2009 m. liepos 15 d.  minimos Žalgirio mūšio 599-osios metinės, praėjusį savaitgalį, Žemaičių vienybės dieną, buvo prisimintas ir inscenizuotas Durbės mūšis, o „Skaitytojų ekspresas“ šiomis dienomis gavo laišką apie dar vieną svarbų – Skuodo – mūšį, kuris įvyko 1259 metais, taigi šiemet minime jo jubiliejines – 750-ąsias – metines.

Pagal archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad Skuodo mūšis galėjo vykti apie 6 kilometrus į pietvakarius nuo miesto, dabartiniame Luknės kaime.
Anot Eiliuotosios Livonijos kronikos, 1259 m., kai žemaičių 3 tūkst. vyrų kariuomenė įsiveržė į Kuršą, jų žynys-aukotojas metęs burtus ir nuspėjęs žemaičiams pergalę. Buvęs užmuštas ir paaukotas gyvulys, o kariai trečdalį laimėto grobio pažadėję atiduoti dievams. Kronikoje aprašytas Žemaičių kunigų pasitarimas puotos metu, tačiau nepaminėti nei tų kunigų, nei žygio vadų vardai.
Vienas iš pagrindinių žemaičių žygių į Kuršą tikslų buvęs neleisti kryžiuočiams įsikurti Žemaičių pasienyje.
Kuldigos (Goldingen) komtūras Bernhardas von Harenas, prisivijęs su grobiu iš Kuršo grįžtančius žemaičius, Skuodo laukuose bandęs jiems pastoti kelią. Bet jo kariuomenė susirėmimo su žemaičiais metu buvo sumušta. Žemaičiams tąsyk vadovavo kunigaikštis Vykintas.
Pergalė prie Skuodo žemaičiams suteikė dar daugiau drąsos. Jie stipriau ėmė priešintis Ordinui. Kovodami su juo, po metų Durbės mūšyje žemaičiai šventė dar didesnę, Baltijos šalių istorijoje dar reikšmingesnę pergalę.
Skuodo mūšio vieta Skuodo rajono gyventojų rūpesčiu paženklinta trimis liaudies meistrų sukurtais stogastulpiais. Jie padaryti 1998-2003 m. įgyvendinant tuometinio Skuodo rajono savivaldybės paminklotvarkininko, Žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyriaus pirmininko Evaldo Razgaus projektą „Žengdami į ateitį, neužmirškime praeities“. Spėjamo mūšio vietoje pasodintas ąžuolynas.

www.ve.lt