Sena Voruta

Įrašas

Tebūnie užrašyta ir suvokta

V amžiuje žlugo Romos imperija, kartu su ja žlugo senoji vergovinė santvarka ir pradėjo formuotis nauja – feodalinė. V a. laikomas senųjų amžių pabaiga ir naujos istorinės epochos – viduramžių – pradžia. Viduramžiai su feodaline santvarka Europoje tęsiasi ligi XVII a. vidurio. Rusijos imperija savo valdose baudžiavą, taigi ir feodalinę santvarką naikino reformomis.   Tačiau...

Įrašas

Laisvės kryžkelės. KGB kalėjimas ir jo istorija

Atsinaujinusių „Laisvės kryžkelių“ akiratyje – garsiojo Vilniaus KGB kalėjimo istorija.   Būsimasis KGB kalėjimo pastatas Vilniuje, Gedimino pr. bei Aukų g. sankirtoje pastatytas 1899 m. specialiai Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismams. Teismai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, tiksliau – iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Tuomet pastate įsikūrė įvairios vokiečių okupacinės valdžios...

Įrašas

Patvirtinta Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programa

Vyriausybė patvirtino Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programą. Programoje numatyti įvairūs renginiai, kuriuos organizuos Krašto apsaugos, Užsienio, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Vidaus reikalų ministerijos, Istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, kitos institucijos.   Pagal patvirtintą programą bus suorganizuotas valstybinis Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimas ir renginiai plačiajai visuomenei – sukurtas ir parodytas istorinis dokumentinis televizijos...

Įrašas

Profesorius Z. Norkus: „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija – tai nepasiskelbusi imperija su neįvykdyta misija“

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija negalėjo pasigirti gyventojų skaičiumi, ištobulinta kelių ir komunikacijų sistema, universalistine ideologija, bet jos plati teritorinė ekspansija, siekis tapti Rytų Europos hegemone ir teritorinė sandara, kurioje išsiskiria metropolija ir jai pajungtos periferijos, leidžia ją įvardinti imperija. Tai naujoje knygoje „Nepaskelbtoji imperija“ įrodinėja Vilniaus universiteto profesorius Zenonas Norkus.   „Imperijos istorinę reikšmę lemia ne...

Įrašas

SSRS agresija prieš Lietuvos respubliką 1991 metų sausį: tarptautiniai teisiniai aspektai (I d.)

Artėjant Sausio 13-osios metinėms skelbiame, mūsų požiūriu, nepraradusį aktualumo straipsnį, gvildenantį tuometinius įvykius tarptautinės teisės požiūriu. Manome, kad verta priminti ne tik Sausio 13-osios įvykius, bet ir platesnį jų tarptautinį teisinį kontekstą – Lietuvos Respublikos okupaciją, jos tęstinumą, Kovo 11-osios aktus, atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos kelią į jos vyriausybės tarptautinį pripažinimą. Sausio 13-oji buvo didvyriška...

Įrašas

Žurnalas „Liuteronų balsas“ nr. 99

Išėjo iš spaudos žurnalo „Liuteronų balsas“ 2010 m. Nr. 1 (99). Leidinys pradedamas raginimu „Atmesti neapykantą“. Tai – prof. Vytauto Landsbergio kalbos, pasakytos 1990 metais Norvegijos sostinėje Osle, publikacija.   Žurnale spausdinami religinės tematikos straipsniai. Tarp jų: „Amžinojo gyvenimo pradžia yra Žemėje“, – pasakoja Gražvydas Paukštė, miestų statybos projektavimo instituto inžinierius, pastarųjų 12 metų laisvalaikiu...

Įrašas

Vėl šniokščia rėvos: Jūros upe per vakarų Lietuvą (3)*

Trikampį tarp Jūros ir Aitros užima retai šienaujama pieva, kurią iš šiaurės uždaro kvapnus miškas – rečiau pajūriuose matomi kadagiai, pušys ir, aišku, skarotos eglės. Seniau santakoje ganydavo galvijus, tai buvo dažnai žmonių lankoma vieta.   Iš netolimos tėvų sodybos į santaką mėgdavo ateiti kunigas ir kalbininkas Kazimieras Jaunius. Sustojus ties Aitros žiotimis ilgesniam laikui,...

Įrašas

Valdovų rūmų muziejaus rinkinius papildė 4 vertybės

Per pirmuosius du 2010 m. mėnesius Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildė keturios unikalios vertybės.   Gautos trys dovanos, o vienas unikalus paveikslas perduotas ilgam laikui saugoti ir eksponuoti.   Vilkaviškio vyskupijos katedros kanauninkas, Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ilgametis dėstyto jas, docentas, teologijos daktaras Algimantas Vincas Kajackas...

Įrašas

Lenkijoje rastas iki šiol nežinomas karaliaus Jogailos paveikslas

Lenkijos pietinės Švento Kryžiaus vaivadijos istorinio Sandomiero miesto katedroje rastas iki šiol nežinomas lietuvių kilmės karaliaus Jogailos paveikslas.   Kad tempera ant medžio tapytas vyro su kalaviju portretas, kuris galėjo būti sukurtas XVI amžiuje, vaizduoja 1386-1434 Lenkiją valdžiusį monarchą pagal seną inventorizacijos įrašą nustatė Sandomiero arkivyskupijos muziejaus menotyrininkė Urszula Stępien.   Po restauracijos 225 cm...

Įrašas

Norima išguiti lietuvių kalbą iš lietuviškų pasų

Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje nėra tautinės nesantaikos. Bet kažkam tai, matyt, nepatinka. Žūtbūt norima sukelti tautinę įtampą. Dabar sugalvota supriešinti lietuviškai ir lenkiškai kalbančius Lietuvos piliečius. Pretekstas kilnus – ginti lenkų tautinės mažumos teises. Atseit, nedori lietuviai skriaudžia lenkiškai kalbančiuosius, neleisdami jiems rašyti savo vardų ir pavardžių lenkų kalba.   Gaila, kad daug kas, netgi...

Įrašas

Brolių Juškų legendos pėdsakai Vilkijoje

Senojoj klebonijoje (mediniame namelyje), kurioje Antanas Juška klebonavo 1862-1864 m. dabar yra Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus, unikalus muziejus, kuriame tvyro gyva brolių Juškų, tautosakininkų, dvasia. Jame žiema vasara pulsuoja aktyvus gyvenimas: Juškų dainų konkursai vaikams ir jaunimui, liaudies instrumentų, kapelų vakarai, poezijos posmu, prisiminimų jungtinės vakaronės, įterpiant dainas bei įvairių instrumentų (kanklių,...

Įrašas

I. Domeika ir R. Šviedrys: Pirmojo sukilimo atsiminimai

Prieš porą dienų atskridęs į Bogotą prisiminiau mokslo istorijos profesorių Romualdą Šviedrį, kadaise gyvenusį Kolumbijoje. Jo dėka beveik prieš metus Vilniuje pasirodė Igno Domeikos, 1831 metų sukilimo dalyvio, memuarai arba, kaip jis juos pavadino, “Tremtinio atsiminimai” (Ignotas Domeika, „Mano kelionės“, Vilnius, Pradai, 2002, T. I; iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė ir Dalia Saukaitytė; įvadus...

Įrašas

Trakų Vokės dvaro rūmai tapo bajorų rezidencija

Rudens auksu nubarstytais takais spalio 12-ąją traukė Lietuvos bajorai ir jų svečiai į Trakų Vokės dvaro rūmus. Nuo pagrindinių puošnių vartų iš abiejų jos pusių liepų alėjos degė fakelai, keldami šventišką nuotaiką, žadindami emocijas. Prie pagrindinio rūmų fasado TV kameros fiksavo bajorus ir svečius, raudonu kilimu žengiančius į rūmų vestibiulį. Kur skambant klasikinei muzikai, buvo...

Įrašas

Dėkojame už 2005 metų „Vorutos” prenumeratą

Vandai Gasperienei, JAV Jeronimui Gaižučiui, JAV Ramintai M.Muzumdar (Cicėnaitei) , JAV Jonui Prakapui, JAV Valdemarai Malinovskai, Lenkija Gražutei Sirutis (Šlapelytei), JAV Algimantui Gureckui, JAV Alfonsui Babonui, JAV Vilniaus krašto lietuvių sąjungai  išeivijoje Kanados lietuvių fondui Kanados lietuvių katalikų centrui Broniui Krokui, JAV JAV lietuvių fondui Broniui Sapliui, Kanada Vytautui Aušrotui, Kanada Linui Balaišiui, Kanada Alei...

Įrašas

Antroji Lietuvos tūkstantmečio data

1009 metais „Šventasis Brunonas, kuris yra vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, XI savo vienuolystės metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių nukirsdintas, su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų“. Taip rašoma Kvedlinburgo analuose – tokia yra seniausia žinia apie Lietuvą. Kovo 9-oji yra antroji šaltinių nurodoma Brunono žūties data. Brunono bendramokslio ir giminaičio Merzeburgo...

Įrašas

LR Prezidento Rolando Pakso kalba Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XI Seime

Brangieji tautiečiai, Man labai džiugu pasveikinti Jus, susirinkusius į Pasaulio lietuvių bendruomenės vienuoliktąjį Seimą. Didžiulį įspūdį daro, o, tiksliau sakant, sukrečia vien šalių, iš kurių Jūs atvykote, sąrašas. Valstybių pavadinimų pirmosios raidės – tai beveik pilna abėcėlė. Kaip plačiai pasklido mūsų tauta po pasaulį!  Kiek sudėtingų likimų ir dramų! Kiek kančių ir sunkių kovų už...

Įrašas

Įžymus Vilniaus krašto mokytojas

Mokytojo Bronislovo Suduikio 120-ąsias gimimo metines minint. Jei mokiniai po daugelio metų dar prisimena savo buvusio mokytojo 120-tąsias gimimo metines. Vadinasi, mokytojas vertas prisiminimo. Tarpukaryje Vilniaus krašto mokytojai, mokę vaikus lietuviškai, buvo savo tautiečių gerbiami, tačiau valdžios neretai persekiojami. Vėliau, įvykus pasikeitimams, pusę amžiaus tylėta, mokytojų nuopelnai – užmiršti, o neužmirštiesiems teko patirti didesnių nuoskaudų....

Įrašas

Kviečiame į Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 1927 m. Konkordato sukakties minėjimą ir S. Bačkio veikalo sutiktuves

Vilniaus Arkivyskupijos kurija, Šv. Juozapo kunigų seminarija ir Lietuvos Katalikų mokslo Akademija (LKMA) 2007 m. spalio 1 d. (pirmadienį) 18 val. kviečia į „Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 1927 M. Konkordato sukakties minėjimą“ ir Stasio Antano Bačkio veikalo „Lietuvos ir Šventojo Sosto Konkordatas“ lietuviško leidimo sutiktuves Šv. Juozapo kunigų seminarijoje (Kalvarijų g. 325) Programa: Įžangos žodis   JEM...

Įrašas

Naujas lietuvių katalikų sielovados vadovas Vokietijoje

Pranešimas Naujas lietuvių katalikų sielovados vadovas Vokietijoje Vokietijos Vyskupų Konferencijos Migracijos komisijos pirm. vyskupas Josef Voss pranešė, kad jo komisija 2006 m vasario m. 16d. posėdyje priėmė šį nutarimą: „Vokietijos Vyskupų Konferencijos Migracijos komisija patvirtina, kad kun. Alfonsas Kelmelis, gyvenantis Lietuvoje, nebėra Vokietijos lietuvių sielovados vadovas, nes jis yra galutinai atšauktas į savo vyskupiją. Komisija...

Įrašas

Juozą Maceiką prisimenant

Yra žmonių, kuriuos įsimeni visam gyvenimui. Ne todėl, kad jie išsiskirtų iš kitų ekstravagantišku elgesiu, drabužiais ar kitomis vizualiai suvokiamomis savybėmis. Ne kas kita, o kuklumas, iš jų sklindanti dvasinė šiluma ir išmintis padaro juos iškiliais ir įsimintinais. Toks buvo Juozas Maceika. Jį, visuomet ramų, santūrų prisimenu iš ankstyvos vaikystės. Tai buvo trijų mūsų šeimos...

Įrašas

Tverečiaus kraštas

Tokia antrašte prieš kurį laiką pasirodė gana stora, 568 p. knyga. Turbūt visiems suprantama, kad yra didžioji istorija, pasakojanti apie žmoniją, imperijas, valstybes, tautas…, ir mažoji istorija: atskiro žmogaus, šeimos, kaimo, parapijos ar valsčiaus. Tų istorijų anksčiau lyg ir nebūdavo rašoma, spausdinama, nebent kokio nors žymaus žmogaus atsiminimai, kitų parašytos gyvenimo apybraižos. O atkūrus Nepriklausomybę...

Įrašas

„Litwa Środkowa“

„Anais“ laikais važinėdami su studentais į kalbines ir tautosakines ekspedicijas, lankėme ir Baltarusijos TSR gyvenančius lietuvius. Įspūdis būdavo dvejopas. Žavėdavomės gyva archajiška lietuvių šneka baltarusių kalbos apsupty, retomis, mums dar negirdėtomis dainomis. Tačiau glumino žmonių pasakojimai apie lietuvybės puoselėtojų persekiojimus ir suvokimas, jog lietuvių kalba čia vartojama kaip carų laikais – tik namie, kai kur...

Įrašas

Kodėl buvo apdovanotas generolas P. Plechavičius

Pastaruoju metu žiniasklaidoje eskaluojama Lietuvos generolo Povilo Plechavičiaus apdovanojimo Vyčio kryžiaus ordinu tema, aktyviai peršama nuomonė, neva generolo nuopelnai yra labai abejotini, o jis pats esą net susitepęs nekaltų civilių gyventojų krauju. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), teikęs P.Plechavičiaus kandidatūrą šiam garbingam apdovanojimui, atsakingai pareiškia, jog P.Plechavičius buvo Lietuvos karininkas, tarnavęs tik...

Įrašas

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos šešiasdešimtmečiui artėjant

Daug žymių įvykių, svarbių datų yra mūsų tautos ir valstybės istorijoje. Tarp jų – ir 1949-jų metų Vasario 16-oji, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo diena. Ši Deklaracija visuomet turėtų priminti mūsų tautos pasiryžimą siekti Laisvės, troškimą kurti demokratiniais, konstituciniais principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Sovietinės okupacijos metais apie LLKS Deklaraciją, buvo visiškai...

Įrašas

Ką reiškia vardas?

Štai prieš keletą dienų iš mūsų krašto išvyko Australijos lietuvių šokių grupės “Gintaras” ir jungtinio Australijos lietuvių choro dalyviai. Dauguma mūsų lietuvių, paskaitę jų koncerto programą, atkreipė dėmesį į svečių vardus. Štai keletas jų: Girnius, Daina, Lina, Paulius, Tomas, Gražina, Raminta, Arūnas, Gintaras, Alanta, Audrius, Nindra, Daiva, Ginta, Rimas, Audra, Nerija. Visi lietuviški. Ir nors...

Įrašas

Strateginis partneris, gal tiesiog kaimynas

Perskaičiau 2009 m. sausio 24 d. Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ Nr. 2 (668) publikacijas „Apie lenkų švietimo Lietuvoje problemas“ (Lenkijos Respublikos Seimo komisijų biuro biuletenio Nr. 1553/VI kad. santrauka ISSN 1230-7289) ir Lietuvos Respublikos Seimo nario G. Songailos pareikštą poziciją „Ar Lenkija tikrai yra strateginė Lietuvos partnerė?“. Panorau išsakyti savo nuomonę. Kad strateginis partneris Lietuvai...

Įrašas

Sensacingas Vilniaus universiteto archeologų atradimas

Rasti Mikalojaus Radvilos Rudojo, Mikalojaus Radvilos Juodojo, Elžbietos Šidloveckos-Radvilienės ir Jonušo VI Radvilos palaikai. Atliekant archeologinius tyrimus buvusios Dubingių evangelikų-reformatų bažnyčios vietoje surasta keliasdešimt palaidojimų. Dalis jų – išlikę nesuardyti kapai (užkasti po bažnyčios grindimis), įvairių statybų metu suardyti palaidojimai ir centrinėje bažnyčios dalyje žemėje užkasti į specialiai suręstą karstą – „dėžę“ – sudėti aštuoni...

Įrašas

Mikštai … Stekiškės piliakalnis

1. Išsivaikščioję kaimai… Šiaurės Rytų Lietuvos pakraštys. Laikas – XX a. antroji pusė. Nederlingos žemės. Nepatogus susisiekimas. Mišrios šeimos su trapiomis etninėmis šaknimis. Labiausiai socialinių neramumų nuskriaustas kraštas. Šių reiškinių pynė tęsėsi nuo XIX a. sukilimų, kai daugelis vietinių gyventojų buvo ištremta ar nužudyta. Jų namuose apgyvendinti slavakalbiai kolonistai. Šį pakraštį net tris metus alino...

Įrašas

1253-ieji Lietuvos istorijoje

Istoriko Tomo Baranausko ir politologės Ingos Deidulės pokalbis T. Baranauskas: 2003 metais Lietuvoje minimos Mindaugo karalystės 750-osios metinės. Mindaugo laikais Lietuva pirmą kartą atsigręžė į Vakarus, pirmą kartą priėmė katalikybę, t. y. žengė pirmą žingsnį ta kryptimi, kuri vėliau nulėmė visą Lietuvos visuomenės ir kultūros raidą. I. Deidulė: Mindaugas žengė ir kitą svarbų žingsnį –...

Įrašas

Rūdiškių žydų likimai

Buvęs Rūdiškių gyventojas Jakovas Kubickis, išgyvenęs sunkius karo metus (1941–1944), kažkada dirbęs mūsų miestelio lentpjūvėje bei Mešulemos Kroniko malūne techniniu vadovu, 1946 rugsėjo 12 d. rašo laišką 1936 m. į Izraelį atvažiavusiam ir Tel-Avive gyvenusiam Reuvenui Malcmonui. Jo tėvai Rūdiškėse  turėjo manufaktūrinę parduotuvę bei nuosavą namą. Sovietų laikais parduotuvė buvo nacionalizuota. Jo tėvai bei giminės...