Šventę organizavę Pagėgių savivaldybės kultūros centro darbuotojai pripažino, kad užėjus ekonominiam sunkmečiui svarstyta, ar neatsisakyti ir Joninių ant Rambyno kalno. Vis dėlto nutarta tęsti tradiciją ir reprezentacinė savivaldybės šventė, pavadinta „Tradicijų pynė pagal Vydūną“, įvyko. Taupumo sumetimais šį kartą tepakviesti keli chorai, atsisakyta svečių palapinės.

Lietuvos vardo tūkstantmečio proga šiemet šventės dalyviai buvo kviečiami ateiti pasipuošus kokiu nors tautinės aprangos akcentu. Miela buvo matyti mergaites ir berniukus, papuoštus tautinėmis juostelėmis, ar suaugusiuosius su šiaudinėmis skrybėlėmis bei ryšinčius juostomis.

Nežinia, kodėl kituose laikraščiuose išspausdinti klaidingi skelbimai. Vienas laikraštis nurodė, kad šventinis aukuras bus uždegtas ir šventė prasidės 9 val. ryto, o kitas į šventę pakvietė ne tą dieną…

 

Šventinės iškilmės prasidėjo šventine eisena, kurios priešakyje trankiai grodamas žygiavo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Šventinį aukurą paprašytas uždegė Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius. Sveikindamas šventės dalyvius ir svečius Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pabrėžė, jog šia švente stengiamasi puoselėti ir įprasminti senuosius papročius bei tradicijas. Jis priminė ant Rambyno vykusias šventes prieškariu, kai ant lietuviams brangaus kalno giedodavo chorai ir vykdavo tautiniai vaidinimai.

Kad Joninės yra ir šventojo Jono Krikštytojo diena, priminė Pagėgių klebonas Vytautas Gedvainis. Ši diena yra džiaugsmo, gamtos ir vidurvasario šventė. Jono vardas simbolizuoja dangų, nes Jonas Krikštytojas ir esąs dangaus pasiuntinys. Joninių – prasmingiausios ir linksmiausios vasaros šventės proga pasveikino ir Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys.

Prisiminta ir „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, kurios pirmajame puslapyje įrašyti Vydūno žodžiai. M. Jankui padovanotoje knygoje jo gyvenimo metais pasirašydavo garbūs svečiai, atvykę į svečius Bitėnuose, netoli Rambyno. Į knygos kopiją, saugomą M. Jankaus muziejuje, ir dabar pasirašo garbingi svečiai. Į „Marguvos“ šokėjų prie aukuro atneštą knygą paprašyti pasirašyti: meras V. Komskis, Kretingos kultūros centro choro vadovas Tomas Ambrozaitis ir VRM pučiamųjų orkestro vadovas pulkininkas Algirdas Radzevičius. A. Radzevičius vėliau sakė, kad galimybė pasirašyti šioje knygoje jam yra didelė garbė ir pripažinimas visam orkestrui, kuris šiais metais švenčia dvidešimtmetį.

 

Prie aukuro pasiklausę pučiamųjų orkestro koncerto, pasigrožėję šokių kolektyvų iš Šilalės, Priekulės ir Pagėgių šokiais, visi rinkosi pagrindinėje šventės aikštėje. Ten šurmuliavo kaimo bendruomenių kiemeliai, žavėję kulinarinio paveldo gardėsiais. Lumpėniškiai vaišino sūriu su medumi, plaškiškiai – žuviene, svetingi buvo Vilkyškių krašto bendruomenių atstovai. Pagėgių miesto bendrovės pirmininkas Edmundas Incius nepaleido nė vieno svečio, nepavaišinęs jo specialiai pagaminta Rambyno trauktine. Norintieji galėjo įsigyti vaistažolių, surinktų Rambyno kalno apylinkėse. Vaistažoles rinko Pagėgių vaikų globos namų auklėtiniai, Lumpėnų bendruomenės narė Ramutė Murauskienė.

Šventės koncertą pradėjo jaunieji artistai iš Tauragės Žalgirių vidurinės mokyklos, jie vaidino ištrauką iš spektaklio „Karalius Mindaugas“. Vėliau koncertavo chorai: Klaipėdos universiteto (vadovas Algirdas Šumskis), Kretingos kultūros centro (vad. T. Ambrozaitis) bei Pagėgių papildomojo ugdymo mokyklos (vadovės Virginija Bubelienė ir Evelina Norkienė). Vėliau pasirodė svečiai: Tilžės folkloro ansamblis „Slavianskij krug“ ir ansamblis iš Klaipėdos ukrainiečių klubo „Prosvit“. Joninių apeigas – laužo deginimą, vainikėlių Nemunu plukdymą, paparčio žiedo ieškojimą – lydėjo folkloro ansamblio „Kamana“ ir Tauragės kultūros rūmų jaunimo folkloro ansamblio dainos.

Gegužinę užbaigė muzikos grupė „Crazy Crov“.

www.litera.lt