstančios grupės apsigyvenimo laiką LDK nustatyti yra neįmanoma, tačiau apytiksliai pirmasis totorių įsikūrimas šioje teritorijoje siejamas su LDK ir Aukso Ordos susidūrimu XIII a. pradžioje. Ado Jakubausko, Galimo Sitdykovo...

Įrašas

Metų vertėjo krėslas – Povilui Gasiuliui

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Lietuvių PEN centras ir LR kultūros ministerija 2012 metų vertėjo krėslą šiemet skyrė  vertėjui Povilui Gasiuliui už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto perteikimą puikia lietuvių kalba verčiant John Dos Passos romaną „Manhatano stotis“ (Baltos lankos, 2012). Vilniaus paveikslų galerijoje 2013 m. vasario 19 d. laureatui buvo įteiktas tradicinis premijos atributas...

Įrašas

Pokalbis su poetu Vytautu Kaziela

Monika RYBELIENĖ, Molėtai „Bet mes gi ne karvės“ Kas geriau šiandien žino apie poeto dalią, nei pats poetas? Greičiausiai turbūt tik tas poetas, kuris ne tik pats daug rašo, bet ir kuruoja kitus, jaunus, poetus. Prieš kurį laiką dalyvaujant Molėtų viešojoje bibliotekoje surengtoje knygų aukštaičių ir žemaičių poetų almanachas „Atokios stotys 2012“, kurią sudarė Vytautas...

Įrašas

Kiek lietuvaičių ištekėjo už Lietuvoje internuotų lenkų?

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2013 m. sausio 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Joje panaudota medžiaga yra iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. Paroda veiks iki vasario 28 d. Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai ir...

Įrašas

Už tikėjimą mirti nebijau…

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius Straipsnis skirtas Žemaitijos Krikšto 600 m. jubiliejui, prisimenant kunigą Leoną Jurkų Kunigo šeima, branda ir mokslai Leonas Jurkus, s. Leono, gimė 1905 m. sausio 6 d. Kretingos aps. Skuodo vls. Būdvietės k. Jo tėvai – Leonas Jurkus ir Elena Steponavičiūtė-Jurkienė turėjo gražų, tvarkingą apie 40 ha žemės ūkį. Kun. L....

Įrašas

Jonas Jurgis Gocentas

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Mano dėdė, Mamytės Martos brolis, Jonas Jurgis Gocentas (teisininkas, kraštotyrininkas, literatas, bibliofilas, sakytojas) gimė 1897 m. gruodžio 11 (23) d. 4 val. vakaro Paprūsėje, Gardamo miestelyje (Raseinių aps., dab. Šilutės r. žemaitiškoje dalyje) mažažemių ir daugiavaikių (3-ias iš 10 vaikų) Augusto (1871–1935) ir Marijos Katrės (Endrulikės, 1872–1954) Gocentų šeimoje. Tik šią...

Įrašas

Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...

Įrašas

Baltistika Lietuvoje ir užsienyje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...

Įrašas

Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...

Įrašas

Knyga „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Knygą „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ išleido VšĮ „Versmės“ leidykla (www.versme.lt), Vilnius, 2012. (153 p. : iliustr. – ISBN 978-9955-589-40-2). Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Knygos atsakingasis redaktorius Andrius Biziulevičius Kalbos redaktorius Violeta Baltušytė Maketuotoja Nijolė Juozapaitienė Viršelio dailininkas Rimantas Tumasonis Viršelyje panaudota Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Antroji autorių knyga...

Įrašas

Kun. Justinas Saulius

Vytautas ČESNULIS, Vilnius Kunigas Justinas Saulius gimė 1912 m. sausio 8 d. Švenčionių rajone, Mėžionyse (buv. Cirkliškio apyl.), smulkaus ūkininko šeimoje. Tai – Pranciškaus ir Julijos Uzielaitės Saulių sūnus. Pasak 1932 m. spalio 3 d. rašytos autobiografijos (Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, sutr. MAB, f. 318, b. 26144), eidamas vos trečius metus, vaikelis liko...

Įrašas

Laiką ir ideologijas įveikusi disertacija. Mūrinė Lietuva

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Pirmą kartą Valdovų rūmų reprezentaciniame aukšte, Renesansinėje audiencijų menėje, kurioje istoriškai ir vykdavo pačių reikšmingiausių dvaro rūmų gyvenimo renginiai, 2012 m. lapkričio 7 d., buvo surengtas kultūros vakaras, skirtas šviesaus atminimo Lietuvos architektūros istorijos klasiko, architekto, profesoriaus Stasio Abramausko (1927–1996) 85-erių metų sukakčiai ir jo studijos „Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a.“ sutiktuvėms. Prof. S....

Įrašas

Kunigas Petras Dagys – Viešpaties ir lietuvybės tarnyboje

Vytautas GOCENTAS, Vilnius 2012 metais protestantiškasis pasaulis Amžinybės arba Mirusiųjų minėjimo šventę minės lapkričio 25 dieną, t. y. paskutinį bažnytinių metų sekmadienį. Greta šios šventės, gruodžio 1-ąją – ir reformatų bei liuteronų kunigo, spaudos darbuotojo, visuomenės veikėjo dr. Petro Dagio 35-ųjų mirties metinių sukaktis. Šiai datai artėjant jos paminėjimu spaudoje pasirūpino P. Dagio žmona Arianė. Surinkusi geroką...