Voruta

Semeliškių miestelyje, Trakų rajone, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų stovi dabartinė medinė šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1783 ar 1786 m.), garsi šv. Roko atlaidais. Šiuo metu klebonauja kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas. Čia parapijiečių aukomis nuo 2002 metų leidžiamas mėnesinis religinis, iliustruotas 12 puslapių laikraštis. Šiame 2008 m. liepos mėnesio Nr. 7 (60)...

Koks vis dėlto tai dar, deja, sovietinis monstras… ta šiandieninė Klaipėda. Nykus miesto siluetas, kurį sudaro vien tik „fabrikų“ kaminų bokštai, pilkos betoninių namų dėžutės. Sovietinis skurdas įamžintas akmenyje ir visur kitur, kur tik jie „sugebėjo“ įsiterpti. Tik tada, kai kurį laiką čia pagyveni, pavaikštai ir pamatai dvasinio skurdo paženklintą aplinką, pradedi suvokti kokią žalą visai...

Kas galėjo patikėti, kad šiais metais Minske bus išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas. Kadangi jau nuo studijų laikų esu parašęs kelias dešimtis straipsnių lietuvių tautos kilmės klausimais, o taip pat 1990 m. išleidęs knygą „Lietuvių tautos kilmė“, turėjau galimybę susidaryti gana išsamią nuomonę apie mūsų tautos priešaušrį. Todėl juo labiau stebiuosi, kad lemiamas...

Birželio 27 d. 19 val. Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius, Arsenalo g. 3A) Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai talkinant rengiamas susitikimas su lenkų tarptautinio kultūrinio projekto „Jogailaičių kelias“ („Szlak Jagielloński“) organizatoriais ir dalyviais, iki liepos 7 d. keliausiančiais tarptautiniu istoriniu keliu Vilnius-Liublinas-Krokuva. Kaip teigia vienas projekto sumanytojų, Liublino (Lenkija)...

Lenkijos organizacijos ryšiams su užsienio lenkais „Wspolnota Polska“ pranešimas apie tautiečių padėtį Lietuvoje piktina neobjektyvumu. Lenkų teisių padėtis mūsų šalyje kritikuojama, teigiama, kad nusižengiama dvišalei sutarčiai ir tarptautinei konvencijai. Lenkijos organizacijos manymu, jie įrodė lietuvių klastą ir lenkų sąžiningumą. Deja, lenkai, kaip ir prieš aštuoniolika metų vėl užlipo ant to paties grėblio ir šį kartą...

Skeptikai pranašavo, kad Joninės ant Rambyno kalno be linksmybių, alaus ir pobūvių muzikantų sunyks. Tačiau dvasingesnės, labiau panašios į Vydūno ir Martyno Jankaus laikų renginius, sėkmingai sugrįžta ant žilojo Rambyno.   Sunkmetis neišgąsdino Šventę organizavę Pagėgių savivaldybės kultūros centro darbuotojai pripažino, kad užėjus ekonominiam sunkmečiui svarstyta, ar neatsisakyti ir Joninių ant Rambyno kalno. Vis dėlto...

Tapytojas Saulius Kruopis 1993 m. baigė Vilniaus Dailės akademijos Tapybos fakultetą, 30 metų praktikavo Indijos filosofiją, keletą kartų ten buvo išvykęs, mokėsi miniatiūrų tapybos vienuolynuose. Nuo 1995 m. rengia tarptautinius tapybos plenerus Nidoje „Nidos ekspresija“ . Yra Nidos Menininkų asociacijos „Tiltas“ pirmininkas, surengė 80 Nidos tapybos kolekcijos parodų Lietuvoje ir užsienyje bei daugiau nei 50 personalinių...

Henrikas Lizdenis gimė 1927 m. Mažeikių apskrityje, Sedos mieste tarnautojų šeimoje: tėvas buvo buhalteris, motina – mokytoja. Pradinę mokyklą ir gimnaziją lankė Mažeikiuose, o nuo 1946 m. dirbo pedagoginį darbą Buknaičių pradinėje mokykloje, Žemalės progimnazijoje ir Karpėnų septynmetėje mokykloje. 1950 m. įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą, kuriame kartu dirbo pedagogikos kabineto vyresniuoju laborantu bei dėstė...

Pirmą kartą Lietuvos vardas raštu buvo paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo vienuolyno (Vokietija) analuose – pametiniame metraštyje ryšium su šv. Brunono Bonifaco žūtimi. Suprantama, žinutę įrašęs vienuolis (vienuolė) to vardo pats nesugalvojo. Tasai vardas jau prieš tai buvo vartojamas. Nuo kada jis atsirado? Tai sunkus klausimas. Lengviau pasakyti, kada jis jau tikrai turėtas. Kazimieras Būga tvirtino...

Trečiadienį, liepos 1 d. (Liublinas). Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus atvyko su darbo vizitu į Lenkiją ir dalyvavo Liubline minimose 1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sąjungos – Liublino Unijos 440-ųjų metinių iškilmėse. Vizito metu Lietuvos vadovas kartu su Lenkijos Respublikos Prezidentu Lechu Kačynskiu (Lech Kazcynski) ir Ukrainos Prezidentu Vladimiru Juščenka Liubline dalyvavo šv. Mišiose,...

Šių metų liepos 24-tą dieną sueina 100 metų nuo šviesaus Daugėliškio krašto žmogaus, žinomo etnografo, istoriko, rašytojo Jeronimo Cicėno gimimo. Jo gimtinė – Garšvinės trijų sodybų gyvenvietė, esanti dabartiniame Ignalinos rajone, šalia Gedžiūnėlių draustinio ir Dysnos upės, yra Lietuvos pakraštyje. Daugėliškio kraštas nėra plačiai žinomas Lietuvoje. Jo kalvotas žemės paviršius be didesnių vandens telkinių pašaliečiui...

Tik vienerius metus Trakuose klebonavo kunigas Mečislovas Malyničius-Malickis, tačiau net šis trumpas jo veiklos laikotarpis vertas detektyvinės apysakos. O ir visas žinomas kunigiškas jo gyvenimėlis už genį margesnis: niekada nenutrūkę ginčai su valdžios įstaigomis bei atskirais pareigūnais, kitais kunigais, bylos teismuose ir t. t. ir t. t. Visų kunigui reikštų kaltinimų net suminėti neįmanoma. Per...

1925-1932 metais Trakuose vikariavo kun. Petras Velička. P. Velička gimė Sibire, tuometinės Tomsko gubernijos Marijinsko mieste (dabar Kemerovo sritis). Tik gimimo data skirtinguose dokumentuose rašyta nevienodai: pasak pažymos, pateiktos 1922 m. stojant į Vilniaus kunigų seminariją (Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, fondas 342, byla 14433; toliau – MAB, o skaičiai reikš fondo ir bylos...

Liepos pradžia visuomet verčia prisiminti Lietuvos istoriją: Liepos 6-ąją pažymime Mindaugo karūnaciją, 15-ąją – Žalgirio mūšį. Tačiau šių dviejų datų šešėlyje slepiasi dar vienas išskirtinės reikšmės įvykis: 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero (dab. Latvijoje) žemaičiai sutriuškino jungtines Vokiečių ordino pajėgas iš Livonijos ir Prūsijos.   Šis mūšis – tai ne šiaip antroji...

2009 m. liepos 15 d.  minimos Žalgirio mūšio 599-osios metinės, praėjusį savaitgalį, Žemaičių vienybės dieną, buvo prisimintas ir inscenizuotas Durbės mūšis, o „Skaitytojų ekspresas“ šiomis dienomis gavo laišką apie dar vieną svarbų – Skuodo – mūšį, kuris įvyko 1259 metais, taigi šiemet minime jo jubiliejines – 750-ąsias – metines. Pagal archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad Skuodo mūšis...

Wendtas (Wendt) Endrikis (1819 III 22 Maž. Lietuvoje–1896 VII 5 Traksėdžiuose, Šilutės aps.), mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas, periodinės spaudos bendradarbis. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją mokytojavo, paskutinė darbovietė – Bitėnuose. 1887 m. išėjo į pensiją ir apsigyveno Traksėdžiuose. Didaktinio turinio apsakymų paskelbė O. Mauderodės Lietuviškose kalendrose (Tilžėje). Parengė laiškų ir reikalų raštų rašymo pavyzdžių...

Saulėto ryto nesulaukęs, Kuklus kary, tautos sūnau, Tu užgesai, kai laisvė švito, Laimėjai kovą tu, ne sau…   Istoriko Valdo Striužo monografija „1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje“* pasirodžiusi 2006 m., skirta tautos sukilimo aukoms atminti. Rašoma apie lietuvių karių ir partizanų 1941 m. birželio antisovietinį sukilimą buvusioje Švenčionių apskrityje, Vilniuje, Varėnos-Valkininkų ir Alytaus krašte. Tai...

Aldonos Balsevičienės knyga „Juodojo Kranto žmonės“* pasirodė 2008 m. Autorė, beveik visą gyvenimą gyvenusi Juodkrantėje, buvo mokytoja, 13-ka metų mokyklos direktore, daugiau nei 11-ka metų gyvenvietės seniūne, daug kartų rinkta deputate, savo autobiografinėje knygoje įtaigiai ir su didele meile aprašo daugelį Juodkrantės ir Kuršių nerijos žmonių, jų svajas bei mintis, likimus. Čia galima rasti linksmų...

Nevalia pamiršti savo pagrindinių priedermių- išlikti visur ir visada lietuviu…   Žinomo pedagogo, matematikos mokytojo Algimanto Masaičio prisiminimų knyga „Marijampolio vaikai“*, skirta jo tėveliams, 100-osioms jų gimimo metinėms paminėti, išėjo 2007 m. Tai sakmė apie Vilnijos krašto istorijos puslapius, apie tai, kaip buvo jame palaikoma lietuvybė, nuolat budinama tautos dvasia. Apie Marijampolio vidurinės mokyklos (vienintelės...

Š. m. liepos 31 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos muziejuje bus įteikiama tradicinė Martyno Jankaus premija. Kasmetinė premija už Martyno Jankaus gyvenimo ir kūrybos populiarinimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo populiarinimą skiriama žurnalistams, kraštotyrininkams, muziejininkams, visiems tiems, kuriems rūpi Mažosios Lietuvos likimas. Premijos steigėja – mecenatė – lietuviškosios raštijos platintojo, visuomenininko Mažosios Lietuvos patriarcho (1858–1946) vaikaitė...

2009 m. liepos 31 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje švęstas ne tik Mažosios Lietuvos atminimas ir gyvavimas, meno ir kūrybos svarba, bet ir moters reikšmė. Didžios moters, Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vaikaitės Ievos Jankutės rankomis tądien pagarba atiduota rašytojai Astridai Petraitytei – dar vienai drąsiai damai, kurios kuriamuose „donkichotuose“ žydi Mažoji Lietuva.  ...

Vasario 16-osios akto signatarai Tautos atgimimo keliu Donato Malinausko nuopelnai kovojant už lietuvybę abejonių nekelia. Pakanka paminėti tik kelis šios kovos epizodus: jis buvo „Dvylikos apaštalų“ draugijos steigėjas (1895), Lietuvių Seimo Vilniuje organizatorius (1905), Lietuvių sąjungos lietuvių kalbos teisėms ginti bažnyčiose pirmininkas (1906–1915), Lietuvių mokslo draugijos narys (nuo 1907), „Rūtos“ draugijos Vilniuje (1909) ir „Ryto“...

Didybė mūsų – mūsų praeitis; ją pažindami imsime gerbti turimą paveldą, o jo puoselėjimas – mūsų tolesnė plėtotė ir mūsų atgimimas… Ištiań siuviar karandašlar! Dailininkas Vincentas Smakauskas 1822 metais, būdamas studentas, atvyko į Trakus piešti griūvančios pilies ir jos freskų. O po 20 metų (1841 m.) rašomus atsiminimus pradėjo nuo karaimams priklausančios karčemos, kurioje tvyro...

1202 metais susikūręs Kalavijuočių ordinas netruko pajungti savo valdžiai lyvius ir latgalius. Kalavijuočiai bei danų feodalai pavergė ir estus, nesėkmingai bandžiusius išsivaduoti 1222–1224 metais. XIII a. 3-iajame dešimtmetyje Ordinas jau buvo užvaldęs ir dalį sėlių, kuršių ir žiemgalių žemių.   Šių užkariavimų metu Kalavijuočių ordinui ne kartą teko susidurti su lietuviais, puldinėjusiais Padauguvį. Vien XIII...